Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1014-476/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-05-21
Bylos Nr.
1-1014-476/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Kaltinamasis
M. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1014-476/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16464-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 21 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) betonuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2019 m. balandžio 21 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,35 promilės neblaivumas), konflikto metu, ištraukė iš automobilio šeimos narį-sugyventinę G. S. ir pargriovė ant žemės, po to tęsdamas smurtinius veiksmus, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nukentėjusiąją stumdė, dėl ko ji atsitrenkė į lovos kraštą, durų staktą, griebė nukentėjusiajai už abiejų rankų, tyčia, ne mažiau kaip 4 kartus sudavė į dešinę veido pusę, iš viso 9 smūgiais ar trauminiais poveikiais padarydamas poodinę kraujosruvą dešiname dilbyje, kairiame žaste, juosmenyje, dešiniame antakyje, akies apatiniame voke, dešinės ausies kaušelyje-smilkinyje, dešiniame kelio sąnaryje, odos nubrozdinimą dešiniame kelio sąnaryje, kairiame dilbyje, dešinėje pėdoje, tokiu būdu nukentėjusiajai G. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad su G. S. buvo sugyventiniai ir kartu gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) apie 4 mėnesius. 2019 m. balandžio 21 d. vakare apie 23.30 val., kartu su sugyventine iš svečių grįžo namo. Abu buvo neblaivūs. Su sugyventine konfliktavo žodžiu, kadangi ji nenorėjo lipti iš mašinos, todėl jis ją jėga ištraukė iš mašinos ir pargriovė ant žemės. Einant namo ją stumdė. Grįžę į kambarį pykosi toliau, buvo koridoriuje ir jis jai rankos delnu vieną kartą trenkė į veidą. G. ant jo šaukė, ji norėjo išeiti iš namų, jis jai neleido eiti, jie stumdėsi. Stumdymosi metu G. atsitrenkė į lovos kraštą ir durų staktą. Jis jai griebė už abiejų rankų, dėl ko tikrai galėjo likti mėlynės, nes prisimena jai tikrai stipriai suspaudė. Tuomet nesusivaldęs dar keturis kartus delnu sudavė per veidą, kur tiksliai kliuvo nematė. G. išbėgo į balkoną, jis išsigando, kad kas nors jai nenutiktų, nes gyveno penktame aukšte, todėl parvedė ją į kambarį, ji nukrito į lovą. Jis skambino seseriai, nes išsigando, o G. tuo metu pabėgo iš namų, nežino kur. Vėliau G. su pareigūnais įėjo į butą. Pareigūnai jį sulaikė už smurtą sugyventinės atžvilgiu. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. Prieš sugyventinę smurtauja pirmą kartą, ankščiau būdavo tik žodiniai konfliktai. Mano, kad jeigu abu būtų buvę blaivūs, taip atsitikę nebūtų. Jis žinute atsiprašė G., nes jam yra uždrausta prie jos artintis ir su ja bendrauti (b. l. 80-82).

Kaltinamojo M. K. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo:

Nukentėjusiosios G. S. parodymai, kad ji su M. K. nuo šių metų vasario mėnesio gyveno kartu. Buvo bendra buitis, bendri pinigai, bendrai mokėjo mokesčius. Bendrų vaikų neturėjo. Gyveno bute, kurį nuomojosi. 2019 m. balandžio 21 d. ji ir jos sugyventinis buvo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino ir ten šventė. Apie 24.00 val. nusprendė vykti namo. Juos parvežė M. sūnėnas J. M.. Parvažiavus į (duomenys neskelbtini) daugiabučio kiemą, sėdėdama automobilyje norėjo atsisveikinti su M. sūnėnu. Staiga atsidarė automobilio durys, M. ją ištraukė iš automobilio ir paguldė ant žemės. Jai atsistojus nuo žemės, ėjo kartu į jų butą, esantį (duomenys neskelbtini). Einant prie laiptinės durų M. ją sugriebdavo abiem rankom ir pastumdydavo. Ji jam vis kartojo, kad jos nestumdytų ir paleistų, o jis jai sakė, kad ji ramintųsi. Užlipus prie jų buto durų ir patekus į vidų, koridoriuje M. jai delnu trenkė vieną kartą į dešinės pusės skruostą, sukeldamas fizinį skausmą. Tuomet ji norėjo išeiti iš namų, ėjo autis batų. Tada jis, sugriebęs dviem rankom už pečių, ją nutempė į miegamąjį kambarį, pastūmė ant lovos ir jai norint atsikelti dar kartą delnu trenkė į dešinės pusės skruostą, sukeldamas fizinį skausmą. Ji tada pradėjo šaukti ir kviesti pagalbą. Kai pradėjo rėkti, M. jai dar du kartus trenkė į veido sritį, į smilkinį ir skruostą. Po šių smūgių ji bėgo iki balkono ir ten šaukėsi pagalbos, kai M. priėjo ir rankomis sugriebęs jai už žastų stūmė ją į lovą, ji krisdama atsitrenkė į lovos kraštą. M. paskambino savo seseriai R. M. ir paprašė, kad atvažiuotų, nes neva neina su ja susitvarkyti, kad ji nori iššokti pro balkoną. Maždaug apie 00.40 val. atvažiavus R., ji greitai išbėgo iš namų. (duomenys neskelbtini) gatvėje sutiko nepažįstamą vyriškį, kurio paprašė, kad jai iškviestų policijos pagalbą. Atvykus policijos pareigūnams ji grįžo į butą. M. atidarius duris, ji kartu su policijos pareigūnais užėjo į vidų. Policijos pareigūnai pasiteiravo kas čia nutiko, jai viską paaiškinus, patikrino jos ir M. girtumą, ant jos veido dešinės pusės skruosto pastebėjo rausvas dėmes, sumušimus. Tuomet M. liepė pasiimti dokumentą ir važiuoti kartu su policijos pareigūnais. M. K. jai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Civilio ieškinio byloje nereiškia. Ateityje su M. K. gyventi nežada (b. l. 34-35, 44-45).

Liudytojos R. Ž. parodymai, kad ji turi dukrą G. S., kuri gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventiniu M. K.. Jie kartu pragyveno tris mėnesius. Dabar dukra gyvena pas ją gyventi. 2019 m. balandžio 22 d. apie 09.00 val., ji nuvyko pasiimti dukters. Dukra pasakojo, kad naktį ją sumušė jos sugyventinis M. Dukra sakė, kad jai trenkė ranka per veidą, ją stumdė, stumdymosi metu ji atsitrenkė į lovos kraštą ir į durų staktą. Sakė, kad šaukėsi pagalbos, tačiau buvo naktis ir negalėjo jos prisišaukti. Dukra jai parodė ant jos rankų esančias mėlynes, taip pat matėsi dešinėje veido pusėje mėlynė, taip pat buvo nubrozdinti keliai. Dukra sakė, kad M. buvo baisiai piktas, agresyvus, nevaldomas. Dukra labai išsigando jo tokio elgesio. Per tris mėnesius dukra niekada nesiskundė M. elgesiu. Dukra jai aiškino, kad su M. sukonfliktavo, kad per ilgai užsibuvo mašinoje, norėdama atsisveikinti su Jonu, ir ją jėga ištraukė iš tos mašinos, dėl to visas konfliktas ir įvyko

(b. l. 50).

2019 m. balandžio 22 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l .9-14).

2019 m. balandžio 22 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, foto lentelė, kur užfiksuota nukentėjusios G. S. sužalojimai (b. l. 15-19).

2019 m. gegužės 3 d. specialisto išvada Nr. G 174/2019 (01), kurioje nurodoma, kad G. S. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, kairiame žaste, juosmenyje, dešiniame antakyje, akies apatiniame voke, dešinės ausies kaušelyje-smilkinyje, dešiniame kelio sąnaryje, odos nubrozdinimai dešiniame kelio sąnaryje, kairiame dilbyje, dešinėje pėdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kokiais tai aplinkos daiktais, pagrindu ir pan. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu 2-4 paros iki tyrimo pradžios. Sužalojimai padaryti mažiausia devynių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis M. K. 2019 m. balandžio 21 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, ištraukė iš automobilio šeimos narį-sugyventinę G. S. ir pargriovė ant žemės, po to tęsdamas smurtinius veiksmus, savo namuose nukentėjusiąją stumdė, dėl ko ji atsitrenkė į lovos kraštą, durų staktą, griebė nukentėjusiajai už abiejų rankų, tyčia, ne mažiau kaip 4 kartus sudavė į dešinę veido pusę, iš viso 9 smūgiais ar trauminiais poveikiais padarydamas poodinę kraujosruvą dešiname dilbyje, kairiame žaste, juosmenyje, dešiniame antakyje, akies apatiniame voke, dešinės ausies kaušelyje-smilkinyje, dešiniame kelio sąnaryje, odos nubrozdinimą dešiniame kelio sąnaryje, kairiame dilbyje, dešinėje pėdoje, tokiu būdu nukentėjusiajai G. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas skirdamas bausmę įvertintina tai, kad kaltinamojo M. K. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčia, jis teistas 2009 m. spalio 16 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnį, teistumas išnykęs (b. l. 89, 90-97), dirbantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 99), administracine tvarka nebaustas (b. l. 98).

Prokuroras siūlo M. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skirti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per visą bausmės laiką nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, per 6 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamasis M. K. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme sutiko (b. l. 101).

Kaltinamasis M. K. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant M. K. būti namuose nuo 23 val. iki 7 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant M. K. būti namuose nuo 23 val. iki 7 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir tęsti darbą..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. į M. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 22 d., 01 val. 40 min. iki 2019 m. balandžio 23 d., 13 val. 00 min., (dvi paras), vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam M. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Irena Narbutienė