Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2.1.1. VMI ir Komisija savo sprendimuose nurodo, jog Bendrovės nepateikė pakankamai dokumentų, pagrindžiančių faktą, jog pagal Sutartį parduoti Vilkikai buvo išgabenti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, iš esmės tokią poziciją mokesčių administratorius grindžia tuo, jog Bendrovė vilkikus pardavė prieš Vilkikų priėmimo–perdavimo akto su AB „SEB lizingas“ pasirašymą (aktas pasirašytas 2012 m. rugsėjo 4 d.). Atsižvelgdami į tai, mokesčių administratorius ir Komisija konstatavo, jog iki turto priėmimo–perdavimo akto pasirašymo Vilkikai negalėjo būti parduoti, todėl transporto priemonės iš Lietuvos Respublikos nebuvo išgabentos. Vien prielaida, kad dėl tokių aplinkybių Vilkikai, mokesčių administratoriaus nuomone, negalėjo būti išgabenti, nereiškia, jog jie nebuvo išgabenti. Komisija savo sprendimo išvadas daro akivaizdžiai nevertindama pateikto susirašinėjimo su AB „SEB lizingas“ atstovu ir susirašinėjime aptartų aplinkybių, pateikto viaTOLL kelių išrašo bei kitų esminę reikšmę turinčių įrodymų. Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Komisija visiškai nevertino Bendrovės pateiktų įrodymų, dėl to nebuvo nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės.

2.1.6. Mokesčių administratorius 2012 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas aiškina, neatsižvelgdamas į Sutarties šalių ketinimus, ignoruodamas šalių paaiškinimus ir akivaizdžius faktus. Tai, jog šalys susitarė sutartį vykdyti joms patogiu ir priimtinu būdu nereiškia, kad toks sandoris realiai negalėjo būti įvykdytas. Vien tai, kad mokesčių administratorius sudėliojo aplinkybes, laikydamasis nuostatos, jog nuosavybės teisė pereina tik nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, negali automatiškai reikšti fakto, kad Vilkikai realiai nebuvo išgabenti iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Taigi, negali būti remiamasi mokesčių administratoriaus akivaizdžiai aplaidžiai atliktu aplinkybių vertinimu. Mokesčių administratorius nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad Vilkikai nebuvo išgabenti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, o visus sprendimus grindžia tik savotišku Bendrovės pateiktų dokumentų interpretavimu.

Pareiškėja bylos nagrinėjimo Komisijoje metu pateikė 3 papildomus priedų rinkinius, pagrindžiančius pareiškėjos nurodomas aplinkybes. Komisija dėl nežinomų priežasčių šių priedų visiškai nevertino, dėl jų savo sprendime nepasisakė. Be to, pareiškėjos atstovui 2015 m. balandžio 20 d. nuvykus į Komisijos patalpas susipažinti su byla ir posėdžio protokolo išrašu, šis dar nebuvo surašytas, nors posėdis Komisijoje vyko 2015 m. vasario 24 d. Protokolas nesurašytas per 2 mėnesius nuo posėdžio datos ir vis dar nebuvo surašytas paskutinę skundo padavimo teismui termino dieną. Tokios aplinkybės pagrindžia Bendrovės teiginį, kad jos skundas nagrinėtas paviršutiniškai, tyčia nevertinant jos pateiktų įrodymų, dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas. Be to, sprendime Nr. S-40(7-35/2014) Komisija daro akivaizdžiai nepagrįstas išvadas, iškeipdama tiesą nagrinėjamoje byloje.

2.2.1.1. Pareiškėja pateikė Komisijai 8 CMR kopijas, kuriose įrašyta, kad krovinio siuntėjas yra Import Truck I. B. (duomenys neskelbtini), krovinio pakrovimo vieta – (duomenys neskelbtini). Komisija ir mokesčių administratorius nurodo, kad šie dokumentai nepatvirtina fakto, kad Bendrovės įmonei „Kimm“ parduotos transporto priemonės buvo išgabentos iš Lietuvos į Lenkiją. Komisija tokią išvadą daro dėl to, kad transporto priemonės Bendrovei perduotos tik po 2012 m. rugsėjo 4 d. priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Taigi, Komisija ignoruoja akivaizdų faktą, jog transporto priemonės realiai buvo Lenkijoje, tai patvirtina CMR važtaraščiai. Visiškai logiška ir elementaru, kad siekiant prekes tolimesniam vežimui pakrauti Lenkijoje, transporto priemonės prieš tai turėjo būti atgabentos į Lenkiją. Komisija priešingą išvadą daro tik todėl, kad priėmimo–perdavimo aktas pasirašytas po visiško atsiskaitymo, t. y. 2012 m. rugsėjo 4 d., tačiau tai tik patvirtina faktą, kad Vilkikai buvo išgabenti iš Lietuvos į Lenkiją ir buvo Lenkijoje, iš kur vėliau, Bendrovės žiniomis, buvo išgabenti į Olandiją. Tai patvirtina visi byloje esantys įrodymai, kurių šiuo atveju negali paneigti mokesčių administratorius, naudodamasis formaliais ir deklaratyviais teiginiais. Bendrovė mokesčių administratoriui nepateikė CMR važtaraščių, kurie patvirtintų Vilkikų gabenimą iš Lietuvos į Lenkiją, nes Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija taikoma tik krovinių vežimui, o Vilkikai buvo vežami tušti, sava eiga, todėl CMR važtaraščiai negalėjo būti rašomi.

2.2.1.2. Mokesčių administratorius nustatė, jog įmonė „Kimm“ deklaravo sąskaitose faktūrose nurodytas sumas 2012 m. rugsėjo mėn. PVM ir VIES deklaracijose, už automobilius apmokėta banko pavedimuose. Įmonės „Kimm“ atstovas patvirtino, kad jis pats priėmė visas transporto priemones su puspriekabėmis ir koordinavo transportavimą I. B. įmonei į (duomenys neskelbtini), į „Mercedes“ aikštelę; įmonė „Kimm“ pateikė 14 vairuotojų sąrašą. Iš šios nustatytos informacijos Komisija ir mokesčių administratorius padarė išvadą, kad nenustatyti asmenys, pateikę užsakymą ir dalyvavę sandoriuose, nėra krovinių gabenimo dokumentų bei įrodymų, pagrindžiančių transporto priemonių registravimą Lenkijoje ir kt. dokumentų, todėl negalima teigti, kad Vilkikai buvo išgabenti iš Lietuvos. Nesuprantama kodėl ir kokiu pagrindu yra ignoruojami faktai, kad įmonė „Kimm“ įsigijimus deklaravo ir patvirtino, kad šias transporto priemones gavo, pateikė vairuotojų sąrašą bei išsamiai paaiškino kitas Vilkikų įsigijimo aplinkybes. Byloje pateiktas 2012 m. rugpjūčio 29 d. prekių perdavimo–priėmimo aktas 20120829, kuriame įmonė „Kimm“ patvirtina, kad perima Vilkikus, dokumentą pasirašė įmonės „Kimm“ atstovė M. C.. Mokesčių administratoriaus diskrecijos teisė nėra neribojama ir mokesčių administratorius negali daryti išvadų, remdamasis savo nuomone, ignoruodamas byloje surinktus dokumentus. Mokestinio ginčo metu nustatyti asmenys, pateikę užsakymus ir dalyvavę sandoriuose. Ta aplinkybė, kad galbūt įmonė „Kimm“ ne iki galo ar nevisiškai teisingai formina darbo sutartis su vairuotojais bei tvarko jų apskaitą, negali būti vertinama Bendrovės nenaudai, kadangi tai nesusiję su transporto priemonių išgabenimo iš Lietuvos fakto nustatymu. Bendrovė taip pat remiasi ESTT byla A. C. C-146/05.

2.2.1.3. Sprendime Nr. S-40(7-35/2014) nurodoma, jog Bendrovė transporto priemonių įmonei „Kimm“ nei Bendrovės direktoriaus L. B. 2012 m. spalio 29 d. paaiškinime nurodytu metu (2012 m. rugpjūčio 25 d.), nei pagal 2012 m. rugpjūčio 29 d. turto perdavimo aktą negalėjo perduoti, nes yra žinoma, jog 2012 m. rugsėjo 4 d. Bendrovė ir UAB „Ardovitė“ prie Sutarties pasirašė priedą – laidavimo sutartį. Mokesčių administratoriaus teigimu, tik sumokėjusi nurodytą sumą pagal laidavimo sutarties sąlygas Bendrovė turėjo perduoti įmonei „Kimm“ transporto priemones. Mokesčių administratorius ir Komisija sprendimuose laikosi pozicijos „kaip turėjo būti“, tačiau nesiekia įvertinti faktiškai egzistavusių aplinkybių. Laikantis tokios pozicijos, visos sutartys visuomet turėtų būti vertinamos pagal jų raidę, bet ne pagal tikrąją šalių valią, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 straipsnį sutartys turi būti aiškinamos pagal ją sudarančių šalių valią, ir turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Visos Bendrovės pateiktos ir byloje esančios sutartys patvirtina šalių valią, siekiant parduoti Vilkikus, ir patvirtina, kad priėmimo–perdavimo aktų pasirašymai iš esmės užtikrino ne transporto priemonių perdavimą, o tinkamą atsiskaitymą su šalimis, tačiau mokesčių administratorius iš esmės visas pateiktas sutartis vertina paviršutiniškai, iškreipdamas tikrąją šalių valią, ignoruodamas akivaizdžias faktines aplinkybes. Bendrovė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracine byla Nr. A556-1054/2010, nurodo, kad net tuo atveju, jeigu formaliai prekės turėtų būti gabenamos po priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, tačiau visi byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad prekės buvo išgabentos prieš akto pasirašymą, turi būti nustatoma, kad tokie formalūs trūkumai nepaneigia teisės taikyti 0 proc. PVM tarifą. Be to, remiantis Bendrovės ir AB „SEB lizingas“ susirašinėjimu, šalys susitarė Vilkikus perduoti nuo laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tačiau ne nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Tai akivaizdžiai matyti iš koreguotos sutarties Nr. TPS 2012-08-21/29457 nuostatų (3.1 punktas koreguotas ir nurodyta, jog Sutartis įsigalioja ne nuo visos kainos sumokėjimo dienos, o nuo sutarties įsigaliojimo dienos; 7.3 punktas koreguotas ir pagal jį turtas priimamas nuosavybėn ne nuo kainos sumokėjimo dienos, o nuo sutarties įsigaliojimo dienos).

2.2.1.4. Sprendime Nr. S-40(7-35/2014) nurodoma, jog sandoriai, įvykę 2012 m. rugsėjo 4 d.–5 d. tarp Bendrovės, įmonės „Kimm“, Import Truck I. B., UAB „TK & Partner“ ir UAB „Ardovitė“ nepatvirtinti jų esmę ir turinį atspindinčiais dokumentais ir praktiškai negalėjo būti įgyvendinti. Nesuprantama, kodėl Komisija vertina visą sandorių grandinę, nors šioje byloje reikia nustatyti tik Vilkikų išgabenimo faktą iš Lietuvos teritorijos ir prekių perdavimo pirkėjo nuosavybėn faktą. Bendrovė pateikė visus įrodymus apie Vilkikų išgabenimą ir tolimesniais sandoriais, susijusiais su Vilkikų disponavimu, domėtis neprivalėjo. Vienintelė šalis, šioje situacijoje kelianti įtarimų, yra UAB „Ardovitė“, kadangi ji dalyvavo tiek Vilkikų gabenimo grandinės pradžioje, tiek pabaigoje. Be to, iš esmės sutiktina su mokesčių administratoriumi, kad visi šie sandoriai negalėjo įvykti 2012 m. rugsėjo 4 d.–5 d. Tai tik patvirtina Bendrovės teiginius, jog Vilkikus ji pardavė dar 2012 m. rugpjūčio 24 d. Be to, bylos įrodymai patvirtina, kad Vilkikai Lenkijos keliais keliavo 2012 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, todėl visiškai nelogiškas ir nepagrįstas mokesčių administratoriaus teiginys, kad Vilkikai galėjo pradėti keliauti tik 2012 m. rugsėjo 4 d.

Negalima preziumuoti, jog kiekvienas mokesčių mokėtojas, siekdamas pritaikyti 0 proc. PVM tarifą, yra nesąžiningas, dėl tokios mokesčių administratoriaus prezumpcijos Bendrovė pastatoma į situaciją, kurioje, nors dėjusi visas pastangas įrodyti Vilkikų išgabenimo iš Lietuvos teritorijos faktą mokesčių administratoriui, neturi galimybės pateikti daugiau įrodymų dėl keliamos per didelės įrodinėjimo pareigos. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti tiesą nagrinėjamoje byloje, tačiau ne nubausti kiekvieną asmenį, siekiantį pritaikyti 0 proc. PVM tarifą.

2.2.1.5. Komisija sprendimo Nr. S-40(7-35/2014) 14 lapo 2 pastraipoje nurodė, jog Bendrovė būtent pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. turto prikimo–pardavimo sutartį įsigijo 40 eksploatuotų transporto priemonių, o turtą perėmė 2012 m. rugsėjo 4 d., nuodugniai apžiūrėjusi turtą, susipažinusi su turto technine būkle ir defektais. Tokių Komisijos teiginių nepagrindžia nė vienas bylos įrodymas. Bendrovė puikiai žinojo Vilkikų techninę būklę, kadangi jų pardavimą planavo jau liepos mėnesį. Bendrovė AB „SEB lizingas“ iniciatyva ir savo lėšomis užsakė ir atliko išsamų perkamų vilkikų ir puspriekabių vertinimą, kuris atliktas 2012 m. rugpjūčio 6 d. Vien iš priėmimo–perdavimo akto standartinės nuostatos, jog pirkėjas yra susipažinęs su turto technine būkle bei jo defektais, negalima daryti išvados, kad turtas apžiūrėtas būtent priėmimo–perdavimo akto pasirašymo metu. Ši standartinė nuostata visais atvejais reiškia bendrą pirkėjo atsakomybės prisiėmimą ir pardavėjo atsakomybės atsisakymą.

Be to, sprendimo Nr. S-40(7-35/2014) 19 lapo priešpaskutinėje pastraipoje nustatyta, jog Bendrovės direktorius L. B. 2012 m. rugpjūčio mėn. nuvyko į UAB „Ardovitė“ biurą ir šalia jo esančią aikštelę, kurioje apžiūrėjo planuojamas įsigyti transporto priemones. Taigi, konstatuoti, kad Vilkikai buvo apžiūrėti priėmimo–perdavimo akto pasirašymo momentu, neleidžia ši nustatyta aplinkybė bei tai, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. atliktas turto vertinimas, kuriuo vadovautasi nustatant Vilkikų būklę ir prisiimant atsakomybę dėl žinomos jų būklės. Negalima ignoruoti bendrovės dokumentų, kurie patvirtina ankstesnį prekių perdavimą bei pardavimą, kadangi visi dokumentai turi jiems privalomus rekvizitus, yra pasirašyti ir patvirtina transporto priemonių buvimą Lenkijos keliuose. Komisija sprendime Nr. S-40(7-35/2014) padarė objektyviai nepagrįstas išvadas, kadangi bylos įrodymus vertino paviršutiniškai arba iš viso jų nevertino.

2.2.1.6. Mokesčių administratorius ir Komisija nustatė, kad tarp šalių nėra kilę ginčo dėl Vilkikų nuosavybės teisės perdavimo įmonei „Kimm“. Byloje neginčytinai nustatyta, kad Bendrovė 2012 m. rugpjūčio 29 d. priėmimo–perdavimo aktu perdavė nuosavybės teisę į Vilkikus įmonei „Kimm“. Perdavusi Vilkikus, Bendrovė ėmėsi visų būtinų priemonių, kad įsitikintų, jog Vilkikai išgabenti iš Lietuvos. Bendrovei buvo pateikti pirkėjo patvirtinimai dėl Vilkikų išgabenimo iš Lietuvos, tarptautiniai gabenimo keliais važtaraščiai (CMR) (jie buvo nebūtini ir pertekliniai), taip pat viaTOLL išrašai, kurie patvirtina, kad visi Vilkikai faktiškai buvo Lenkijos teritorijoje po ginčo sutarties sudarymo momento. Tai reiškia, kad Bendrovė pardavė Vilkikus kitam valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui ir pateikė visus įrodymus, kad Vilkikai buvo išgabenti iš Lietuvos. Tai, kad Komisija pripažįsta, jog prekės buvo faktiškai parduotos įmonei „Kimm“, reiškia tai, kad Komisija pripažįsta, jog prekės ne tik galėjo, bet ir buvo parduotos iki 2012 m. rugsėjo 4 d. priėmimo–perdavimo akto su „SEB lizingas“ pasirašymo.

2.2.1.7. Neteisinga Komisijos sprendimo 17 lapo 6 pastraipoje padaryta išvada, kad dėl to, jog UAB „Ardovitė“ neva nurodė, kad tik po atsiskaitymo gavo Vilkikų dokumentus, pagrindžia padarytas išvadas, jog ginčo transporto priemonės minėtu laiku negalėjo būti išgabentos į Lenkiją, nes už Vilkikus galutinai atsiskaityta tik 2012 m. rugsėjo 5 d.

AB „SEB lizingas“ atstovas 2012 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniame laiške nurodė, jog „visi dokumentai, kurie buvo perduoti kartu su visu transportu, yra aikštelėje, kur stovi turtas“, tai paneigia dar vieną Komisijos ir mokesčių administratoriaus sugalvotą aplinkybę ir patvirtina Bendrovės nurodytus teiginius. Remiantis LVAT administracine byla Nr. A442-1521/2014, konstatuotina, kad Bendrovė įvykdė pareigą pateikti visus būtinus įrodymus: pateikti CMR važtaraščiai, judėjimo keliuose duomenys bei įmonės „Kimm“ patvirtinimas apie prekių gavimą.

Taigi, Komisija akivaizdžiai neišsamiai ir neobjektyviai įvertino pateiktus dokumentus, todėl padarė visiškai nepagrįstas išvadas ir laikėsi prielaidų, kurių patikimumo neįrodė. Sprendimas priimtas atlikus neobjektyvų ir nekompetentingą pateiktų įrodymų tyrimą, sprendime iš esmės perrašant VMI sprendimo nuostatas, todėl sprendimas Nr. S-40(7-35/2014) neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

2.2.2.1. Komisija ne tik padarė nepagrįstas išvadas ir nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, bet kėlė per didelę įrodinėjimo naštą Bendrovei ir nurodė jai rinkti neprivalomus dokumentus. Be to, Komisija neįvertino teisės aktų nuostatų, kurios nustato nuosavybės teisės perėjimo momentą, todėl padarė iš esmės nepagrįstas ir neteisingas išvadas.

2.2.2.2. Nors mokesčių administratorius susisiekė su Lenkijos mokesčių administratoriumi dėl įmonės „Kimm“ prekių įsigijimo, tačiau Bendrovei neaišku, ar įmonė „Kimm“ Lenkijoje nesumokėjo mokesčių. Byloje nustatyta, kad įmonė „Kimm“ deklaravo prekių įsigijimus iš Bendrovės, tačiau niekur nenustatytas PVM nesumokėjimo faktas. Taigi, byloje nėra duomenų, kad įmonė „Kimm“ būtų nesumokėjusi Lenkijoje PVM, o tai yra esminė aplinkybė, siekiant įrodyti ES PVM sistemos pažeidimą; jeigu nenustatyta, kad kokiame nors etape PVM nebuvo sumokėtas, negalima daryti išvados, kad PVM šiuo atveju turi mokėti Bendrovė.

2.2.2.3. Komisija ignoruoja Lenkijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją, kuri nurodo, kad įmonė „Kimm“ prekių įsigijimus deklaravo PVM deklaracijose, nurodė, kokiu būdu, kur ir iš ko įsigijo Vilkikus, taip pat Lenkijos mokesčių administratoriui pateikė įrodymus apie prekių gabenimą bei patvirtinimą apie prekių atsiėmimą ir pristatymą. Nors Lenkijos mokesčių administratorius šių įrodymų nėra nuginčijęs, tačiau Komisija ir mokesčių administratorius šiuos įrodymus laiko savaime nieko neįrodančiais. Toks aplinkybių vertinimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.2.2.4. Mokesčių administratorius neįvertino aplinkybės, kad Bendrovė neturėjo pareigos pateikti CMR važtaraščių. Pagal CMR konvencijos (Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija) 1 straipsnį ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai. Byloje nepateikta duomenų, kad iš Vilniaus gabenami Vilkikai buvo pakrauti kroviniu. Byloje nustatyta, jog Vilkikai važiavo sava eiga. Vilkikai buvo be krovinio ir tokiu atveju CMR važtaraščiai tuščių Vilkikų važiavimui neturėjo ir negalėjo būti surašomi. Mokesčių administratoriui neįvertinus tokios elementarios aplinkybės ir reikalaujant pateikti CMR važtaraščius akivaizdžiai matyti, jog patikrinimas atliktas neobjektyviai, iš Bendrovės buvo reikalaujama pateikti dokumentus, kurių ji negali turėti, o nepateikus tokių dokumentų, jai papildomai apskaičiuoti mokesčiai. Taigi, Komisija netinkamai vertino bylai reikalingų įrodymų sąrašą ir netinkamai vertino kitus pateiktus dokumentus. Byloje esantys CMR važtaraščiai būtent patvirtina faktą, kad Vilkikai buvo Lenkijoje po Vilkikų pardavimo įmonei „Kimm“, ir tai patvirtina, kad Vilkikai anksčiau buvo išgabenti iš Lietuvos teritorijos.

Nurodyti sprendimo Nr. S-40(7-35/2014) trūkumai ir akivaizdūs nekompetentingi Komisijos veiksmai įrodo ir pagrindžia Bendrovės teiginius, jog mokestinis patikrinimas ir Komisijos sprendimas yra priimtas nekompetentingo subjekto, kuris nesugebėjo objektyviai išnagrinėti bylos dokumentų bei surinkti kitų dokumentų, reikalingų priimti objektyvų sprendimą.

Komisijos 2015 m. vasario 24 d. posėdyje mokesčių administratoriaus atstovė patvirtino faktą ir pabrėžė, kad ji pripažįsta ir sutinka su faktine aplinkybe, jog ginčo transporto priemonės buvo išgabentos iš Lietuvos, tačiau, mokesčių administratoriaus nuomone, tai galėjo padaryti ne Bendrovė, o kiti asmenys. Mokesčių administratorius nepateikė galutinės pozicijos, kas, jo nuomone, išgabeno ginčo transporto priemones iš Lietuvos, ir kurio sandorio atžvilgiu turi būti taikomas 0 proc. PVM tarifas. Tai tik pagrindžia faktą, kad mokesčių administratorius visiškai nepagrindžia savo pozicijos, nuolat keičia argumentus, o Komisija savo sprendime tendencingai neįtraukė Komisijos 2015 m. vasario 24 d. posėdyje mokesčių administratoriaus išsakytų patvirtinimų ir argumentų į skundžiamą sprendimą, tokiu būdu padarydama esminį proceso pažeidimą.

Komisijos 2015 m. vasario 24 d. posėdyje Bendrovė atstovas pateikė papildomus dokumentus – informaciją apie ikiteisminį tyrimą ir Bendrovės teiktus prašymus dėl susipažinimo su mokestinio tyrimo medžiaga, susirašinėjimą su AB „SEB lizingas“ atstovu dėl vilkikų pirkimo–pardavimo sutarties. Šis susirašinėjimas buvo visiškai naujas įrodymas, neteiktas mokesčių administratoriui, kuris pagrindžia esmines Bendrovės teigiamas aplinkybes: tai, jog AB „SEB lizingas“ sutiko Vilkikus perduoti Bendrovės nuosavybėn iki priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, ir tai, jog AB „SEB lizingas“ žinojo, kad Vilkikai buvo išgabenti iš UAB ,Ardovitė“ stovėjimo aikštelės. Be to, Bendrovė pateikė įrodymus, kad 2 puspriekabių ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo Lietuvoje. Šių įrodymų Komisija nevertino. Nors šie įrodymai turi esminę reikšmę, Komisija savo sprendime šių pateiktų įrodymų neminėjo ir jais nesivadovavo, visiškai ignoravo Bendrovės papildomai pateiktus dokumentus. Ši aplinkybė patvirtina Komisijos priimto sprendimo paviršutiniškumą, visišką Bendrovės pateiktų dokumentų nevertinimą ir nekompetentingą darbą. Aplaidus Komisijos darbas ir visiškas pateiktų dokumentų nevertinimas yra akivaizdus įrodymas, kad priimtas sprendimas Nr. S-40(7-35/2014) yra neteisėtas ir nepagrįstas

2.4.1. Komisija padarė išvadą, jog Bendrovė nesiėmė pakankamų priemonių, kad įsitikintų, jog jos sudaromas sandoris su įmone „Kimm“ nelemia jos dalyvavimo sukčiavime PVM srityje. Įrodinėjimo našta dėl Bendrovės dalyvavimo sandoryje, susijusiame su PVM sukčiavimu, tenka būtent mokesčių administratoriui (MAĮ 67 straipsnio 1 dalis, MAĮ 15 straipsnio 3 dalis, 25, 26, 33 straipsniai). Remiantis LVAT praktika, sprendimas, kuriuo siekiama paneigti mokesčio mokėtojo teisę, turi būti pagrįstas, nes tai nėra mokesčio lengvata ar kitoks mokesčio mokėtojo prašymas, kurį pagrįsti turėtų mokesčio mokėtojas (administracinė byla Nr. A602-705/2013).

2.4.2. Komisija Bendrovės nesąžiningumą grindžia tokiomis aplinkybėmis.

2.4.2.1. Bendrovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jog įmonei „Kimm“ parduoti Vilkikai buvo išgabenti iš Lietuvos į kitos valstybės narės teritoriją. Be to, Bendrovė nesiėmė priemonių, kad įsitikintų, ar sandoris, kurį sudaro su įmone „Kimm“, nelemia jos dalyvavimo PVM sukčiavime, priešingai, elgėsi nesąžiningai, nes dėl įmonei „Kimm“ parduotų vilkikų ir puspriekabių perdavimo ir gabenimo pateikė prieštaringą informaciją.

2.4.2.2. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) atlikto tyrimo metu kilo įtarimas, jog UAB „TK & Partner“ galimai dalyvauja sukčiavimo schemoje, t. y. realiai nedalyvauja transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandoriuose, o tik išrašomose PVM sąskaitose faktūrose apskaičiuoja ir deklaruoja dideles pardavimo PVM sumas, kurių į biudžetą nesumoka, tačiau suformuoja UAB „Ardovitė“ dideles PVM atskaitos sumas.

2.4.2.5. Komisija padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad dar vykdant ginčo tiekimą buvo prielaidų įtarti galimą sukčiavimą PVM srityje, tačiau pareiškėja jokių veiksmų tam, kad išvengtų dalyvavimo su sukčiavimu susijusiuose sandoriuose, nesiėmė.

2.4.3. Komisija nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėja turėjo ir galėjo žinoti apie galimą įmonės „Kimm“ ar UAB „TK & Partner" sukčiavimą PVM srityje. Visi Komisijos argumentai remiasi prielaidomis ir pasvarstymais, tačiau nei Komisija, nei mokesčių administratorius neįvykdė pareigos įrodyti šių aplinkybių. Komisijos keliami reikalavimai dėl pareiškėjos atidumo ir sąžiningumo visiškai neatitinka LVAT ir ESTT praktikos PVM sukčiavimo srityje, o pareiškėjai keliami reikalavimai yra neįgyvendinami jokiomis protingomis priemonėmis. Sprendime Nr. S-40(7-35/2014) nurodyta, jog sukčiavimo PVM praktika yra plačiausiai aptarta PVM atskaitos bylose, tačiau atsižvelgiant į PVM sistemos ypatumus, ši sąvoka taikytina ir byloje dėl prekių tiekimo Bendrijos viduje (LVAT administracinė byla Nr. A602-996/2013). Atsižvelgiant į tai, aiškinant LVAT ir ESTT suformuotą sąžiningumo praktiką, remiamasi ir bylomis, susijusiomis su teise į PVM atskaitą.

2.4.4. LVAT yra nurodęs, jog atsižvelgiant į teisės į PVM atskaitos esmę ir paskirtį, jos ribojimas galimas tik išimtiniais atvejais. Remiantis nuoseklia ESTT praktika, teisė į PVM atskaitą gali būti ribojama, jeigu nustatomas sukčiavimas arba piktnaudžiavimas ES teise. Aiškindamas galimybę riboti apmokestinamojo asmens teisę į PVM atskaitą dėl sukčiavimo arba piktnaudžiavimo, ESTT savo praktikoje suformulavo esmines taisykles: apmokestinamieji asmenys negali piktnaudžiaudami arba sukčiaudami remtis Bendrijos teisės aktais; įgyta teisė į PVM atskaitą išlieka, tik jeigu nėra sukčiavimo ar piktnaudžiavimo aplinkybių ir išskyrus galimus patikslinimus pagal Šeštosios direktyvos 20 straipsnio sąlygas; Šeštoji direktyva turi būti aiškinama taip, jog ji draudžia apmokestinamojo asmens teisę atskaityti perkant sumokėtą PVM, jeigu sandoriai, kuriais grindžiama ši teisė, sudaryti piktnaudžiaujant; kad butų pripažintas piktnaudžiavimas, reikalaujama, pirma, kad nagrinėjamais sandoriais, neatsižvelgiant į formalų atitinkamų Šeštosios direktyvos ir šią direktyvą į nacionalinę teisę perkeliančių nacionalinės teisės aktų nuostatose numatytų sąlygų taikymą, būtų įgyjamas mokestinis pranašumas, kurio suteikimas pažeistų šiomis nuostatomis siekiamą tikslą, antra, objektyvių požymių visuma taip pat turi patvirtinti, kad nagrinėjamų sandorių pagrindinis tikslas yra mokestinio pranašumo įgijimas; apmokestinamojo asmens, atliekančio tokius sandorius, teisei atskaityti sumokėtą pirkimo PVM neturėtų daryti įtakos aplinkybė, kad tiekimų grandinėje, kurioje yra jo sandoriai, šiam apmokestinamajam asmeniui nežinant ar negalint žinoti, ankstesnis ar vėlesnis negu jo atliktasis sandoris yra susijęs su sukčiavimu; apmokestinamasis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimą PVM įtrauktame sandoryje, Šeštosios direktyvos tikslais turi būti laikomas kaip šiame sukčiavime dalyvaujantis asmuo, nepaisant to, ar perparduodamas šias prekes jis gauna naudos, ar ne, taip yra todėl, kad tokioje situacijoje apmokestinamasis asmuo padeda sukčiavimo organizatoriams ir tampa jų bendrininku; nacionalinis teismas turi atsisakyti leisti naudotis teise į atskaitą jei, atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes, jis dalyvavo į sukčiavimą PVM įtrauktame sandoryje, net jeigu nagrinėjamas sandoris atitinka objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamos apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip tokio, atliekamo prekių tiekimo ir ekonominės veiklos sąvokos (ESTT bylos, be kita ko, C-32/03, C-439/04 ir C-440/04, C-354/03, C-355/03 ir C-484/03).

LVAT, apibendrindamas ESTT praktiką, pažymėjo, jog teisės į atskaitą ribojimas gali būti teisėtas ir pagrįstas tuomet, jeigu atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, nustatoma viena iš trijų alternatyvių aplinkybių: apmokestinamojo asmens sukčiavimas, apmokestinamojo asmens piktnaudžiavimas arba apmokestinamojo asmens dalyvavimas tokiame sukčiavime, tai yra žinojimas ar turėjimas žinoti, kad įsigydamas prekes jis dalyvauja į kito asmens sukčiavimą PVM įtrauktame sandoryje (administracinė byla Nr. A575-1686/2011).

2.4.5. Dėl Bendrovės galėjimo ir turėjimo žinoti

2.4.7. Dėl tolimesnės sandorio grandinės

2.4.7.1. Mokesčio mokėtojo teisė į atskaitą negali priklausyti nuo to, kokiu būdu tiekimų grandinėje veikia kiti subjektai, nes tai prieštarautų Šeštosios direktyvos tikslams; jeigu mokesčių mokėtojas nežino apie kitų mokesčių mokėtojų vykdomą PVM sukčiavimą, tai jam negali kilti neigiamos pasekmės, faktas dėl to, ar mokėtinas mokestis buvo sumokėtas į valstybės biudžetą, neturi įtakos teisės į atskaitą įgyvendinimui (ESTT sujungta byla C-354/03, C-35503 ir C-484/03).

2.4.7.2. Sprendime Nr. S-40(7-35/2014) nurodyta, jog Bendrovė turėjo numanyti, kad UAB „TK & Partner“ galimai dalyvauja sukčiavimo schemoje, bei numanyti, kad įmonė „Kimm“ nesumokės PVM Lenkijoje. Pažymėtina, kad Bendrovė visiškai neturėjo domėtis UAB „TK & Partner“ ir galimu jos sukčiavimu, nes Bendrovė su ja nesudarė sandorių. Bendrovė neturi pagrindo sutikti su Komisijos pozicija dėl įmonės „Kimm“. Bendrovė patikrino visą viešai prieinamą informaciją apie įmonę „Kimm“: ši įmonė realiai vykdė veiklą, viešoje informacijoje nebuvo duomenų apie jos sukčiavimą PVM srityje, ji turėjo interneto puslapį, galiojantį PVM mokėtojo kodą. Bendrovė nesusidūrė su jokia informacija, leidžiančia kilti bent menkiausiai abejonei, kad įmonė „Kimm“ gali dalyvauti PVM sukčiavime. Bendrovės sąžiningumo negalima vertinti ir nagrinėjant tolimesnius Vilkikų tiekimus ir sandorius. Sprendime Nr. S-40(7-35/2014) nurodyta, kad Vilkikai per ganėtinai trumpą laiko tarpą negalėjo suvažinėti visų grandinėje nurodytų atstumų, tačiau konkrečiu atveju neturi ir negali būti vertinama visa tolimesnė įvykių grandinė ir pagal tai vertinamas Bendrovės sąžiningumas. Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti tik vieną aplinkybę – ar Vilkikai buvo išgabenti iš Lietuvos teritorijos ir ar Bendrovė buvo pakankamai sąžininga. Vien tai, kad vėliau Vilkikai galimai buvo įvelti į PVM sukčiavimo schemą, automatiškai nereiškia Bendrovės nesąžiningumo.

Remiantis ESTT byla C-409/04, tiekėjui negali būti perkelta atsakomybė dėl pirkėjo vykdyto sukčiavimo mokesčių srityje, mokesčių mokėtojas turi būti sąžiningas, bet kartu turi imtis racionalių priemonių, tikrindamas kontrahento statusą bei jo veiksmus; tiekėjas privalo pateikti įrodymus dėl tiekimo Bendrijos viduje, jeigu tiekėjas pateikė įrodymus prima facie patvirtinančius jo teisę būti atleistam nuo mokesčio už prekių tiekimą Bendrijos viduje, bet vėliau paaiškėja, kad jis dalyvavo sukčiavime, tiekėjas turi įrodyti savo sąžiningumą. Priešinga Komisijos pozicija visiškai neatitinka ESTT praktikos ir sąžiningumo doktrinos ir aiškiai kelia per didelius reikalavimus Bendrovei. Remiantis paminėta ESTT byla darytina pagrįsta išvada, kad tuo atveju, kai Bendrovė negalėjo numatyti pirkėjo (įmonės „Kimm“) nesąžiningumo ir galimo dalyvavimo PVM sukčiavime, visa pirkėjo našta negali būti perkeliama Bendrovei. Darydama priešingą išvadą Komisija pažeidžia ESTT praktiką ir daro neteisėtas ir nepagrįstas išvadas bei priima neteisėtus sprendimus.

2.4.8. Dėl sąžiningumo doktrinos

Bendrovei negalėjo kilti jokių įtarimų dėl įmonės „Kimm“ galimo sukčiavimo, nes visi dokumentai tarp šalių buvo forminami tvarkingai, laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. ESTT dėl sąžiningumo koncepcijos pasisako tik tada, kai sandorių tiekimo grandinėje susiduriama su apgaule atliktais teisei priešingais veiksmais, pavyzdžiui, su klaidingų deklaracijų pateikimu, neteisingų sąskaitų faktūrų išrašymu ar realių sandorių atlikimu turint tikslą nesumokėti iš PVM apmokestinamo sandorio gauto PVM, t. y. tikslingai siekiant pasisavinti PVM. Remiantis LVAT praktika, sukčiavimo atvejis gali būti konstatuotas tik kiekvienu konkrečiu atveju ištyrus ir įvertinus visas nustatytas aplinkybes bei turimus įrodymus (administracinės bylos Nr. A602-705/2013, Nr. A602-133/2013). Itin svarbi aplinkybė yra tai, kad sprendime Nr. S-40(7-35/2014) nėra nustatyto neginčijamo PVM sukčiavimo fakto, todėl Komisijos pozicija šiuo klausimu yra visiškai nepagrįsta. Nesant nustatyto fakto, Bendrovei negali būti perkeliama visa įrodinėjimo našta ir keliami pernelyg dideli rūpestingumo reikalavimai. Nagrinėjamu atveju nei Bendrovė, nei mokesčių administratorius, sudarydamas sandorį, nebūtų galėjęs ir negalėjo nustatyti, kad įmonė „Kimm“ nesumokės PVM Lenkijoje. Visoje įmonės „Kimm“ veikloje nebuvo nė menkiausios užuominos apie galimą sukčiavimą PVM srityje. Be to, Bendrovei nėra žinoma, ar ir dėl kokių aplinkybių įmonė „Kimm“ galėjo nesumokėti PVM Lenkijoje.

2.5. Dėl atleidimo nuo baudos ir delspinigių MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu

Ginčo nagrinėjimo metu nustatyta bei remiantis Vilniaus AVMI delspinigių skaičiavimo lentele, Bendrovė nuo 2012 m. spalio 26 d. turėjo mokesčio permoką – 326 675 Lt (94 611,61 Eue), 2013 m. rugsėjo 25 d. ši permoka siekė 396 865,18 Lt (114 940,1 Eur). 2015 m. gegužės 13 d. skundo teikimo metu Bendrovės mokestinė permoka sudarė 178 464,23 Eur, mokestinė nepriemoka – 175 379,06 eur. Žalos padarymas biudžetui turėtų būti suprantamas kaip dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų, kuriais padaromas neigiamas poveikis valstybės finansiniams interesams, valstybės negautos mokestinės pajamos. Remiantis LVAT praktika, tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas turi mokesčio permoką, jo veikla, kuria nesumokėti mokesčiai, nelaikoma padariusia žalos biudžetui; mokesčio permokos atveju žala biudžetui nepadaroma ir tokiu atveju, esant mokesčių permokai, delspinigiai negali būti skaičiuojami, nes turi būti įskaitoma esama kito mokesčio permoka (administracinė byla Nr. A261-1439/2010, taip pat žr. administracines bylas Nr. A15-141/2005).

Taigi, bauda Bendrovei paskirta nepagrįstai, kadangi jos veikla nepadaryta žalos biudžetui: Bendrovė turi didesnę mokesčio permoką, negu yra mokestinė nepriemoka, todėl valstybės biudžetas nenukentėjo, t. y. nebuvo susiklosčiusi situacija, kad valstybė negautų pajamų. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė atleistina nuo baudos ir delspinigių, vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

2.6. Dėl paskirtos baudos mažinimo

2.6.1. Tuo atveju, jeigu nebus pripažinta, kad bauda ir delspinigiai Bendrovei apskaičiuoti nepagrįstai, ir teismas neatleis Bendrovės nuo baudos bei delspinigių, bauda turi būti sumažinta. Vilniaus AVMI sprendime Nr. (4.65) 256-131 nurodė, kad patikrinimo akto tvirtinimo metu, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį (transporto priemonės pagal Lenkijos įmonei „Kimm“ išrašytas sąskaitas faktūras nebuvo išgabentos iš Lietuvos teritorijos, todėl Bendrovė prekių tiekimui nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą), įvertinus tai, kad Bendrovė teikė visus prašomus dokumentus ir paaiškinimus, reikalingus mokestiniam patikrinimui atlikti, atsižvelgiant į apskaičiuotą mokesčio sumą, mokesčio baudos tikslai bus pasiekti, taikant 30 proc. baudos dydį. Šiam mokesčių administratoriaus sprendimui pritarė ir VMI, ir Komisija, kadangi, jų teigimu, Bendrovės veikloje nustatyta tiek atsakomybę sunkinančių, tiek atsakomybę švelninančių aplinkybių.

2.6.2. Bendrovė nesutinka su mokesčių administratoriaus tariamai nustatytomis sunkinančiomis aplinkybėmis – tai, jog Bendrovė nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą negali būti laikoma jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe. LVAT savo praktikoje nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu pažeidimo padarymo būdą kvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinančią ir baudą didinančią aplinkybę, o laikosi pozicijos, kad taip aiškinant situaciją pareiškėjo atsakomybė būtų nepagrįstai apsunkinta jo paties padaryta neleistina veika; kadangi už patį pažeidimą yra baudžiama, todėl pripažinti tą pažeidimą atsakomybe didinančia aplinkybe bei sudarančia prielaidas didinti skirtiną baudą, yra nepagrįsta (administracinės bylos Nr. A602-2285/2012, Nr. A602-409/2014, Nr. A602-542/2014).

2.6.3. Atsižvelgiant į nurodytą LVAT praktiką, 30 proc. dydžio baudos paskyrimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, Bendrovės atsakomybę sunkinančia aplinkybe negalima vertinti to, kad Bendrovė nepripažįsta padaryto pažeidimo. VMI baudų ir delspinigių skyrimo metodikoje nustatyta, kad jeigu mokesčių mokėtojas nepripažįsta mokesčių įstatymo pažeidimo, tai kaip baudą didinanti aplinkybė vertinama ne visais atvejais, o tuomet, kai, pavyzdžiui, mokesčių administratorius nustato sistemingus, pakartotinius ir / ar sąmoningus mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau mokesčių mokėtojas jų nepripažįsta. Šiuo atveju nėra Bendrovės pažeidimų sistemingumo, pakartotinumo ir kitų aplinkybių, leidžiančių mokesčių mokėtojo pažeidimo nepripažinimą vertinti kaip sunkinančią aplinkybę. Vertinant tai, kad nurodytos tariamai Bendrovės atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali būti laikomos tokiomis, skiriamos baudos dydis negali būti paskiriamas remiantis šiomis aplinkybėmis. Bendrovė operatyviai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė visus dokumentus, padėjo rinkti įrodymus, vyko pas mokesčių administratorių, savarankiškai kreipėsi į Lenkijos kelių tarnybą dėl papildomų įrodymų pateikimo, todėl atsižvelgiant į šias Bendrovės atsakomybę lengvinančias aplinkybes Bendrovei paskirta bauda, vadovaujantis MAĮ 139 straipsniu, turi būti sumažinta iki minimalios (10 proc.).

2.6.4. Be to, paskirtos baudos dydis ne tik paskirtas neteisėtai, tačiau neatitinka teisingumo bei protingumo principų. Paskirta bauda (39 697 Eur) yra neproporcingai didelė, neatitinkanti Bendrovės tariamai padaryto pažeidimo pobūdžio ir dėl to jai kylančios atsakomybės. Bendrovė buvo įvelta į galimą PVM sukčiavimo schemą, tačiau savo iniciatyva nesiėmė jokių veiksmų, kurie lemtų mokesčių nesumokėjimą į biudžetą. Be to, Bendrovės veikla nebuvo padaryta žalos biudžetui, kadangi Bendrovė turi didžiulę mokesčio permoką, viršijančią mokestinę nepriemoką. Šios aplinkybės iš esmės konstatuotos skundžiamuose sprendimuose, kuriuose tik nurodoma, jog Bendrovė galimai nesiėmė pakankamų atsargumo ir rūpestingumo priemonių, tačiau tai jokiu būdu negali būti siejama su Bendrovės tyčia ir siekiu nesumokėti mokesčių. Taigi, Bendrovė neturėtų būti baudžiama, kadangi šiuo atveju bauda nepasiekia ja siekiamų tikslų, be to, dėl Bendrovės veiksmų nebuvo padaryta žala biudžetui.

1.6. Inspekcija konstatavo, jog 2013 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo akto Nr. (4.65)-06-77-6 (toliau – ir aktas Nr. (4.65)-06-77-6) 1 lentelės 1–38 eilutėse nurodytos transporto priemonės (Vilkikai), laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 4 d., kuomet Bendrovė įformino jų tiekimą įmonei „Kimm“ iki jas 2012 m. rugsėjo 5 d. įsigijo UAB „Ardovitė“, iš Lietuvos Respublikos teritorijos nebuvo išgabentos. Bendrovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių puspriekabių išgabenimą iš Lietuvos teritorijos, todėl akte Nr. (4.65)-06-77-6 konstatuota, kad Bendrovė, pažeisdama PVMĮ 49 straipsnio 2 punkto ir 56 straipsnio nuostatas, prekių tiekimui nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą, dėl šios priežasties Bendrovei patikrinimo metu pardavimo PVM padidintas 456 805 Lt (2 175 263,93 Lt x 21 proc.). Vadovaudamasi PVMĮ 123 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus AVMI akte Nr. (4.65)-06-77-6 Bendrovei papildomai apskaičiavo iš viso 456 891 Lt mokėtiną į biudžetą PVM sumą.

2. Dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo bei vilkikų perdavimo aplinkybių

2.1. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl mokestinius teisinius santykius reguliuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo. Šio mokestinio ginčo esmė yra įrodymų, kuriais Bendrovė grindžia savo 0 PVM tarifo taikymo pagrįstumą, vertinimas.

2.2. Remiantis PVMĮ 49 straipsnio 1 dalimi, PVMĮ 56 straipsnio 1 dalimi, 56 straipsnio 4 ir 5 dalimis, ESTT bylomis Nr. C-409/04 ir C-184/05, LVAT administracinėmis bylomis Nr. A556-250/2010, Nr. eA556-1054/2010, Nr. A438-1890/2012, Nr. A442-766/2013, A556-1752/2013, pareiga įrodyti, jog prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tenka Bendrovei.

PVMĮ nenustatyta, kokius konkrečiai dokumentus turi turėti PVM mokėtojas, išgabendamas prekes į kitą ES valstybę, svarbu, kad pagal tokius dokumentus galima būtų nustatyti išgabenimo į kitą ES valstybę faktą.

2.3. Nulinio PVM tarifo taikymo pagrįstumui įrodyti Bendrovė pateikė pirkėjų (įmonės „Kimm“) pasirašytus patvirtinimus, kad tiekėjo patiektos prekės (Vilkikai) pagal sąskaitas faktūras buvo pristatytos į Lenkiją 2012 m. rugsėjo 4 d. adresu: (duomenys neskelbtini). Bendrovės direktorius L. B. 2012 m. spalio 29 d. paaiškinime Nr. 42-33493 nurodė, kad pasirašius sutartį su įmone „Kimm“ dėl Vilkikų tiekimo, jis, pasitikėdamas, kad bus apmokėta už prekes, davė leidimą žodžiu nuo 2012 m. rugpjūčio 25 d. išvežti transporto priemones į Lenkiją ir prie paaiškinimo pateikė 4 viaTOLL išrašų ir 8 CMR kopijas apie vilkikų transportavimą 2012 m. rugpjūčio 25 d.–rugsėjo 3 d. Puspriekabių išgabenimo iš Lietuvos teritorijos įrodymui Bendrovė pateikė tik pirkėjos įmonės „Kimm“ pasirašytus patvirtinimus, kitų dokumentų nepateikė.

2.4. Remiantis patikrinimui Bendrovės pateikta Sutartimi, šalių susitarimu prekių kaina buvo 630 000 Eur (arba 2 175 264 Lt), kurią įmonė „Kimm“ turėjo sumokėti dalimis (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo): 531 566 Eur (1 835 391,08 Lt) pervesti į AB „SEB lizingas“ atsiskaitomąją sąskaitą, nurodydama pavedimo paskirtį „mokėjimas pagal sutartį Nr. TPS 2012-08-21/29457“, o likusią dalį – 98 434 Eur (339 872,92 Lt) – į Bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą. Bendrovė įsipareigojo perduoti prekes ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visiško atsiskaitymo pagal sutartį momento (3.1 punktas). Bendrovė ir UAB „Ardovitė“ prie Sutarties pasirašė 2012 m. rugsėjo 4 d. priedą – laidavimo sutartį, pagal kurią UAB „Ardovitė“ įsipareigojo sumokėti į Bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą 98 434 Eur, nurodydama pavedimo paskirtį „mokėjimas pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20120824“. Bendrovė įsipareigojo pagal Sutarties sąlygas perduoti transporto priemones pirkėjai įmonei „Kimm“ nuosavybės teise, o pirkėja jas priimti. Įmonė „Kimm“ už transporto priemones pagal Sutartį į AB „SEB lizingas“ atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke pervedė dalį sumos – 531 566 EUR (2012 m. rugpjūčio 30 d. – 415 000 Eur ir 2012 m. rugsėjo 3 d. – 116 566 Eur pagal sutartį Nr. TPS 2012-08-21/29457). Likusios kainos dalies, t. y. 98 434 EUR (arba 339 872,92 Lt), įmonė „Kimm“ į Bendrovės sąskaitą iki 2012 m. rugsėjo 4 d. nesumokėjo. UAB „Ardovitė“ 98 434 Eur sumą pagal Sutartį į Bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 2012 m. rugsėjo 5 d. Pagal 2012 m. rugsėjo 4 d. priedo prie Sutarties (laidavimo sutarties) sąlygas Bendrovė 2012 m. rugsėjo 5 d. turėjo perduoti pirkėjai įmonei „Kimm“ Vilkikus UAB „Ardovitė“ aikštelėje. Bendrovė pagal 2012 m. rugpjūčio 29 d. prekių perdavimo–priėmimo aktą įformino Vilkikų perdavimą įmonei „Kimm“, t. y. Bendrovės direktorius L. B. įmonės „Kimm“ direktorei M. C. UAB „Ardovitė“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė iš AB „SEB lizingas“ dar neįsigytas transporto priemones (AB „SEB lizingas“ šias transporto priemones Bendrovei pardavė ir perdavė tik 2012 m. rugsėjo 4 d.).

2.5. Atsakydamas į elektroniniu paštu Vilniaus AVMI pateiktus klausimus, UAB „Ardovitė“ direktorius D. K. 2012 m. spalio 30 d. paaiškino, kad derybas dėl vilkikų įsigijimo iš Bendrovės vedė kartu su įmone „Kimm“ ir tuo pačiu metu ieškojo šių prekių pirkėjų bei finansinių galimybių šioms prekėms įsigyti. D. K. paaiškino, kad įmonė „Kimm“ pirmoji susitarė su pardavėju dėl Vilkikų įsigijimo, tačiau nebuvo pajėgi už juos atsiskaityti su Bendrove. UAB „Ardovitė“ siekė įsigyti šias transporto priemones, todėl, įmonei „Kimm“ atsisakius parduoti UAB „Ardovitė“ iš Bendrovės įsigytas prekes, bendrovė ieškojo tarpininkų ir, kaip įmonės „Kimm“ laiduotojas, 2012 m. rugsėjo 5 d. sumokėjo 98 434 EUR (339 872,92 Lt) sumą į Bendrovės sąskaitą, turėdama tikslą gauti visus vilkikų ir puspriekabių dokumentus. Atsakydamas į klausimus, kam ir kada UAB „Ardovitė“ pardavė minėtas transporto priemones, kokiu būdu ir kur prekės faktiškai buvo perduotos pirkėjui, kas organizavo perdavimą, D. K. nurodė, kad transporto priemonės Olandijos bendrovei „Kleyn Trucks“ buvo parduotos 2012 m. rugsėjo 5 d. ir išgabentos į Olandiją. Prekių gabenimą pagal išankstinį susitarimą organizavo UAB „TK & Partner“. Vilkikus į Olandiją išgabeno autovežiais Lenkijos piliečiai.

Akte Nr. (4.65)-06-77-6 pažymėta, jog prekių tiekimo į ES valstybes nares išgabenimo iš Lietuvos teritorijos faktams pagrįsti UAB „Ardovitė“ pateikė tik pasirašytas PVM sąskaitas faktūras, kitų prekių išgabenimą patvirtinančių dokumentų nepateikė.

2.6. Dėl turto perdavimo buvo atliktas AB „SEB lizingas“ operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad AB „SEB lizingas“ ginčijamas transporto priemones (vilkikus ir puspriekabes) 2011 m. kovo 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 22 d. laikotarpiu priėmė iš lizingo gavėjo UAB „Contitrans“ ir perdavė saugoti UAB „Ardovitė“, kuri pagal 2008 m. vasario 23 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. PS2009-02/23 AB „SEB lizingas“ teikia asmenų, pageidaujančių įsigyti turtą, paieškos ir konsultavimo bei turto saugojimo ir priežiūros darbų paslaugas. Bendradarbiavimo sutartyje turto saugojimui nurodytos sąlygos: turtas turi būti saugomas aikštelėje adresu: (duomenys neskelbtini), turto pervarymas iš vienos vietos į kitą galimas tik pagal atskirą užsakovo AB „SEB lizingas“ pareikalavimą. AB „SEB lizingas“ vyriausioji buhalterė Ž. L. nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. – 2012 m. rugsėjo 4 d. iš UAB „SEB lizingas“ UAB „Ardovitė“ tokio pareikalavimo pervaryti transporto priemones iš vienos vietos į kitą nėra gavusi, kad transporto priemonės nuo turto atsiėmimo iš UAB „Contitrans“ iki perdavimo Bendrovei, t. y. nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d., nebuvo eksploatuojamos, jos buvo saugomos. Pasirašius 2012 m. rugsėjo 4 d. turto priėmimo–perdavimo aktą, transporto priemonės UAB „Ardovitė“ aikštelėje perduotos Bendrovei.

2.7. Remiantis iš Kauno AVMI 2012 m. spalio 31 d. gauta informacija, UAB „Ardovitė“ naudotas transporto priemones – 20 vilkikų ir 18 puspriekabių – 2012 m. rugsėjo 5 d. nusipirko iš UAB „TK & Partner“ ir tą pačią dieną vilkikus pardavė Nyderlandų PVM mokėtojui Kleyn Trucks B. V. (duomenys neskelbtini), o puspriekabes – UAB „Hanse Trailer“ (duomenys neskelbtini). UAB „TK & Partner“ vilkikus ir puspriekabes 2012 m. rugsėjo 5 d. įsigijo iš Lenkijos įmonės Import Truck I. B. (duomenys neskelbtini).

Pritaikyto nulinio PVM tarifo pagrįstumo įrodymui Bendrovė tikrinimui pateikė 8 CMR kopijas, kuriuose įrašyta, kad krovinio siuntėjas yra Import Truck I. B. (duomenys neskelbtini), gavėjas – Kleyn Trucks (duomenys neskelbtini), krovinio iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), pakrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), pridedamų dokumentų nėra. Važtaraščiai patvirtinti siuntėjo Import Truck I. B., vežėjo ir gavėjo „Kleyn Trucks“ spaudu.

Įvertinus šiuos dokumentus bei Kauno AVMI pateiktą informaciją galima daryti išvadą, jog akto Nr. (4.65)-06-77-6 3 lentelėje (arba jo 1 lentelės 1–20 eilutėse) nurodytus vilkikus „Mercedes Benz“ Nyderlandų įmonei „Kleyn Trucks“ patiekė ne Bendrovė, o UAB „Ardovitė“, t. y. pateikti CMR nepatvirtina, kad Bendrovės parduotos įmonei „Kimm“ transporto priemonės buvo išgabentos iš Lietuvos teritorijos į Lenkiją, nes pagal mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją AB „SEB lizingas“ minėtas transporto priemones Bendrovei pardavė 2012 m. rugsėjo 4 d., Bendrovė tą pačią dieną įformino transporto priemonių tiekimą įmonei „Kimm“, o įmonė „Kimm“ – Lenkijos įmonei Import Truck I. B., 2012 m. rugsėjo 5 d. Import Truck I. B. – UAB „TK & Partner“, UAB „TK & Partner“ tą pačią dieną – UAB „Ardovitė“, o UAB „Ardovitė“ dalį transporto priemonių (20 vnt. vilkikų) 2012 m. rugsėjo 5 d. pardavė Olandijos bendrovei „Kleyn Trucks“, o 18 vnt. puspriekabių – UAB „Hanse Trailer“.

2.8. Lenkijos Centrinė ryšių įstaiga, atsakydama į 2012 m. lapkričio 14 d. išsiųstą paklausimą dėl Bendrovės sandorių su įmone „Kimm“, pateikė Bialystoko Mokesčių patikrinimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) patikrinimo procedūrų metu surinktą informaciją ir įmonės „Kimm“ pirmininko G. F. bei M. C. procedūrų metu surašytų apklausų duomenis. Tarnybos kontrolės veiksmų metu nustatyta, kad įmonė „Kimm“ deklaravo sąskaitose faktūrose nurodytas sumas 2012 m. rugsėjo mėn. PVM ir VIES deklaracijose, už automobilius apmokėta banko pavedimuose, tačiau atskirų banko mokėjimo detalių nėra. Tarnybos kontrolės veiksmų metu nustatyta, kad buvo įformintas automobilių ir puspriekabių pardavimas įmonei Import Truck (duomenys neskelbtini), TIN (mokesčių mokėtojo kodas) 969-04-65-832, jog mokesčių mokėtojas patvirtino, kad jis pats priėmė visas transporto priemones su puspriekabėmis ir asmeniškai koordinavo transportavimą I. B. įmonei į (duomenys neskelbtini), į „Mercedes“ aikštelę, kad automobiliai gabenti savo eiga. G. F. teigimu, visa siunta (16 vilkikų su puspriekabėmis) vieną dieną (2012 m. rugpjūčio 24 d. arba 25 d.) buvo išgabenta į (duomenys neskelbtini), „Mercedes“ aikštelę, tada (nenurodo kada) 4 automobiliai (vienas buvo sudaužytas) vyko tuo pačiu keliu. G. F. pateikė 14 vairuotojų sąrašą (sąraše nurodyti vairuotojų vardai, 13 – pavardės ir tik 3 asmenų gyvenamoji vietovė), tačiau šiame sąraše nurodytų asmenų nesusiejo su atskira transporto priemone ir maršrutu. Įmonės dokumentacijoje nėra dokumentų, pagrindžiančių įdarbinimą, dokumentų, pagrindžiančių komisinę sutartį, sutarties dėl atskirų darbų. G. F. negalėjo pasakyti, kaip buvo sudaryti sandoriai, kas, kam, kada ir kaip pateikė užsakymą, nurodė, kad „Nordic“ kontaktinis asmuo buvo L., kuris išrašydavo ir pristatydavo dokumentus į įmonei „Ardovitė“ priklausančią aikštelę šalia Kauno. M. C. dėl sandorių su Bendrove nurodė, kad „užsakymas turbūt pateiktas žodžiu“, kad „su šia įmone buvo sudaryta sutartis, aš pati asmeniškai ją sudariau Lietuvoje, aikštelėje šalia Kauno, kur buvo Mercedes automobiliai. Neatsimenu, koks asmuo su manimi pasirašė sutartį, ten jie buvo keli“, kad sąskaitos faktūros gautos per kurjerį. M. C. teigimu, vairuotojai pasamdyti žodiniu nurodymu, o kiti pasamdyti kaip Kowalczyk įmonės (duomenys neskelbtini) vairuotojai. Tarnybos atliktų kontrolės veiksmų metu nenustatyti asmenys, pateikę užsakymą ir dalyvavę sandoriuose, nėra krovinių gabenimo dokumentų bei įrodymų, pagrindžiančių transporto priemonių registraciją Lenkijos Transporto priemonių registre, draudimo apmokėjimo, kelių mokesčių, degalų pirkimo išlaidų dokumentų.

2.9. Bendrovės direktorius L. B., 2013 m. birželio 4 d. atsakydamas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų skyriaus pateiktus klausimus, nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, kai Bendrovė žinojo, kad iš AB „SEB lizingas“ pirks minėtas transporto priemones (akto Nr. (4.65)-06-77-6 1 lentelė), nuvyko į UAB „Ardovitė“ biurą ir šalia jo esančią aikštelę, kur apžiūrėjo minėtas transporto priemones bei UAB „Ardovitė“ darbuotojų pasiteiravo apie šių vilkikų ir priekabų rinkos kainas ir apie tai, kas galėtų šias transporto priemones nupirkti. L. B. paaiškino, kad po kelių dienų jam paskambino UAB „Ardovitė“ direktorius D. K. ir pasiūlė parduoti minėtus vilkikus ir priekabas, kad Bendrovės akcininkams tiko UAB „Ardovitė“ siūloma kaina, todėl Bendrovė pradėjo derybas su UAB „Ardovitė“ dėl transporto priemonių pardavimo. Tęsiant derybas UAB „Ardovitė“ direktorius D. K. informavo apie tai, kad minėtas transporto priemones iš Bendrovės įsigis įmonė „Kimm“, o UAB „Ardovitė“ bus tarpininkė, vykdydama šį sandorį, ir atsiuntė jau parengtą pirkimo–pardavimo sutartį tarp Bendrovės ir įmonės „Kimm“. L. B. nurodė, kad jis, atvykęs į UAB „Ardovitė“ biurą, 2012 m. rugpjūčio 27 d. pasirašė įmonės teisininko parengtą ir Lenkijos įmonės atstovo jau pasirašytą 2012 m. rugpjūčio 24 d. sutartį ir leido iš UAB „Ardovitė“ aikštelės pradėti transporto priemonių gabenimą į Lenkiją. Apklausos protokole L. B. paaiškino, kad jis nežino ir negali pasakyti, ar minėtos transporto priemonės realiai buvo išvykusios iš Lietuvos, kad jis nedalyvavo transporto priemonių transportavime, nes už tai pagal susitarimą buvo atsakingas UAB „Ardovitė“ direktorius D. K., kad transporto priemonių išvežimo aktus jis atsiėmė 2012 m. rugsėjo 4 d. UAB „Ardovitė“ biure.

2.10. VMI nuomone, Vilniaus AVMI, įvertinusi Bendrovės tikrinimui pateiktus dokumentus, susijusius su prekių, kurių pardavimui Bendrovė taikė 0 procentų PVM tarifą, išvežimu į Lenkijos Respubliką, taip pat kitus patikrinimo metu surinktus įrodymus, susijusius su minėtų prekių išvežimu iš Lietuvos Respublikos, pagrįstai pripažino, jog nėra įvykdytos visos 0 procentų PVM tarifo taikymui būtinos sąlygos, kadangi nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog prekės (vilkikai ir puspriekabės, iš viso 38 vnt.) būtų išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Remiantis LVAT administracine byla Nr. A556-1752-13, mokesčių mokėtojas vis dėlto turi turėti tokius faktinius duomenis apie prekių išvežimą iš šalies teritorijos, kurie nekeltų abejonių, tai jo pareiga, nes, siekiant pasinaudoti atitinkama mokestine teise, turi būti įvykdyta ir pareiga.

2.11. Pagrindiniai patikrinimo medžiagoje surinkti (Bendrovės pateikti) įrodymai realaus prekių (20 vilkikų ir 18 puspriekabių) išgabenimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos fakto nepatvirtina ir yra prieštaringi.

2.11.1. Nulinio PVM tarifo taikymo pagrįstumo įrodymui Bendrovė pateikė pirkėjų pasirašytus patvirtinimus, kad tiekėjo patiektos prekės (vilkikai ir puspriekabės) pagal sąskaitas faktūras buvo pristatytos į Lenkiją 2012 m. rugsėjo 4 d. adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau Bendrovės pateiktose CMR kopijose įrašyta, kad krovinio siuntėjas yra ne Bendrovė, o Import Truck I. B. (duomenys neskelbtini), gavėjas – ne įmonė „Kimm“ o Kleyn Trucks (duomenys neskelbtini), krovinio iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), pakrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), pridedamų dokumentų nėra. Važtaraščiai patvirtinti siuntėjo Import Truck I. B., vežėjo ir gavėjo „Kleyn Trucks“ spaudu. Apie puspriekabių išgabenimą iš Lietuvos teritorijos Bendrovė jokių dokumentų nepateikė, o pateikti viaTOLL išrašai ir CMR nepatvirtina prekių (nei vilkikų, nei puspriekabių) išgabenimo į Lenkiją fakto, nes juose nurodytos datos ir gavėjas neatitinka mokestinio patikrinimo metu nustatyto Bendrovės iš AB „SEB lizingas“ įsigytų ir įmonei „Kimm“ patiektų prekių gabenimo.

2.11.2. Bendrovės vadovas L. B. Vilniaus AVMI pateiktame paaiškinime nurodė, kad leido 2012 m. rugpjūčio 25 d. išvežti transporto priemones, nors tuo metu jos priklausė AB „SEB lizingas“. AB „SEB lizingas“ operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad ginčo transporto priemonės 2012 m. rugpjūčio 22 d. – 2012 m. rugsėjo 4 d. nebuvo eksploatuojamos, jos saugotos UAB „Ardovitė“ aikštelėje ir tik 2012 m. rugsėjo 4 d., pasirašius turto priėmimo–perdavimo aktą, buvo perduotos Bendrovei. Tokiu būdu Bendrovė pagal 2012 m. rugpjūčio 29 d. prekių perdavimo–priėmimo aktą įformino transporto priemonių perdavimą (38 vnt. – 20 vilkikų ir 18 puspriekabių) įmonei „Kimm“, jų dar neįsigijusi iš AB „SEB lizingas“.

2.11.3. Bendrovė transporto priemonių įmonei „Kimm“ nei Bendrovės direktoriaus L. B. 2012 m. spalio 29 d. paaiškinime nurodytu metu (2012 m. rugpjūčio 25 d.), nei pagal 2012 m. rugpjūčio 29 d. turto perdavimo aktą negalėjo perduoti, nes yra žinoma, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. Bendrovė ir UAB „Ardovitė“ prie Sutarties pasirašė priedą – laidavimo sutartį, pagal kurią UAB „Ardovitė“ įsipareigojo sumokėti į Bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą 98 434 Eur (339 872,92 Lt), nurodydama pavedimo paskirtį „mokėjimas pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20120824“. UAB „Ardovitė“ į Bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą 98 434 Eur (339 872,92 Lt) sumą pervedė 2012 m. rugsėjo 5 d. ir tik tuomet pagal laidavimo sutarties sąlygas Bendrovė turėjo perduoti pirkėjai įmonei „Kimm“ transporto priemones (20 vilkikų ir 18 puspriekabių) UAB „Ardovitė“ aikštelėje. Tai patvirtina ir UAB „Ardovitė“ direktoriaus D. K. 2012 m. spalio 30 d. pateikti atsakymai Kauno AVMI.

2.11.4. Kauno AVMI 2012 m. spalio 31 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad UAB „Ardovitė“ naudotas transporto priemones – 20 vilkikų ir 18 puspriekabių – 2012 m. rugsėjo 5 d. nusipirko iš UAB „TK & Partner“ ir tą pačią dieną vilkikus pardavė Nyderlandų PVM mokėtojui Kleyn Trucks B. V., o puspriekabes – UAB „Hanse Trailer“. UAB „TK & Partner“ vilkikus ir puspriekabes įsigijo 2012 m. rugsėjo 5 d. iš Lenkijos įmonės Import Truck I. B. (44-120 (duomenys neskelbtini)). Prekių gabenimą į Olandiją pagal išankstinį susitarimą organizavo UAB „TK & Partner“. Vilkikus į Olandiją išgabeno autovežiais Lenkijos piliečiai. Kauno AVMI pateiktoje informacijoje nurodė, kad iš Šiaulių AVMI atlikto UAB „TK & Partner“ mokestinio tyrimo metu surinktos informacijos bei nustatytų aplinkybių kyla įtarimas, jog UAB „TK & Partner“ galimai dalyvauja sukčiavimo schemoje, t. y. realiai nedalyvauja transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandoriuose, o tik išrašomose pardavimo PVM sąskaitose faktūrose apskaičiuoja ir deklaruoja dideles pardavimo PVM sumas, kurių į biudžetą nesumoka, tačiau suformuoja UAB „Ardovitė“ dideles PVM atskaitos sumas.

2.12. Bendrovė nesiėmė priemonių, kad įsitikintų, ar sandoris, kurį sudaro su įmone „Kimm“, nelemia jos dalyvavimo PVM sukčiavime. Įvertinus Bendrovės veiksmų, susijusių su transporto priemonių tiekimu įmonei „Kimm“ pobūdį, nėra pagrindo pripažinti, jog Bendrovė elgėsi atidžiai ir rūpestingai, o jos pasirinktas elgesio modelis atitiko sąžiningumo principo reikalavimus. Žinodama, kad jai teks pareiga įrodyti prekių išgabenimo ir pirkėjų įgijimo teisės disponuoti prekėmis faktą, elgdamasi sąžiningai ir rūpestingai, Bendrovė galėjo ir turėjo surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų, jog prekės buvo pristatytos dokumentuose nurodytam gavėjui – įmonei „Kimm“, tačiau, kaip matyti iš Bendrovės direktoriaus L. B. paaiškinimo FNTT, jis nežino ir negali pasakyti, ar minėtos transporto priemonės realiai buvo išvykusios iš Lietuvos. L. B. nurodė, kad jis nedalyvavo transporto priemonių transportavime, nes už tai buvo atsakingas UAB „Ardovitė“ direktorius D. K..

2.13. Tarnybos atliktų kontrolės veiksmų metu dėl įmonės „Kimm“ nenustatyti asmenys, pateikę užsakymą ir dalyvavę sandoriuose, nėra krovinių gabenimo dokumentų bei įrodymų, pagrindžiančių transporto priemonių registraciją Lenkijos Transporto priemonių registre, draudimo apmokėjimo, kelių mokesčių, degalų pirkimo išlaidų dokumentų, įmonės dokumentacijoje nėra dokumentų, pagrindžiančių vairuotojų įdarbinimą, dokumentų, pagrindžiančių komisinę sutartį, sutarties dėl atskirų darbų. Pagal įmonės „Kimm“ pirmininko G. F. pateiktą sąrašą negalima identifikuoti asmenų, kurie tariamai vairavo dar neįsigytas transporto priemones.

2.14. Vertinant Bendrovės taikyto 0 proc. PVM tarifo pagrįstumą, svarbi mokesčių administratoriaus gauta informacija iš AB „SEB lizingas“. Pagal 2008 m. vasario 23 d. bendradarbiavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Ardovitė“ ir AB „SEB lizingas“, saugojimui priimtų transporto priemonių pervarymas iš vienos vietos į kitą galimas tik pagal atskirą AB „SEB lizingas“ pareikalavimą. AB „SEB lizingas“ laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. nėra davusi AB „Ardovitė“ pareikalavimo pervaryti transporto priemones iš vienos vietos į kitą, transporto priemonės tik 2012 m. rugsėjo 4 d. pasirašius turto priėmimo–perdavimo aktą perduotos Bendrovei UAB „Ardovitė“ aikštelėje.

2.15. Bendrovė mokestinio patikrinimo metu nepateikė kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad prekės pagal įmonei „Kimm“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2 175 263,93 Lt sumai buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

2.16. Apibendrinant mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją darytina išvada, kad transporto priemonės (20 vilkikų ir 18 puspriekabių) laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2012 m. rugsėjo 5 d., kuomet jas įsigijo UAB „Ardovitė“, iš Lietuvos Respublikos teritorijos nebuvo išgabentos. Sandoriai, įvykę 2012 m. rugsėjo 4 d.–5 d. tarp Bendrovės – įmonės „Kimm“ – Import Truck I. B. – UAB „TK & Partner“ – UAB „Ardovitė“ nepatvirtinti jų esmę ir turinį atspindinčiais dokumentais ir praktiškai negalėjo būti įgyvendinti. Be to, tokie sandoriai yra ekonomiškai nepagrįsti, nes netikslinga per tokį trumpą laiko tarpą išgabenti iš Lietuvos Respublikos teritorijos transporto priemones, o po to vėl atsivežti į Lietuvą, į tą pačią UAB „Ardovitė“ aikštelę. Vilniaus surinktų tiesioginių bei netiesioginių įrodymų visuma paneigia Bendrovės tvirtinimą dėl prekių išgabenimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl Bendrovė prekių tiekimui nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą, tuo pažeidė PVMĮ 49 straipsnio 1 punkto ir 56 straipsnio nuostatas, ir dėl nustatyto pažeidimo Bendrovei pagrįstai apskaičiuota ir nurodyta į biudžetą sumokėti 456 805 Lt PVM (2 175 263,93 Lt x 21 proc.)

3. Dėl 2 priekabų buvimo Lietuvoje fakto

Bendrovė skunde teigia, kad dvi priekabos, kurios buvo perduotos Bendrovei 2012 m. rugsėjo mėn., faktiškai visą laiką buvo saugomos Olandijoje ir Danijoje, todėl šios priekabos net teoriškai negalėjo būti parduotos su 21 proc. PVM tarifu (tiekimas vyko ne Lietuvos Respublikos teritorijoje). Nurodo, kad turi visus šią aplinkybę pagrindžiančius dokumentus.

Remiantis mokestinėje byloje esančiais dokumentais (Bendrovės patikrinimui pateiktais bei Vilniaus AVMI papildomai surinktais) 20 vilkikų ir 18 puspriekabių Bendrovė įsigijo iš AB „SEB lizingas“, 2012 m. rugsėjo 4 d. pasirašiusi turto priėmimo–perdavimo aktą, kurio 3 punkte nurodyta, kad abi šalys, t. y. AB „SEB lizingas“ ir Bendrovė, prieš priimant turtą (transporto priemones) jį nuodugniai apžiūrėjo UAB „Ardovitė“ aikštelėje. Nors Bendrovė ir teigia, kad „turi visus šią aplinkybę pagrindžiančius dokumentus“, tačiau nei patikrinimo metu, nei su pastabomis ar skundu VMI nepateikė dokumentų, įrodančių, jog dvi puspriekabės buvo saugomos Olandijoje ir Danijoje, todėl atsižvelgti į šią Bendrovės pastabą nėra pagrindo.

4. Dėl lengvųjų automobilių PVM

Akte Nr. (4.65)-06-77-6 dėl užsienio įmonėms parduotų lengvųjų automobilių taikyto 0 proc. PVM tarifo pažeidimų nebuvo nustatyta ir nuo jų patikrinimo akte papildomas PVM neapskaičiuotas, todėl Bendrovės skundo argumentai, kad Inspekcija aplaidžiai tyrė bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai PVM apskaičiavo nuo 2 lengvųjų automobilių, laikytini nepagrįstais.

5. Dėl Bendrovės prašymo atleisti nuo paskirtų baudos ir delspinigių

5.1. Bendrovės argumentai, kad nėra žalos biudžetui, nes Bendrovės mokestinė prievolė sudaro 175 379 Eur, o mokestinė permoka siekia 178 464 Eur, yra nepagrįsti, nes VMI apskaitos informacinės sistemos (toliau – ir MAIS) duomenimis pažeidimo padarymo metu Bendrovės mokesčių permoka neviršijo akto Nr. (4.65)-06-77-6 surašymo metu apskaičiuotos mokestinės prievolės sumos, todėl laiku nesumokėdama PVM Bendrovė padarė žalą biudžetui. Pagal MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktą delspinigiai yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų ir yra atlyginimas, kurį mokesčių mokėtojas moka valstybei už naudojimąsi svetimais pinigais, taip pat atlieka kompensacinę funkciją, kurios paskirtis – apsaugoti valstybės turtinius interesus. Nagrinėjamu atveju žala biudžetui padaryta, kadangi Bendrovė nesumokėjo PVM teisės aktuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus, todėl šiuo pagrindu Bendrovė negali būti atleidžiama nuo 2 926 Lt patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų PVM delspinigių mokėjimo.

Įvertinus patikrinimo metu nustatytus pažeidimus matyti, jog akte Nr. (4.65)-06-77-6 nebuvo fiksuoti pažeidimai, susiję su transporto priemonių įsigijimu iš AB „SEB lizingas“, kurio metu į PVM atskaitą buvo įtraukta 318 538,76 Lt pirkimo PVM suma ir dėl to akte Nr. (4.65)-06-77-6 nebuvo apskaičiuotos papildomai mokėtinos į biudžetą PVM sumos. Iš prie ginčijamo sprendimo pridėtos delspinigių apskaičiavimo lentelės (1 priedas) matyti, jog, apskaičiuodama 10 105 Lt PVM delspinigių sumą, Vilniaus AVMI atsižvelgė į mokėtojo apskaitos kortelėje buvusias nesugretintas arba permokos sumas. Bendrovė su skundu nepateikė jokių skaičiavimų savo teiginiui pagrįsti, todėl akto Nr. (4.65)-06-77-6 tvirtinimo metu apskaičiuota 10 105 Lt PVM delspinigių suma tvirtinama.

5.2. Dėl baudos

5.2.1. Vadovaujantis PVMĮ 123 straipsnio 2 dalimi, jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma), ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda. Baudų už mokėtino mokesčio sumažinimą skyrimo pagrindus ir tvarką MAĮ. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 139 straipsniu, už mokesčių įstatymų pažeidimus nuo apskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos skiria nuo 10 iki 50 procentų dydžio baudą, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitokio baudos dydžio. Skiriant mokesčių mokėtojui baudą ir nenustačius jokių baudą didinančių ar mažinančių aplinkybių, turi būti skiriama 30 proc. apskaičiuoto trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda. Skirdamas baudą, mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, privalo baudą mažinti ar didinti, atsižvelgdamas į tokias MAĮ nustatytas aplinkybes: padaryto pažeidimo pobūdį; mokesčių mokėtojo bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi; į mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimą; kitas aplinkybes, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis, skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

5.2.2. Remiantis LVAT praktika, skiriant baudą už mokesčių įstatymo pažeidimą, turėtų būti imamas sankcijoje nustatytos baudos vidurkis, o tuomet, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bendradarbiavimą, bei kitas įstatyme nustatytas aplinkybes, baudos dydis turi būti mažinamas arba didinamas nuo jos vidutinio dydžio; skiriant baudą asmeniui, padariusiam mokesčių įstatymų pažeidimus, individualizuojant jos dydį, privaloma atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kurias lemia pažeidimo pobūdis, mokesčių mokėtojo bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi, mokesčio mokėtojo pri(si)pažinimą padarius mokesčių įstatymų pažeidimus, taip pat ir į kitas svarbias panašaus pobūdžio aplinkybes (administracinės bylos Nr. A261-214/2008, Nr. A438-1117/2010).

5.2.3. Šioje byloje nagrinėtu atveju skirdama baudą Vilniaus AVMI nustatė tiek mokesčių mokėtojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (transporto priemonės pagal Lenkijos įmonei „Kimm“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras nebuvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl Bendrovė prekių tiekimui nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą; dėl Bendrovės nesąžiningų veiksmų padaryta didelė žala valstybės biudžetui; Bendrovė nepripažįsta padariusi pažeidimą), tiek ir ją švelninančių aplinkybių (Bendrovė geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi). Taigi, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, nebuvo teisinio pagrindo skirti Bendrovei nei maksimalios, nei minimalios baudos dydžio, todėl Vilniaus AVMI teisėtai ir pagrįstai nuo 456 891 Lt PVM sumos Bendrovei skyrė 30 proc. dydžio, t. y. 137 067 Lt, PVM baudą (t. y. 39 697,35 Eur PVM baudą).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad pritaria VMI pozicijai, pateiktai atsiliepime į pareiškėjos skundą, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

16.1. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė 2012 m. rugsėjo 4 d. iš AB „SEB lizingas“ pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. TPS 2012-08-21/29457 ir 2012 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PD Nr. 12089458, įsigijo už 1 835 390 Lt, iš jų 318 538,76 Lt PVM, 40 eksploatuotų transporto priemonių: 20 balninių vilkikų „Euro 5 Mercedes Benz Actros“, 18 tentinių puspriekabių „Schwarzmuller SPA 3/E“ bei 2 lengvuosius automobilius „Audi A8“ ir „Subaru Legacy“. Vilkikus ir puspriekabes (38 vnt.) Bendrovė 2012 m. rugsėjo 4 d. pagal 2012 m. rugsėjo 4 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras NTL Nr. 00007–NTL Nr. 00044, patiekė ES PVM mokėtojai – Lenkijos įmonei „Kimm“, lengvąjį automobilį „Subaru Legacy“ pagal 2012 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą NTL Nr. 00045 – užsienio įmonei PHU Adamscars (PL7771421401), „Audi A8“ pagal 2012 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą NTL Nr. 00046 – užsienio įmonei „Contracht holding OU“ (EE101555632).

Vadovaudamasi PVMĮ 49 straipsniu Bendrovė į ES tiekiamas prekes apmokestino 0 proc. PVM tarifu. Duomenis apie transporto priemonių tiekimą Bendrovė įtraukė į apskaitą 2012 m. rugsėjo mėn. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre, deklaravo Vilniaus AVMI pateiktose PVM deklaracijoje (FR0600) ir Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas ES valstybes nares ataskaitoje (FR0564). Nulinio PVM tarifo taikymo pagrįstumui įrodyti Bendrovė pateikė pirkėjų pasirašytus patvirtinimus, kad tiekėjo patiektos prekės (vilkikai ir puspriekabės) pagal sąskaitas faktūras buvo pristatytos į Lenkiją 2012 m. rugsėjo 4 d. adresu: (duomenys neskelbtini).

Bendrovė 2012 m. rugpjūčio 29 d. prekių perdavimo–priėmimo akte įformino Vilkikų (38 vnt.) įmonei „Kimm“, t. y. Bendrovės direktorius L. B. UAB „Ardovitė“ aikštelėje (duomenys neskelbtini), perdavė įmonės „Kimm“ direktorei M. C. dar neįsigytas iš AB „SEB lizingas“ transporto priemones (AB „SEB lizingas“ šias transporto priemones Bendrovei pardavė ir perdavė tik 2012 m. rugsėjo 4 d.). Dėl turto perdavimo atlikusi AB „SEB lizingas“ operatyvų patikrinimą Vilniaus AVMI nustatė, kad transporto priemones (vilkikus ir puspriekabes) AB „SEB lizingas“ 2011 m. kovo 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 22 d. priėmė iš lizingo gavėjo UAB „Contitrans“ ir perdavė saugoti UAB „Ardovitė“. AB „SEB lizingas“ 2012 m. lapkričio 19 d. ir 2012 m. lapkričio 21 d. raštuose nurodė, kad UAB „Ardovitė“ 2012 m. rugpjūčio 22 d. – 2012 m. rugsėjo 4 d. negavo iš UAB „SEB lizingas“ pareikalavimo pervaryti transporto priemones iš vienos vietos į kitą, transporto priemonės nuo turto atsiėmimo iš UAB „Contitrans“ iki perdavimo Bendrovei, t. y. nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. nebuvo eksploatuojamos, jos buvo saugomos UAB „Ardovitė“ aikštelėje ir Bendrovei perduotos pasirašius 2012 m. rugsėjo 4 d. turto priėmimo–perdavimo aktą.

AB „SEB lizingas“ minėtus vilkikus ir puspriekabes Bendrovei pardavė 2012 m. rugsėjo 4 d., tą pačią dieną Bendrovė įformino transporto priemonių patiekimą įmonei „Kimm“ (už 2 175 263,93 Lt), įmonė „Kimm“ – Lenkijos įmonei Import Truck lwona Bogucka, 2012 m. rugsėjo 5 d. Import Truck lwona Bogucka – UAB „TK & Partner“, UAB „TK &P artner“ tą pačią dieną – UAB „Ardovitė“. UAB „Ardovitė“ tą pačią dieną (2012 m. rugsėjo 5 d.) vilkikus pardavė Nyderlandų PVM mokėtojui Kleyn Trucks B. V. (duomenys neskelbtini), o puspriekabes – UAB „Hanse Trailer“ (duomenys neskelbtini). Akte Nr. (4.65)-06-77-6 pažymėta, jog sandoriai, įvykę 2012 m. rugsėjo 4 d.–5 d. tarp Bendrovės – įmonės „Kim“ – Import Truck I. B. – UAB „TK & Partner“ – UAB „Ardovitė“ yra ekonomiškai nepagrįsti, nes netikslinga per tokį trumpą laiko tarpą iš Lietuvos Respublikos teritorijos išgabenti transporto priemones, po to vėl atsivežti į Lietuvą, į tą pačią UAB „Ardovitė“ aikštelę.

16.2. Vilniaus AVMI, apibendrinusi mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją, padarė išvadą, kad akto Nr. (4.65)-06-77-6 1 lentelės 1–38 eilutėse nurodytos transporto priemonės laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 4 d., kuomet Bendrovė įformino jų tiekimą Lenkijos įmonei „Kimm“ iki jas 2012 m. rugsėjo 5 d. įsigijo UAB „Ardovitė“, iš Lietuvos Respublikos teritorijos nebuvo išgabentos. Bendrovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių puspriekabių išgabenimą iš Lietuvos teritorijos, todėl akte Nr. (4.65)-06-77-6 konstatuota, kad Bendrovė, pažeisdama PVMĮ 49 straipsnio 2 punkto ir 56 straipsnio nuostatas, prekių tiekimui nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą, dėl šios priežasties Bendrovei patikrinimo metu pardavimo PVM padidintas 456 805 Lt (2 175 263,93 Lt x 21 proc.). Patikrinimo metu taip pat nustatyti PVMĮ 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 13 straipsnio 6 dalies ir 95 straipsnio 2 dalies bei PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies pažeidimai, dėl kurių akte Nr. (4.65)-06-77-6 papildomai apskaičiuota iš viso 86 Lt mokėtino į biudžetą PVM, tačiau Bendrovė nesutikimo motyvų dėl šių pažeidimų nepateikė, todėl jie išsamiau nenagrinėjami.

16.3. Dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo bei vilkikų perdavimo aplinkybių

16.3.1. Atsižvelgiant į PVMĮ įstatymo 49 straipsnio 1 dalį, , 56 straipsnio 1 dalį, 56 straipsnio 4 ir 5 dalis, ESTT praktiką (bylas C-409/04, C-184/05), LVAT praktiką (administracines bylas Nr. A556-250/2010, A556-1054/2010, Nr. A438-1890/2012, Nr. A442-766/2013, Nr. A556-1752/2013), pareiga įrodyti, jog prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tenka Bendrovei. Šioje byloje nėra ginčo dėl mokestinius teisinius santykius reguliuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo, ginčo esmė – įrodymų, kuriais Bendrovė grindžia savo 0 PVM tarifo taikymo pagrįstumą, vertinimas.

16.3.2. Vilniaus AVMI, įvertinusi Bendrovės tikrinimui pateiktus dokumentus, susijusius su prekių, kurių pardavimui Bendrovė taikė 0 procentų PVM tarifą, išvežimu į Lenkijos Respubliką, taip pat kitus patikrinimo metu surinktus įrodymus, susijusius su minėtų prekių išvežimu iš Lietuvos Respublikos, pagrįstai pripažino, jog nėra įvykdytos visos 0 proc. PVM tarifo taikymui būtinos sąlygos, kadangi nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog prekės (vilkikai ir puspriekabės, iš viso – 38 vnt.) būtų išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

16.3.3.1. Nulinio PVM tarifo taikymo pagrįstumo įrodymui Bendrovė pateikė pirkėjų pasirašytus patvirtinimus, kad tiekėjo patiektos prekės (vilkikai ir puspriekabės) pagal sąskaitas faktūras buvo pristatytos į Lenkiją 2012 m. rugsėjo 4 d. adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau Bendrovės pateiktose CMR kopijose įrašyta, kad krovinio siuntėjas yra ne Bendrovė, o Import Truck I. B. (duomenys neskelbtini), gavėjas – ne įmonė „Kimm“ o Kleyn Trucks (duomenys neskelbtini), krovinio iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), pakrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), pridedamų dokumentų nėra. Važtaraščiai patvirtinti siuntėjo Import Truck I. B., vežėjo ir gavėjo „Kleyn Trucks“ spaudu. Apie puspriekabių išgabenimą iš Lietuvos teritorijos Bendrovė jokių dokumentų nepateikė, o pateikti viaTOLL išrašai ir CMR nepatvirtina prekių (nei vilkikų, nei puspriekabių) išgabenimo į Lenkiją fakto, nes juose nurodytos datos ir gavėjas neatitinka mokestinio patikrinimo metu nustatyto Bendrovės iš AB „SEB lizingas“ įsigytų ir įmonei „Kimm“ patiektų prekių gabenimo.

16.3.3.2. Bendrovės vadovas L. B. Vilniaus AVMI pateiktame paaiškinime nurodė, kad leido 2012 m. rugpjūčio 25 d. išvežti transporto priemones, nors tuo metu jos priklausė AB „SEB lizingas“. AB „SEB lizingas“ operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad ginčo transporto priemonės 2012 m. rugpjūčio 22 d. – 2012 m. rugsėjo 4 d. nebuvo eksploatuojamos, jos saugotos UAB „Ardovitė“ aikštelėje ir tik 2012 m. rugsėjo 4 d., pasirašius turto priėmimo–perdavimo aktą, buvo perduotos Bendrovei. Tokiu būdu Bendrovė pagal 2012 m. rugpjūčio 29 d. prekių perdavimo–priėmimo aktą įformino transporto priemonių perdavimą (38 vnt. – 20 vilkikų ir 18 puspriekabių) įmonei „Kimm“, jų dar neįsigijusi iš AB „SEB lizingas“.

16.3.3.3. Bendrovė transporto priemonių įmonei „Kimm“ nei Bendrovės direktoriaus L. B. 2012 m. spalio 29 d. paaiškinime nurodytu metu (2012 m. rugpjūčio 25 d.), nei pagal 2012 m. rugpjūčio 29 d. turto perdavimo aktą negalėjo perduoti, nes yra žinoma, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. Bendrovė ir UAB „Ardovitė“ prie Sutarties pasirašė priedą – laidavimo sutartį, pagal kurią UAB „Ardovitė“ įsipareigojo sumokėti į Bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą 98 434 Eur (339 872,92 Lt), nurodydama pavedimo paskirtį „mokėjimas pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20120824“. UAB „Ardovitė“ į Bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą 98 434 Eur (339 872,92 Lt) sumą pervedė 2012 m. rugsėjo 5 d. ir tik tuomet pagal Laidavimo sutarties sąlygas Bendrovė turėjo perduoti pirkėjai įmonei „Kimm“ transporto priemones (20 vilkikų ir 18 puspriekabių) UAB „Ardovitė“ aikštelėje. Tai patvirtina ir UAB „Ardovitė“ direktoriaus D. K. 2012 m. spalio 30 d. pateikti atsakymai Kauno AVMI.

16.3.3.4. Kauno AVMI 2012 m. spalio 31 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad UAB „Ardovitė“ naudotas transporto priemones – 20 vilkikų ir 18 puspriekabių – 2012 m. rugsėjo 5 d. nusipirko iš UAB „TK & Partner“ ir tą pačią dieną vilkikus pardavė Nyderlandų PVM mokėtojui Kleyn Trucks B. V., o puspriekabes – UAB „Hanse Trailer“. UAB „TK & Partner“ vilkikus ir puspriekabes įsigijo 2012 m. rugsėjo 5 d. iš Lenkijos įmonės Import Truck I. B. (duomenys neskelbtini). Prekių gabenimą į Olandiją pagal išankstinį susitarimą organizavo UAB „TK & Partner“. Vilkikus į Olandiją išgabeno autovežiais Lenkijos piliečiai. Kauno AVMI pateiktoje informacijoje nurodė, kad iš Šiaulių AVMI atlikto UAB „TK & Partner“ mokestinio tyrimo metu surinktos informacijos bei nustatytų aplinkybių kyla įtarimas, jog UAB „TK & Partner“ galimai dalyvauja sukčiavimo schemoje, t. y. realiai nedalyvauja transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandoriuose, o tik išrašomose pardavimo PVM sąskaitose faktūrose apskaičiuoja ir deklaruoja dideles pardavimo PVM sumas, kurių į biudžetą nesumoka, tačiau suformuoja UAB „Ardovitė“ dideles PVM atskaitos sumas.

16.3.4. Bendrovė nesiėmė priemonių, kad įsitikintų, ar sandoris, kurį sudaro su įmone „Kimm“, nelemia jos dalyvavimo PVM sukčiavime. Įvertinus Bendrovės veiksmų, susijusių su transporto priemonių tiekimu įmonei „Kimm“ pobūdį, nėra pagrindo pripažinti, jog Bendrovė elgėsi atidžiai ir rūpestingai, o jos pasirinktas elgesio modelis atitiko sąžiningumo principo reikalavimus. Žinodama, kad jai teks pareiga įrodyti prekių išgabenimo ir pirkėjų įgijimo teisės disponuoti prekėmis faktą, elgdamasi sąžiningai ir rūpestingai, Bendrovė galėjo ir turėjo surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų, jog prekės buvo pristatytos dokumentuose nurodytam gavėjui – įmonei „Kimm“, tačiau, kaip matyti iš Bendrovės direktoriaus L. B. paaiškinimo FNTT, jis nežino ir negali pasakyti, ar minėtos transporto priemonės realiai buvo išvykusios iš Lietuvos. L. B. nurodė, kad jis nedalyvavo transporto priemonių transportavime, nes už tai buvo atsakingas UAB „Ardovitė“ direktorius D. K..

16.3.5. Bialystoko Mokesčių patikrinimo tarnybos atliktų kontrolės veiksmų metu dėl įmonės „Kimm“ nenustatyti asmenys, pateikę užsakymą ir dalyvavę sandoriuose, nėra krovinių gabenimo dokumentų bei įrodymų, pagrindžiančių transporto priemonių registraciją Lenkijos Transporto priemonių registre, draudimo apmokėjimo, kelių mokesčių, degalų pirkimo išlaidų dokumentų, įmonės dokumentacijoje nėra dokumentų, pagrindžiančių vairuotojų įdarbinimą, dokumentų, pagrindžiančių komisinę sutartį, sutarties dėl atskirų darbų. Pagal įmonės „Kimm“ pirmininko G. F. pateiktą sąrašą negalima identifikuoti asmenų, kurie tariamai vairavo dar neįsigytas transporto priemones.

16.3.6. Vertinant Bendrovės taikyto 0 proc. PVM tarifo pagrįstumą svarbi mokesčių administratoriaus gauta informacija iš AB „SEB lizingas“. Pagal 2008 m. vasario 23 d. bendradarbiavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Ardovitė“ ir AB „SEB lizingas“, saugojimui priimtų transporto priemonių pervarymas iš vienos vietos į kitą galimas tik pagal atskirą AB „SEB lizingas“ pareikalavimą. AB „SEB lizingas“ laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. nedavė AB „Ardovitė“ pareikalavimo pervaryti transporto priemones iš vienos vietos į kitą, transporto priemonės tik 2012 m. rugsėjo 4 d., pasirašius turto priėmimo–perdavimo aktą, perduotos Bendrovei UAB „Ardovitė“ aikštelėje.

16.3.7. Bendrovė mokestinio patikrinimo metu nepateikė kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad prekės pagal Lenkijos įmonei „Kimm“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2 175 263,93 Lt sumai buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

16.3.8. Apibendrinant mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją darytina išvada, kad transporto priemonės (20 vilkikų ir 18 puspriekabių) laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2012 m. rugsėjo 5 d., kuomet jas įsigijo UAB „Ardovitė“, iš Lietuvos Respublikos teritorijos nebuvo išgabentos. Sandoriai, įvykę 2012 m. rugsėjo mėn. 4 d.–5 d. tarp Bendrovės – įmonės „Kimm“ – Import Truck lwona Bogucka – UAB „TK & Partner“ – UAB „Ardovitė“ nepatvirtinti jų esmę ir turinį atspindinčiais dokumentais ir praktiškai negalėjo būti įgyvendinti. Be to, tokie sandoriai yra ekonomiškai nepagrįsti, nes netikslinga per tokį trumpą laiko tarpą išgabenti iš Lietuvos Respublikos teritorijos transporto priemones, o po to vėl atsivežti į Lietuvą, į tą pačią UAB „Ardovitė“ aikštelę. Taigi, Vilniaus AVMI surinktų tiesioginių bei netiesioginių įrodymų visuma paneigia Bendrovės tvirtinimą dėl prekių išgabenimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl konstatuotina, jog Bendrovė prekių tiekimui nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą ir tuo pažeidė PVMĮ 49 straipsnio 1 punkto ir 56 straipsnio nuostatas. Dėl nustatyto pažeidimo Bendrovei pagrįstai apskaičiuota ir nurodyta į biudžetą sumokėti 456 805 Lt PVM (2175263,93 Lt x 21%).

16.4. Dėl 2 priekabų buvimo Lietuvoje fakto

Bendrovė skunde teigia, kad dvi priekabos, kurios buvo perduotos Bendrovei 2012 m. rugsėjo mėn., faktiškai visą laiką buvo saugomos Olandijoje ir Danijoje, todėl šios priekabos net teoriškai negalėjo būti parduotos su 21 proc. PVM tarifu (tiekimas vyko ne Lietuvos Respublikos teritorijoje). Nurodo, kad turi visus šią aplinkybę pagrindžiančius dokumentus.

Remiantis mokestinėje byloje esančiais dokumentais (Bendrovės patikrinimui pateiktais bei Vilniaus AVMI papildomai surinktais) 20 vilkikų ir 18 puspriekabių Bendrovė įsigijo iš AB „SEB lizingas“, 2012 m. rugsėjo 4 d. pasirašiusi turto priėmimo–perdavimo aktą, kurio 3 punkte nurodyta, kad abi šalys, t. y. AB „SEB lizingas“ ir Bendrovė, prieš priimant turtą (transporto priemones) jį nuodugniai apžiūrėjo UAB „Ardovitė“ aikštelėje. Nors Bendrovė ir teigia, kad „turi visus šią aplinkybę pagrindžiančius dokumentus“, tačiau nei patikrinimo metu, nei su pastabomis ar skundu VMI nepateikė dokumentų, įrodančių, jog dvi puspriekabės buvo saugomos Olandijoje ir Danijoje, todėl atsižvelgti į šią Bendrovės pastabą nėra pagrindo.

16.5. Dėl lengvųjų automobilių PVM

Akte Nr. (4.65)-06-77-6 dėl užsienio įmonėms parduotų lengvųjų automobilių taikyto 0 proc. PVM tarifo pažeidimų nebuvo nustatyta ir nuo jų patikrinimo akte papildomas PVM neapskaičiuotas, todėl Bendrovės skundo argumentai, kad aplaidžiai tirtos bylos faktinės aplinkybės ir nepagrįstai PVM apskaičiuotas nuo 2 lengvųjų automobilių, laikytini nepagrįstais.

16.6. Dėl buhalterinės apskaitos

Buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentus ir registrus bei jų saugojimą, klaidų taisymą, atsakomybę už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą nustato Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – ir BAĮ). Pagal BAĮ 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. BAĮ įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma, turinti patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Pagal MAĮ 40 straipsnį mokesčių mokėtojas privalo teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais.

Remiantis Bendrovės tikrinimui pateiktais dokumentais nustatyta, kad Bendrovė Lenkijos įmonei „Kimm“ parduotas prekes apmokestino 0 proc. PVM tarifu, tačiau, pažeisdama PVMĮ 49 ir 56 straipsnių nuostatas, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių lengvatinio PVM tarifo taikymo pagrįstumą. Vilniaus AVMI, atsižvelgusi į tai, kad Bendrovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pagal įmonei „Kimm“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, akte Nr. (4.65)-06-77-6 konstatavo, jog ūkinės operacijos neįvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Dėl šios priežasties akte Nr. (4.65)-06-77-6 pagrįstai nurodyta, jog buhalterinė apskaita Bendrovėje tvarkoma iš dalies nesilaikant BAĮ nuostatų ir Bendrovės prašymas panaikinti atitinkamą sprendimo dalį dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų, negali būti tenkinamas.

16.7. Dėl baudų ir delspinigių

16.7.1. Vadovaujantis PVMĮ 123 straipsnio 2 dalimi, jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma), ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda. Baudų už mokėtino mokesčio sumažinimą skyrimo pagrindus ir tvarką MAĮ. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 139 straipsniu, už mokesčių įstatymų pažeidimus nuo apskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos skiria nuo 10 iki 50 proc. dydžio baudą, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitokio baudos dydžio. Skiriant mokesčių mokėtojui baudą ir nenustačius jokių baudą didinančių ar mažinančių aplinkybių, turi būti skiriama 30 proc. apskaičiuoto trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda. Skirdamas baudą, mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, privalo baudą mažinti ar didinti, atsižvelgdamas į tokias MAĮ nustatytas aplinkybes: padaryto pažeidimo pobūdį; mokesčių mokėtojo bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi; į mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimą; kitas aplinkybes, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis, skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

16.7.2. Remiantis LVAT praktika, skiriant baudą už mokesčių įstatymo pažeidimą, turėtų būti imamas sankcijoje nustatytos baudos vidurkis, o tuomet, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bendradarbiavimą, bei kitas įstatyme nustatytas aplinkybes, baudos dydis turi būti mažinamas arba didinamas nuo jos vidutinio dydžio; skiriant baudą asmeniui, padariusiam mokesčių įstatymų pažeidimus, individualizuojant jos dydį, privaloma atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kurias lemia pažeidimo pobūdis, mokesčių mokėtojo bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi, mokesčio mokėtojo pri(si)pažinimą padarius mokesčių įstatymų pažeidimus, taip pat ir į kitas svarbias panašaus pobūdžio aplinkybes (administracinės bylos Nr. A261-214/2008, Nr. A438-1117/2010).

16.7.3. Šioje byloje skirdama baudą Vilniaus AVMI nustatė tiek mokesčių mokėtojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (transporto priemonės pagal įmonei „Kimm“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras nebuvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl Bendrovė prekių tiekimui nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą; dėl Bendrovės nesąžiningų veiksmų padaryta didelė žala valstybės biudžetui; Bendrovė nepripažįsta padariusi pažeidimą), tiek ją švelninančių aplinkybių (Bendrovė geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi). Taigi, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, nebuvo teisinio pagrindo skirti Bendrovei nei maksimalios, nei minimalios baudos dydžio, todėl Vilniaus AVMI teisėtai ir pagrįstai nuo 456 891 Lt PVM sumos Bendrovei skyrė 30 proc. dydžio, t. y. 137 067 Lt, PVM baudą.

16.7.4. Bendrovė skunde nepagrįstai nurodo, kad 10 105 Lt PVM delspinigiai apskaičiuoti nuo visos PVM nepriemokos, neatsižvelgus į PVM atskaitą, kurią įgijo įsigijusi vilkikus iš AB „SEB lizingas“. Įvertinus patikrinimo metu nustatytus pažeidimus matyti, jog akte Nr. (4.65)-06-77-6 nebuvo fiksuoti pažeidimai, susiję su transporto priemonių įsigijimu iš AB „SEB lizingas“, kurio metu į PVM atskaitą buvo įtraukta 318 538,76 Lt pirkimo PVM suma ir dėl to akte Nr. (4.65)-06-77-6 nebuvo apskaičiuotos papildomai mokėtinos į biudžetą PVM sumos. Remiantis sprendimo Nr. (4.65) 256-131 priedu, t. y. delspinigių apskaičiavimo lentele, apskaičiuodama 10 105 Lt PVM delspinigių sumą, Vilniaus AVMI atsižvelgė į mokėtojo apskaitos kortelėje buvusias nesugretintas arba permokos sumas. Bendrovė kartu su skundu nepateikė jokių skaičiavimų savo teiginiui pagrįsti, taigi, akto Nr. (4.65)-06-77-6 tvirtinimo metu apskaičiuota 10 105 Lt PVM delspinigių suma tvirtinama.

17. Bendrovė, nesutikdama su sprendime Nr. 69-6 nurodytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, pateikė Komisijai 2014 m. vasario 25 d. skundą dėl nurodyto sprendimo, kuriame prašė panaikinti sprendimą Nr. 69-6 kaip neteisėtą ir nepagrįstą, taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad iš esmės visa ginčo faktinė situacija paremta FNTT vykdomo ikiteisminio tyrimo dėl L. B. medžiaga, todėl, vadovaujantis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, tikslinga svarstyti klausimą dėl mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymo iki tol, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl Vilkikų pardavimo aplinkybių (Komisijos byla 6.11-04 (7-35/2014) (t. 1, b. l. 1–8)).

18.1. Ginčas tarp šalių vyksta dėl papildomai apskaičiuoto PVM ir su juo susijusių sumų, mokesčių administratoriui konstatavus, kad Bendrovė, pažeisdama PVMĮ 49 straipsnio 1 punkto ir 56 straipsnio nuostatas, nepagrįstai Lenkijos įmonei „Kimm“ tiektas prekes apmokestino 0 proc. PVM tarifu.

18.2. PVM yra visos ES mastu harmonizuotas mokestis, kurio principai bei apmokestinimo mechanizmas reglamentuoti ES teisės aktų lygmeniu (t. y. PVM visose ES valstybėse narėse iš principo veikia vienodai, atsižvelgiant į kiekvienoje valstybėje narėje taikomas išimtis, kurias leidžia ES teisė), o būtent PVM direktyvoje, todėl Komisija, aiškindama ir taikydama ginčo teisimus santykius reglamentuojančias PVMĮ nuostatas, atsižvelgia į PVM direktyvos nuostatas, jos tikslus bei ESTT praktiką, nes būtent ESTT yra priskirta oficialaus ES teisės normų aiškinimo funkcija.

18.4. Mokestinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Tiek vietos, tiek centrinis mokesčių administratoriai sprendė, ar ginčo prekės, kurių tiekimui Bendrovė taikė 0 proc. PVM tarifą, buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos. Dėl VMI atstovės Komisijos posėdyje nurodyto argumento, kad įmonė „Kimm“ neįgijo teisės disponuoti ginčo transporto priemonėmis, nei skundžiamame sprendime, nei vietos mokesčių administratoriaus sprendime išvadų nepateikta. Konkrečių įrodymais pagrįstų argumentų dėl minėto teiginio Komisijos posėdyje nepateikė ir VMI atstovė. Komisija, atsižvelgdama į MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodinėjimo naštos tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo apskaičiuojant mokesčius paskirstymo taisykles, į VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus bendruosius individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, laikydama, kad būtent Bendrovės skunde išdėstyti reikalavimai apsprendžia šio mokestinio ginčo ribas, konstatuoja, jog ginčo dėl to, kad Bendrovės kontrahentas deklaruoto prekių tiekimo sandorio sudarymo laikotarpiu buvo PVM mokėtojas, o taip pat, kad jis įgijo teisę disponuoti ginčo prekėmis kaip savo, nėra. Vienintelė sąlyga, dėl kurios egzistavimo ir vyksta mokestinis ginčas šioje dalyje, yra ta, ar prekės buvo fiziškai išgabentos iš tiekėjo šalies teritorijos, t. y. ginčas iš esmės siejamas dėl įrodymų, kuriais Bendrovė grindžia jos įmonei „Kimm“ parduotų transporto priemonių išgabenimą iš Lietuvos Respublikos, vertinimo, leisiančio patvirtinti arba paneigti Bendrovės teisę į 0 proc. PVM tarifą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Remiantis LVAT praktika, tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei mokesčių mokėtojo, nei mokesčių administratoriaus nurodytoms aplinkybėms, sprendimas yra priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (administracinės bylos Nr. A11-648/2003, Nr. Al7-301/2007, Nr. A556-1632/2010). Pagal PVMĮ pareiga įrodyti, jog ginčo transporto priemonės, parduotos Lenkijos įmonei „Kimm“, buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tenka Bendrovei, tačiau jos pateikti dokumentai dėl negali būti laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais, kad transporto priemonės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos įmonei „Kimm“.

18.5. Bendrovė skunde Komisijai ir Bendrovės atstovas Komisijos posėdyje laikėsi pozicijos, jog ginčo prekes jų pirkėja Lenkijos įmonė „Kimm“ išsigabeno į Lenkijos Respubliką kitą dieną po Sutarties pasirašymo (pasirašyta 2012 m. rugpjūčio 24 d.), tačiau šis teiginys nepatvirtintas objektyviais įrodymais ir prieštarauja bylos dokumentams.

18.5.1. Sistemiškai įvertinus Sutarties nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, visų pirma, teigtina, jog įmonė „Kimm“ negalėjo ginčo prekes išgabenti iš Lietuvos Respublikos 2012 m. rugpjūčio 25 d., nes ji jas iš Bendrovės perėmė 2012 m. rugpjūčio 29 d., o nuosavybės teisę įgijo tik 2012 m. rugsėjo 4 d. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pirmoji įmoka už prekes buvo sumokėta 2012 m. rugpjūčio 30 d., verslo logika nepaaiškinami Bendrovės veiksmai 2012 m. rugpjūčio 25 d. perduoti pirkėjai transporto priemones išsigabenti, nereikalaujant ir niekaip neužsitikrinant atsiskaitymo už jas. Aplinkybę, kad Bendrovė ar ginčo transporto priemonių pirkėja įmonė „Kimm“ negalėjo šių transporto priemonių išgabenti iš Lietuvos Respublikos 2012 m. rugpjūčio 25 d., patvirtina ir tai, kad tik 2012 m. rugsėjo 4 d. Bendrovei buvo perduotos ginčo prekės, kurias ji įsigijo iš AB „SEB lizingas“. Remiantis Sutartimi 1, sudaryta tarp AB „SEB lizingas“ ir Bendrovės dėl 40 eksploatuotų transporto priemonių įsigijimo, jos 5.1 punktu, minėto turto perdavimas nuosavybėn įforminamas pardavėjo ir pirkėjo įgaliotų asmenų pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu, kuris yra neatsiejama šios sutarties dalis; Sutarties 1 5.2 punkte nurodyta, jog šalims sudarius turto priėmimo–perdavimo nuosavybėn aktą bus laikoma, kad pardavėjas tinkamai perdavė, o pirkėjas priėmė turtą bei nuosavybės teisę į jį. Turto priėmimo–perdavimo aktą Bendrovė ir AB „SEB lizingas“ pasirašė 2012 m. rugsėjo 4 d.

18.5.2. Pažymėtina kad AB „SEB lizingas“ mokesčių administratoriui pateiktame 2012 m. lapkričio 19 d. paaiškinime Nr. 02-03-01 nurodė, jog iki turto pardavimo transporto priemonės nebuvo eksploatuojamos, o tik saugomos UAB „Ardovitė“ aikštelėje Kaune; AB „SEB lizingas“ neturi duomenų, kad turtas galėjo būti perduotas anksčiau, nei pasirašytas turto perdavimo aktas. AB „SEB lizingas“ 2012 m. lapkričio 21 d. elektoriniu laišku mokesčių administratoriui nurodė, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 25 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. nėra gavęs iš UAB „Ardovitė“ pareikalavimo pervaryti Bendrovei parduotas transporto priemones, o pagal 2008 m. vasario 23 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. PS2009-02/23, sudarytos tarp AB „SEB lizingas“ ir UAB „Ardovitė“, 3 straipsnį turto, kurio saugojimo ir priežiūros paslaugas teikė UAB „Ardovitė“, pervarymas iš vienos vietos į kitą galimas tik pagal AB „SEB lizingas“ pareikalavimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į UAB „Ardovitė“ 2012 m. spalio 30 d. pateiktą paaiškinimą, kuriame nurodyta, jog: UAB „Ardovitė“ derybas dėl vilkikų įsigijimo iš Bendrovės vedė kartu su įmone „Kimm“, tuo pačiu metu ieškojo šių prekių pirkėjų ir finansinių galimybių vilkikams įsigyti; Lenkijos bendrovė pirma susiderėjo su pardavėju dėl vilkikų ir puspriekabių įsigijimo, tačiau buvo nepajėgi atsiskaityti su Bendrove už vilkikus; „Kimm“ atsisakė derėtis su UAB „Ardovitė“ dėl transporto priemonių pardavimo, todėl UAB „Ardovitė“ turėjo ieškoti tarpininkų; UAB „Ardovitė“ sumokėjo Bendrovei, kad gautų visus vilkikų ir puspriekabių dokumentus. Šis paaiškinimas patvirtina padarytas išvadas, jog ginčo transporto priemonės minėtu laikotarpiu negalėjo būti išgabentos į Lenkijos Respubliką įmonei „Kimm“, nes galutinis atsiskaitymas su Bendrove įvyko 2012 m. rugsėjo 5 d. ir tik tuomet, UAB „Ardovitė“ teigimu, Bendrovė perdavė visus vilkikų ir puspriekabių dokumentus.

18.5.3. Visos nurodytos aplinkybės paneigia ir Bendrovės pateiktų viaTOLL išrašų, kaip įrodymų, kad ginčo prekės išgabentos iš Lietuvos Respublikos tarp Bendrovės ir įmonės „Kimm“ sudaryto sandorio pagrindu, įrodomąją galią.

18.5.4. Nėra jokio pagrindo Import Truck I. B. pateiktų CMR važtaraščių susieti nei su ginčo prekių pardavėja, t. y. Bendrove, nei su jų pirkėja, t. y. įmone „Kimm“. Iš byloje esančių įskaitomų važtaraščių matyti, kad prekių siuntėja juose nurodoma Lenkijos įmonė Import Truck I. B. (1 langelis), prekių gavėju – Olandijos įmonė Kleyn Trucks (2 langelis), prekių pristatymo vieta – Olandija (3 langelis), pakrovimo vieta – Lenkija (4 langelis).

Svarbu pažymėti, jog mokesčių administratorius nustatė, kad 2012 m. rugsėjo 4 d., t. y. tą pačią dieną, kai Bendrovė PVM sąskaitose faktūrose įformino transporto priemonių tiekimą Lenkijos įmonei „Kimm“ ir ji pagal Sutartį įgijo nuosavybės teisę į šias prekes, pastaroji įmonė („Kimm“) patiekė ginčo prekes Lenkijos įmonei Import Truck I. B.. Import Truck I. B. 2012 m. rugsėjo 5 d. įformino prekių tiekimą Lietuvos įmonei UAB „TK & Partner“, o ši tą pačią dieną – UAB „Ardovitė“, kuri galiausiai 2012 m. rugsėjo 5 d. vilkikus pardavė Nyderlandų PVM mokėtojui Kleyn Trucks B. V., o puspriekabes – Lietuvos mokesčių, mokėtojui UAB „Hanse Trailer“. Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad prekių gabenimą į Olandiją pagal išankstinį susitarimą organizavo UAB „TK & Partner“, jas autovežiais išgabeno Lenkijos piliečiai.

18.5.5. Komisija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad ginčo byloje mokesčių administratorius pagrįstai padarė išvadą, jog Bendrovės parduotos įmonei „Kimm“ prekės nebuvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Akcentuotina ir tai, kad sistemiškai įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, aplinkybė, jog galimai vėlesnėje tiekimų grandinės dalyje veikę prekių įgijėjai (Import Truck I. B., UAB „Ardovitė“ ar Kleyn Trucks B. V.) išgabeno šias prekes iš Lietuvos Respublikos teritorijos, yra neaktuali sprendžiant klausimą dėl Import Truck I. B. apmokestinimo PVM pagrįstumo. Atsižvelgiant į PVMĮ 49 straipsnio 1 dalies bei 56 straipsnio 1 dalies nuostatas bei aktualią teismų praktiką, sudarant prekių pirkimo–pardavimo sandorius 0 proc. PVM tarifas iš esmės gali būti taikomas tik tiems sandoriams, kuriuose kaip pardavėjas ar pirkėjas (nagrinėjamu atveju – Bendrovė ar Lenkijos įmonė „Kimm“) dalyvaujantis asmuo kartu yra ir asmuo, atsakingas už prekių išgabenimą iš ES teritorijos, t. y. 0 proc. PVM tarifas gali būti taikomas toje sandorių grandyje, kurioje veikiantys asmenys pirmieji atitinka būtinas 0 proc. PVM tarifo taikymui sąlygas.

18.5.6. Vertinant Bendrovės pateiktus įmonės „Kimm“ patvirtinimus matyti, jog šiuose dokumentuose esanti informacija prieštarauja tiek Bendrovės pozicijai, t. y. minėtuose patvirtinimuose prekių pristatymo data nurodyta 2012 m. rugsėjo 4 d., o Bendrovės teigimu, prekės išgabentos iš Lietuvos Respublikos 2012 m. rugpjūčio 25 d., tiek minėtam UAB „Ardovitė“ paaiškinimui, sudarančiam prielaidas teigti, kad Bendrovė tik po galutinio atsiskaitymo už ginčo transporto priemones, t. y. 2012 m. rugsėjo 5 d., perdavė visus vilkikų ir puspriekabių dokumentus.

18.5.7. Faktas, kad prekių pirkėjas ES valstybės narės, į kurią prekės gabenamos, mokesčiu administratoriui deklaravo prekių įsigijimą iš kitos ES valstybės narės, gali būti laikomas papildomu įrodymu, kad prekės faktiškai buvo išgabentos iš tiekimo ES valstybės narės, tačiau tai neturi lemiamos reikšmės įrodinėjant, kad į kitą ES valstybę narę tiekiamos prekės gali būti apmokestinamos, taikant 0 procentų PVM tarifą (ESTT sprendimas byloje C-409/04). LVAT taip pat laikosi nuomonės, jog nors buvo deklaruoti prekių įsigijimai iš kitų ES valstybių narių, tačiau atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą bei į tai, kad prekių išgabenimo į kitą ES valstybę pareiškėjas nepagrindė, vien tik ši aplinkybė nepaneigia išvadų (jog nėra įvykdytos visos 0 proc. PVM tarifo taikymui būtinos sąlygos) pagrįstumo (pavyzdžiui, 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-716/2010). Akcentuotina, jog tam, kad mokesčių mokėtojas turėtų teisę tiekimui taikyti 0 proc. PVM tarifą, jis privalo abejonių nekeliančiais duomenimis pagrįsti, kad yra įvykdytos visos būtinosios sąlygos apmokestinimui nuliniu PVM tarifu.

18.5.8. Nuosekliai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus Bendrovės mokesčių administratoriui pateiktus dokumentus, susijusius su prekių, kurių pardavimui ji taikė 0 proc. PVM tarifą, išvežimu i Lenkijos Respubliką, taip pat mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus, susijusius su prekių išvežimu iš Lietuvos Respublikos teritorijos, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra įvykdyta viena iš 0 proc. PVM tarifo taikymui būtinų sąlygų, t. y. ginčo prekės nebuvo išgabentos iš tiekėjo valstybės narės jas įsigyjančiam asmeniui į kitą valstybę narę.

18.6.1. Teismų praktika neapibrėžia ir neįvardija konkrečių veiksmų, kuriuos turi atlikti mokesčių mokėtojas, jog įsitikintų, kad jo kontrahentas nesukčiauja PVM. Dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) sprendžiama konkrečiu atveju, įvertinus vykdytų sandorių pobūdį, šalių bendradarbiavimo aplinkybes, galimą riziką mokėtojui, mokėtojo patirtį atitinkamojoje veiklos srityje. Nors LVAT praktikoje sukčiavimo PVM sąvoka yra plačiausiai aptarta PVM atskaitos bylose, tačiau, atsižvelgiant į PVM sistemos ypatumus, ši sąvoka taikytina ir byloje dėl prekių tiekimo Bendrijos viduje (administracinė byla Nr. AS02-996/2013). Taigi, remiantis teismų praktika, būtina įvertinti visą informaciją ir faktines aplinkybes tam, kad būtų nustatyta, ar tiekėjas veikė sąžiningai ir ėmėsi visų priemonių, kurių imtis gali būti iš jo pagrįstai reikalaujama, kad įsitikintų, jog vykdomu sandoriu jis nėra įtrauktas į sukčiavimą mokesčių srityje; jeigu būtų nustatyta, kad atitinkamas apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad jo vykdomas sandoris yra įtrauktas į įgijėjo atliekamą sukčiavimą, ir nesiėmė visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų šio sukčiavimo, jam turėtų būti atsisakyta pripažinti teisę i neapmokestinimą PVM (ESTT sprendimas byloje Mecsek-Gabona; LVAT administracinė byla Nr. A602-996/2013). Vertinant mokėtojų veiksmus sąžiningumo aspektu, LVAT praktika akcentuoja keletą esminių momentų, tokių, kaip vykdomų tiekimų apimtys, Bendrijos viduje tiekimus vykdančiam asmeniui tenkantys didesni atsargumo ir įrodinėjimo reikalavimai (LVAT administracinė byla Nr. A602-996/2013). Taigi, ginčo byloje ir spręstinas klausimas, ar Bendrovė elgėsi tinkamai ir rūpestingai, siekdama įsitikinti, ar, vykdant ginčo tiekimą, buvo galima įtarti galimą sukčiavimą PVM.

18.6.2. Remiantis nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, Bendrovė buvo nesąžininga, nes nesiėmė pakankamų priemonių, kad įsitikintų, jog jos sudaromas sandoris su įmone „Kimm“ nelemia jos dalyvavimo sukčiavime PVM srityje.

18.6.4. Minėta, kad sutarties projektą su įmone „Kimm“ Bendrovei persiuntė UAB „Ardovitė“, šią sutarti, ant kurios jau buvo Lenkijos įmonės atstovo parašas, Bendrovės direktorius pasirašė UAB „Ardovitė“ biure. Taigi, Bendrovės direktorius net nebuvo susitikęs su turinčiais įgaliojimus Lenkijos įmonę atstovauti asmenimis, taip pat nebuvo įsitikinęs, kad sutartį tikrai pasirašė įmonės „Kimm“ atstovas, turintis įgaliojimus atstovauti pastarajai įmonei. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad UAB „Ardovitė“ turėjo teisę veikti įmonės „Kimm“ vardu. Iš šių aplinkybių spręstina, jog Bendrovė nesiėmė net elementariausių priemonių (protingų veiksmų) tam, kad būtų įvertintas jos kontrahento – Lenkijos įmonės – veiklos teisėtumas, nesiaiškino jokių konkretesnių šiai įmonei atstovaujančių asmenų, jų veiklą identifikuojančių duomenų, ką tokioje situacijoje turėtų padaryti rūpestingas ir apdairus verslininkas. Nenustačius asmenų tapatybių, neaišku, su kuo vykdomos ūkinės operacijos, ir ar kita sandorio šalis yra sąžininga. Byloje nėra jokių duomenų, kad Bendrovė reikalavo iš Lenkijos įmonės įrodymų, jog ginčo prekės iš tiesų buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos ir pristatytos sąskaitose nurodytu adresu. Pažymėtina, jog papildomus dokumentus, Bendrovės teigimu, pagrindžiančius prekių išgabenimą iš Lietuvos Respublikos, Bendrovė gavo ne iš sutarties partnerės įmonės „Kimm“, bet iš UAB „Ardovitė“.

18.10. Komisija, įvertinusi Bendrovei apskaičiuotų delspinigių ir skirtos baudos pagrįstumą, konstatuoja, jog mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis PVMĮ 123 straipsnio 1 ir 2 dalimis, MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, 99 straipsniu, įvertinęs Bendrovės turimas permokas, apskaičiavo 10 105 Lt (2 926 Eur) PVM delspinigius ir, nustatęs tiek baudos dydį didinančias aplinkybes (dėl Bendrovės nesąžiningų veiksmų padaryta didelė žala valstybės biudžetui; Bendrovė nepripažįsta padariusi pažeidimą), tiek baudos dydį mažinančias aplinkybes (Bendrovė geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi), skyrė Bendrovei 30 proc. dydžio 137 067 Lt (39 697 Eur) PVM baudą. Nustačius tiek baudos dydi didinančias, tiek mažinančias aplinkybes, nėra teisinio pagrindo sumažinti paskirtą baudą iki 10 proc. dydžio.