Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-01-07 · Civilinė byla Nr. 2-60-196/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-07
Bylos Nr.
2-60-196/2016
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00221-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Pareiškėjas
R. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-60-196/2016 (S)Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00221-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.9.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti paskirtą baudą, civilinėje byloje Nr. B2-831-259/2015 dėl baudos panaikinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Krauneda“ bankroto byloje.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. M. prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartimi jam paskirtą 350 Eur baudą už turto ir dokumentų neperdavimą BUAB „Krauneda“ administratoriui. Prašyme nurodoma, kad jam niekada nebuvo žinoma apie UAB „Krauneda“, jis niekada nedirbo šios įmonės vadovu ir jai realiai nevadovavo, neturi jokių vadybinių įgūdžių, nesupranta juridinių dokumentų teisinės reikšmės, pragyvena iš valstybės jam teikiamų pašalpų. Be to, jis serga lėtine psichikos liga – paranoidine šizofrenija, jo darbingumo lygis tik 40 proc. Jis ne kartą buvo gydomas ir tiriamas Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos Utenos ekspertiniame skyriuje. Jo atžvilgiu ne kartą buvo nutrauktos baudžiamosios ir administracinio teisės pažeidimo bylos, kadangi jis dėl psichikos ligos veikų padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą panaikinti jam paskirtą 350 Eur dydžio baudą.

Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi UAB „Krauneda“ iškelta bankroto byla. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 23 d. Vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatomis, teismas ta pačia nutartimi nustatė 15 dienų laikotarpį nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį bankrutuojančios UAB „Krauneda“ valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Krauneda“ iškėlimo, įmonės vadovas per teismo nustatytą terminą administratoriui įmonės turto ir dalies dokumentų neperdavė, todėl atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartimi buvusiam įmonės vadovui R. M. skirta 350 Eur bauda (b. l. 156-157).

Teismas pažymėjo, kad UAB „Krauneda“ vadovu R. M. įregistruotas nuo 2014 m. sausio 8 d., o nuo 2013 m. gruodžio 2 d. jis įregistruotas ir kaip šios įmonės vieninteliu akcininku. Be to, teismui iki bankroto bylos iškėlimo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi pareikalavus iš atsakovės UAB „Krauneda“ vadovo pateikti bankroto bylos iškėlimo klausimui spręsti reikalingus dokumentus, R. M. 2014 m. kovo 27 d. pateikė teismui įmonės 2013 m. gruodžio 31 d. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą, kuriuos pats pasirašė kaip įmonės direktorius (b. l. 24-26). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas R. M., kaip UAB „Krauneda“ buvęs vadovas, įgijo pareigą perduoti bankroto administratoriui administruoti įmonės turtą ir dokumentus įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria UAB „Krauneda“ iškelta bankroto byla, pagrindu, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė.

Pareiškėjo argumentai, jog jo atžvilgiu ne kartą buvo nutrauktos baudžiamosios ir administracinio teisės pažeidimo bylos, kadangi jis dėl psichikos ligos veikų padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų, teismo vertinimu, negali būti pateisinančiu pagrindu nevykdyti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų, nes teismui, nagrinėjančiam UAB „Krauneda“ bankroto bylą, nėra pateiktas teismo sprendimas, kuriuo R. M. būtų pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu (CPK 468 str. 473 str.).

Teismas pažymėjo, kad bankroto procedūros dėl byloje vyraujančio viešojo intereso turi vykti ne tik nuosekliai, bet ir kuo operatyviau. Įstatymų leidėjas nustato sankcijų taikymo galimybę asmenims, kurie trukdo operatyviai vykdyti bankroto procedūras. Teismo vertinimu, 2015 m. liepos 9 d. nutartimi R. M. skirta 350 Eur bauda yra adekvati nustatytam pažeidimui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas R. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartimi R. M. paskirtą 350 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjas niekada neužsiėmė ir neužsiima vadybine veikla, neturi jokių vadybinių įgūdžių, pats pragyvena iš valstybės jam teikiamų pašalpų. Jis niekada nedirbo BUAB „Krauneda“ vadovu ir neturi jokių teismo reikalaujamų dokumentų, kuriuos galėtų perduoti. Dėl to teismo paskirta bauda pareiškėjui neatlieka jokios įstatyme numatytos funkcijos ir negreitina bankroto procedūros.Pareiškėjas R. M. serga lėtine psichikos liga – paranoidine šizofrenija, jo darbingumo lygis tik 40 proc., jis ne kartą buvo gydomas ir tiriamas Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje, jo atžvilgiu ne kartą buvo nutrauktos baudžiamosios ir administracinio teisės pažeidimo bylos, kadangi jis dėl psichikos ligos veikų padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Nors formaliai pareiškėjas yra veiksnus, tačiau jis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo gydytas 29 kartus. Pareiškėjas būdamas tokios psichikos sveikatos būklės realiai ir objektyviai yra nepajėgus vadovauti kokiai nors įmonei. Pareiškėjas nesupranta juridinių dokumentų teisinės reikšmės, aiškiai neprisimena buvusių įvykių, datų, todėl nesuvokė jam pateiktų reikalavimų (t. y. perduoti administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus) esmės ir neatsakė į jam pateiktą įpareigojimą. Pareiškėjas apskirtai neprisimena, jog būtų gavęs kokius nors įpareigojimus dėl turto ir dokumentų pateikimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti jam paskirtą baudą, yra pagrįsta ir teisėta.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartimi patenkino bankroto administratoriaus prašymą ir paskyrė pareiškėjui baudą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas neįvykdė 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo perduoti administratoriui BUAB „Krauneda“ dokumentus ir turtą. Prašyme dėl baudos panaikinimo pareiškėjas nurodė, kad BUAB „Krauneda“ niekada nevadovavo, serga paranoidine šizofrenija, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydytas 29 kartus, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl pateikti įmonės buhalterinių dokumentų ir turto negali (bylos dalies 36-37 l.).

Pagrindinis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos sankcijos tikslas yra priversti asmenis vykdyti teismo įpareigojimus, t. y. priversti kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam administratoriui įmonės finansinius dokumentus bei turtą, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Tuo atveju, jei asmuo dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti jam nustatyto įpareigojimo, pavyzdžiui, realiai neturi prašomų perduoti dokumentų ir/ar turto, o ne vengia juos perduoti, baudos skyrimas netektų prasmės ir neatitiktų jai keliamų tikslų.

Skirdamas baudą teismas vadovavosi Juridinių asmenų registro duomenimis, pagal kuriuos UAB „Krauneda“ vieninteliu akcininku nuo 2013 m. gruodžio 2 d. yra nurodytas pareiškėjas R. M., o nuo 2014 m. sausio 8 d. – ir vadovu. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo R. M. paaiškinimus, kad jis nesupranta juridinių dokumentų reikšmės, kad niekada realiai įmonei nevadovavo. Skundžiamoje nutartyje, atmesdamas pareiškėjo prašymą panaikinti paskirtą baudą, teismas nurodė, kad pareiškėjui neveiksnumas nenustatytas, kad 2014 m. kovo 17 d. nutartimi pareikalavus iš atsakovo UAB Krauneda“ vadovo pateikti bankroto bylos iškėlimo klausimui spręsti reikalingus dokumentus, pareiškėjas pateikė teismui 2013 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, kuriuos pats pasirašė kaip įmonės direktorius. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad nieko neprisimena, nesupranta ir jokių dokumentų neturi.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad apeliantas, būdamas veiksnus, būdamas vieninteliu įmonės akcininku ir vadovu, yra atsakingas už visas įmonės vadovo pareigas. Be to, tiek skirdamas baudą, tiek atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl baudos panaikinimo, teismas kritiškai vertino pareiškėjo paaiškinimus, kad jis nieko apie UAB „Krauneda“ nežino dėl savo psichikos būklės, nesupranta juridinių dokumentų reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2476-259/2015 pagal ieškovo BUAB „Krauneda“ ieškinį atsakovui R. M. dėl nuostolių atlyginimo patvirtino ieškovo BUAB „Krauneda“, atstovaujamo bankroto administratorės UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ įgalioto asmens M. S., ir atsakovo R. M., atstovaujamo advokato M. B. pagal 2015 m. spalio 21 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 93/2015, 2015 m. lapkričio 25 d. sudarytą taikos sutartį, kurioje 5 p. nurodyta, jog šalys (taigi ir R. M.) patvirtino, kad sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 4 dalyje, 293 straipsnio 4 ir 5 punktuose, 294 straipsnyje, šalims yra žinomos ir aiškios (informacinės teismų sistemos Liteko duomenys). Taip pat pareiškėjas buvo atvykęs į Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1110-173/2015 nagrinėjimą, yra patrauktas atsakovu civilinėje byloje Nr. 2-2029-173/2015, jį atstovauja advokatas (informacinės teismų sistemos Liteko duomenys). Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius ir informacinės teismų sistemos Liteko duomenis, iš kurių matyti, jog pareiškėjui neveiksnumas nenustatytas, pareiškėjas bankroto administratoriui perdavė dalį UAB „Krauneda“ dokumentų (bylos dalies 11, 17, 25-26 l.), jis toliau sudaro juridinės galios turinčius dokumentus (teisinių paslaugų sutartis, taikos sutartį), sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjas nesupranta juridinių dokumentų reikšmės, o pareiškėjo argumentai, kad nieko apie UAB „Krauneda“ nežino, vertintini kritiškai.

Visgi, kaip minėta, sprendžiant dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos sankcijos taikymo, svarbu išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių asmuo negali įvykdyti teismo nustatytų įpareigojimų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas įmonės vadovu tapo 2014 m. sausio 8 d., tačiau teismas nesiaiškino, kokius dokumentus R. M. perėmė iš atleidžiamos direktorės Ž. J. (bylos dalies 12-16 l.). Pažymėtina, kad Ž. J. UAB „Kraundeda“ direktore dirbo nuo 2010 m. liepos 2 d. iki 2014 m. sausio 8 d., o ieškovo A. B. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Krauneda“ teisme gautas 2014 m. kovo 13 d., bankroto byla UAB „Krauneda“ iškelta 2014 m. balandžio 10 d. Įmonės vieninteliu akcininku iki 2013 m. gruodžio 2 d. buvo O. F.. Taigi pareiškėjas UAB „Krauneda“ direktoriumi ir vieninteliu įmonės akcininku tapo prieš pat prasidedant šios įmonės bankroto procesui. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog jokių UAB „Krauneda“ dokumentų neturi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant neaiškumui dėl to, kas atsakingas už bankrutuojančios įmonės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui, būtina nustatyti, kokius dokumentus apeliantas perėmė iš buvusios įmonės direktorės Ž. J.. Pagal pateiktoje bylos medžiagoje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių šių aplinkybių nustatyti, todėl skundžiama nutartis naikintina, o pareiškėjo prašymas dėl baudos panaikinimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir pareiškėjo R. M. prašymą dėl baudos panaikinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjas Konstantinas Gurinas