Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-08-10 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. – 3 MGL (390 litų) bauda;

kaltinamas pagal BK 235 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2012-10-08 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato patalpose, Islandijos pl. 209, Kaune, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, apklausiamas liudytoju davė melagingus parodymus, jog 2012-10-01, apie 11.30 val., visuomeninio transporto stotelėje „Akių klinika“, Sukilėlių pr., Kaune, saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ kontrolierė I. P. išplūdo jį įžeidžiančiais žodžiais sakydama „tu, asile, gaidy, nemalk šūdo, lipk į mikroautobusiuką“, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012-11-08, Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato patalpose, Islandijos pl. 209, Kaune, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, apklausiamas liudytoju davė melagingus parodymus, jog su V. P. susipažino ir matė jį pirmą kartą 2012-10-01, apie 11.30 val., visuomeninio transporto stotelėje „Akių klinika“, Sukilėlių pr., Kaune, po to kai jį iš troleibuso išlaipino saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ kontrolierė I. P., kuri jį išplūdo įžeidžiančiais žodžiais, išvadindama „gaidžiu“, „asilu“, liepė „nemalti šūdo“.

K. M. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku du kartus buvo apklausiamas liudytoju Žaliakalnio policijos komisariate. Prieš apklausą tyrėja įspėjo jį už melagingų parodymų davimą. Norėdamas, kad jo parodymus kas nors patvirtintų, melagingai apklausos metu nurodė apie liudytoją V. P., kurio įvykio vietoje iš viso nebuvo. Dėl tokio savo poelgio gailisi.

Motyvuojamoji dalis

M. K. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Liudytoja I. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba keleivinio transporto kontroliere saugos tarnyboje „(duomenys neskelbtini)“. 2012-10-01 visuomeninio transporto stotelėje „Akių klinika“, esančioje Sukilėlių pr., Kaune, įlipo į 1-ojo maršruto troleibusą, kaltinamojo paprašė pateikti bilietą. Kaltinamasis padavė lengvatinį mėnesinį bilietą pildytą 3 mėnesiams su 50 proc. nuolaida, kas atitinka suteiktą teisę važinėtis neįgaliajam, tačiau kartu su lengvatiniu bilietu keleivis padavė moksleivio pažymėjimą. Kadangi jos darbo praktikoje tai buvo pirmas kartas, paprašė vyriškio išlipti iš troleibuso, kad galėtų išsiaiškinti kaip tokiu atveju turėtų pasielgti. Išlipus iš troleibuso paskambino į AB „Kauno autobusai“ keleivinio transporto skyrių, papasakojo situaciją ir jai buvo paaiškinta keleivį paleisti, jokio protokolo nesurašinėti. Per tą laiką vyriškis su kažkuo kalbėjo telefonu, pokalbio negirdėjo, tačiau jį baigęs paaiškino, kad išsikvietė policiją, kadangi prieš jį buvo panaudotas smurtas. Jos kolegos tuo metu stovėjo šalia ir visiškai nieko nedarė, nieko jam nesakė. Beje, vyriškiui ji sakė, kad jis gali eiti, protokolas jam nebus surašytas. Pastovėję stotelėje apie 20 minučių ir nesulaukę policijos pareigūnų, nuvažiavo toliau dirbti į kitą visuomeninio transporto stotelę. Jokio kito iš troleibuso išlipusio keleivio ji nepastebėjo, o pačioje stotelėje matė keletą stovinčių žmonių, tačiau nė vienas iš jų nieko nesakė. Kodėl vėliau vyriškis pradėjo teigti, kad ji jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius paaiškinti negali, jis tai išsigalvoja. Po šio įvykio praėjus maždaug 2 ar 3 dienoms jai paskambino saugos tarnybos kuratorė V. B., kuri pasakė, kad jai skambino vyriškis pavarde M. K., kuris pasakė, kad kreipėsi į teismą ir jai pareiškė kaltinimus, dėl jo atžvilgiu pavartoto smurto, bet jeigu ji jo atsiprašys kaltinimus atsiims, mano, kad taip apkaltindamas ją, kaltinamasis siekia pasipelnyti (I t., b.l. 86).

Liudytoja A. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba saugos tarnyboje „(duomenys neskelbtini)“ keleivinio transporto kontroliere. 2012-10-01 kartu su keleivinio transporto kontroliere I. P. ir vairuotoju A. B. įlipo į troleibusą Sukilėlių pr. stotelėje „Akių klinika“. I. I. ginčijantis su vienu iš keleiviu, dėl ko I. paprašė jo išlipti. Stotelėje keleivis emocingai pradėjo aiškinti, kad jis neteisėtai buvo išlaipintas, kad jis išsikvies policiją, taip neleisdamas su juo išsiaiškinti situacijos. Matė, kad stotelėje tuo metu stovėjo kelios moterys, jokio vaikino tikrai nematė. K. I. su šiuo vaikinu kalbėjosi, ji paskambino koordinatorei V. B., kuri pasiskambino į autobusų parką, bei vėliau perskambinusi pasakė, kad keleivį paleistų. Pokalbio metu I. P. išlaipinto vyriškio jokiais necenzūriniais žodžiais neplūdo ir jo „asilu“, „gaidžiu“ tikrai nevadino. Vaikinas visą laiką grasino, kad šito taip nepaliks, kad skųsis dėl to, kad jį be reikalo išlaipino (I t., b.l. 43).

Liudytojas A. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba saugos tarnyboje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. 2012-10-01 kartu su keleivinio transporto kontrolierėmis A. M. ir I. P. įlipo į autobusą Sukilėlių pr. prie Akių klinikos. I. P. autobuse kalbėjosi su nepažįstamu vaikinu, vėliau kartu su juo išlipo. Išlipo ir jis bei atokiau stovėdamas rūkė. Iš I. P. ginčo su išlaipintu vaikinu suprato, kad vietoje neįgaliojo pažymėjimo jis kartu su mėnesiniu bilietu pateikė moksleivio pažymėjimą. Jis į juos nekreipė dėmesio, į pokalbį nesigilino ir nesiklausė, tokios situacijos jo darbe yra kasdienybė. Teigia, kad I. P. išlaipinto vyriškio jokiais necenzūriniais žodžiais neplūdo ir jo „asilu“, „gaidžiu“ tikrai nevadino. Stotelėje stovėjo daugiau žmonių – moterys, senutė, tačiau jokio vaikino nematė (I t., b.l. 44).

L. V. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba saugos tarnyboje „(duomenys neskelbtini)“ keleivinio transporto kontroliere-koordinatore. 2012 metų spalio mėnesio pradžioje, jai būnant ofise, (duomenys neskelbtini), paskambino vaikinas prisistatęs M. K., kuris pasakė, kad darbuotojos I. P. nepagrįstai buvo išlaipintas iš autobuso. Vaikinas aiškino, kad dėl neteisėto išlaipinimo parašė pareiškimą policijoje, tačiau jeigu I. P. jo atsiprašys, jis pareiškimo tyrimą paprašys nutraukti. Apie tai, kad I. P. M. K. išplūdo necenzūriniais žodžiais jis nieko nesakė. Su šiuo vaikinu suderino laiką, kada jis turėtų atvykti pas juos į ofisą. Apie tai pranešė ir saugos tarnybos kontrolierei I. P.. Sutartą dieną I. P. atvyko į ofisą, bet M. K. nepasirodė. 2012-11-02 M. K. jai paskambino ir pasakė, kad dėl neteisėto išlaipinimo jis patyrė moralinę žalą ir kad dabar tikrai eis iki teismo, kad jam ši žala būtų atlyginta. Apie jokį išplūdimą necenzūriniais žodžiais jis nekalbėjo, o minėjo tik neteisėtą jo išlaipinimą iš autobuso (I t., b.l. 45).

L. V. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 metų rugsėjo mėnesio viduryje, tiksliai dienos neprisimena, susipažino su M. K.. 2012 m. rugsėjo vidury, M. K. atsikraustė pas jį į namus, (duomenys neskelbtini), ir gyveno iki 2013 m. sausio mėnesio vidurio. 2012-10-01 vakare, apie 19.00 val., grįžus iš darbo, M. papasakojo, kad dienos metu, Sukilėlių pr., Kaune, esančioje stotelėje „Akių klinika“ jis buvo išlaipintas kontrolierių iš troleibuso bei stotelėje su kontrolieriais susiginčijo. M. pasakė, kad yra parašęs pareiškimą policijoje, jog jis (V. P.) dalyvavo šiame įvykyje ir viską girdėjo. Jis sutiko su M., nors iš tikrųjų 2012-10-01 buvo darbe ir tame įvykyje, kuomet M. buvo išlaipintas iš troleibuso, nedalyvavo (I t., b.l. 85).

Iš M. K. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių pokalbių išklotinės matyti, kad jis ir liudytojas V. P. laikotarpiu nuo 2012-09-18 iki 2012-10-01 susirašinėjo SMS žinutėmis, skambino vienas kitam (I t., b.l. 68-77).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas melagingų parodymų davimu M. K. pasitvirtino. Nustatyta, kad M. K. ikiteisminio tyrimo metu du kartus buvo apklausiamas liudytoju, abu kartus jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Liudytojų: I. P., A. M., A. B., V. B., V. P. parodymai patvirtina, kad M. K. 2012-10-08 ir 2012-11-08 apklausų metu davė melagingus parodymus apie tai, kad keleivinio transporto kontrolierė I. P. jį išplūdo įžeidžiančiais žodžiais ir kad jis V. P. pirmą kartą matė ir su juo susipažino viešojo transporto stotelėje ,,Akių klinika“. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, suvokė, jog duodamas melagingus parodymus, suklaidins tyrimą atliekančius pareigūnus bei trukdys nustatyti tiesą ikiteisminiame tyrime ir to siekė, tokie M. K. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 235 str. 1 d.

M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad M. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, veikdamas tiesiogine tyčia, tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Vertinant M. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas antrą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nevedęs, M. K. dėl psichikos sutrikimo – šizotipinio sutrikimo nuo 1998 m. yra psichiatrų priežiūroje, teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-118/2013 patvirtina, kad dėl tokio psichikos sutrikimo kaltinamasis galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali ir šiuo metu, priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia (I t., b.l. 137-139). Vykstant šiam baudžiamajam procesui, kaltinamasis ilgą laiką gydėsi psichiatrijos ligoninėse, jo pragyvenimo šaltinis 170 eurų neįgaliojo pensija. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, M. K. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi, BK 235 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda, nustatant minimumui artimą dydį.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 str. 1 d., ir paskirti jam 3 MGL (112,98 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 2 MGL (75,32 eurų) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Baudą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai per antstolį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.