Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. V., išnagrinėjo A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Plungės r., ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas D. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 186 straipsnį, už tai, kad jis, 2015 m. balandžio 17 d., 02¹¹ val., žinomai melagingai iškvietė policijos pagalbą adresu Plungės r., Aleksandravo k., pranešdamas, kad jį draugė išvarė iš namų. Šiais veiksmais A. V. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, dėl ko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas patyrė 40,34 Eur žalą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokios tyčios melagingai iškviesti policiją neturėjo, pats neteisėtai buvo varomas iš buto, dėl šių aplinkybių policija su juo nieko išsamiai nesiaiškino.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, be kitų aplinkybių, privalo taip pat išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir kas kaltas dėl jo padarymo (ATPK 256 straipsnis, 284 straipsnio 1 dalis).

ATPK 186 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą. ATPK 186 straipsnis yra įtrauktas į ATPK tryliktąjį skirsnį, reglamentuojantį administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu ATPK 186 straipsnio aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Teismų praktikoje išaiškinta, jog terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtiną šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 28 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N–1–1117–2005).

Administracinės atsakomybės pagal ATPK 186 straipsnį taikymui yra būtina konstatuoti subjektyvųjį šio administracinio teisės pažeidimo elementą – pranešusio asmens kaltę, pasireiškiančią tyčios formą, t.y. būtina nustatyti, kad apie įvykį pranešęs asmuo suprato, jog tokio įvykio nėra ir sąmoningai pranešė apie nebūtą įvykį, aiškiai piktnaudžiavo teise iškviesti specialiąsias tarnybas, šiuo atveju – policiją.

Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V. paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo specialisto D. P. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, M. G. tarnybinį pranešimą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju byloje surinktų duomenų nepakanka išvadai, kad A. V. siekė pranešti apie nebūtą įvykį. Priešingai kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole A. V. iškvietė policijos pagalbą, kadangi jį draugė išvarė iš buto, kurio savininkė ji nebuvo, o M. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal gautą pranešimą nuvykus nurodytu adresu ir pabendravus su A. V. šis nurodė, jog būnant svečiuose adresu Plungės r., Šateikių sen., (duomenys neskelbtini), pas draugą, jo draugė G. B. išvarė jį iš draugo buto. Minėtas aplinkybes patvirtino ir pati liudytoja G. B., kad A. V. minėtu adresu negyvena, todėl buvo išprašytas. Kaip matyti iš minėtų duomenų, aplinkybė, kad A. V. draugė išvarė iš namų atvykus policijos pareigūnams pasitvirtino. Atkreiptinas dėmesys, kad vien klaidingas asmens įsitikinimas daromu teisės pažeidimu ar tai, jog atvykusiems pareigūnams nepavyksta nustatyti jokių teisės pažeidimą padariusių asmenų ar paties teisės pažeidimo, apie kurį buvo pranešta, negali būti vertinamas kaip žinomai melagingas pranešimas. Iš byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų teismas nenustatė pagrindo konstatuoti A. V. veiksmuose buvus aiškiai išreikštą ir sąmoningą piktnaudžiavimą teise iškviesti specialiąsias tarnybas (policiją).

Pažymėtina, kad policija, kuri Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įvardinta kaip pagalbos tarnyba, reaguodama į telefonu tiesiogiai gaunamus pranešimus, be kita ko, turėjo atsižvelgti ir į šio įstatymo 2 straipsnio 1, 3, 4 ir 8 dalyse, 10 straipsnio 1-3 punktuose, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą ir nuspręsti, ar A. V. pranešimas laikytinas pagalbos prašymu, ar reaguojant į šį pranešimą reikalingi kokie nors neatidėliotini veiksmai, ar pakanka pranešėjui vien telefonu suteikti patarimą, paaiškinimą ar nurodymą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 25.5 punkte nustatyta, kad operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnai turi atidžiai išklausyti asmenis, kurie kreipiasi į operatyvaus valdymo padalinį ir kiek įmanoma išsamiau ir tiksliau išsiaiškinti įvykio aplinkybes, taigi, policijos pajėgų išsiuntimas į įvykio vietą nėra vienintelis galimas reagavimo į pranešimą variantas. Darbo organizavimo instrukcijos 25.6.1 punkte nustatyta, kad operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnai prireikus turi teisę nurodyti operatyvinei grupei išvykti į įvykio vietą, todėl pranešimas turi būti analizuojamas ir nustatomas pagalbos poreikis. Darbo organizavimo instrukcijos 25.6.3 punktas nustato, kad operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnai prireikus informuoja kitas suinteresuotas institucijas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 186 straipsnį A. V. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tei­smas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9.-602-404/2015 iškeltą A. V. pagal ATPK 186 straipsnį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties

Nu­ta­ri­mas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos ga­li bū­ti skun­džia­mas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Tei­sė­jas (parašas) Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis