Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-10-06 · Civilinė byla Nr. 2-2081/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-06
Bylos Nr.
2-2081/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
S. P.
Ieškovas
akcinės bendrovės DnB NORD banko
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2081/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 99.4; 121.6; 122 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2670-585/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovui S. P. dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės namai“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį patenkino visiškai ir priteisė jo naudai iš atsakovo S. P. (trečiojo asmens BUAB „Sostinės namai“ laiduotojo) 8 509 180,97 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta – 29 380 500,05 Lt) skolą ir 39 240 Lt žyminį mokestį. Atsakovas S. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašė iš dalies atleisti nuo pareigos mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, o jeigu šis prašymas nebūtų tenkinamas - atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 83 str. 3 d., 84 str.).

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo atmetė ir nustatė atsakovui 30 d. terminą (skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos) sumokėti 38 850 Lt žyminio mokesčio dalį. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 8 d. nutartimi šią Vilniaus apygardos teismo nutartį pakeitė - atleido atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir nustatė jam 30 dienų terminą nuo nutarties priėmimo sumokėti trūkstamą 15 000 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, paduotą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo.

Atsakovas Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą atidėti 15 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismas priims sprendimą (nutartį). Nurodė, kad jis turi reikalavimo teises BUAB „Sostinės namai“ bankroto byloje. Šiuo metu jo reikalavimai dar nėra patenkinti, tačiau tikėtina, kad bus patenkinti ateityje. Atsakovas dirba, jam skaičiuojamas darbo užmokestis, kuris šiuo metu dar nėra išmokėtas. Atsakovas prašė atsižvelgti į tikėtinas aplinkybes, kad artimiausiu metu jo finansinė padėtis pagerės ir jis bus pajėgus sumokėti sumažintą žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi atsakovo prašymą atidėti 15 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą atmetė ir nustatė atsakovui 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – trūkstamai daliai žyminio mokesčio sumokėti. Teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą nustatė ne apelianto prašytą žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo terminą, bet įpareigojo sumokėti žyminį mokestį per 30 d. nuo nutarties paskelbimo. Apeliacinės instancijos teismas žyminio mokesčio atidėjimo klausimą CPK 84 straipsnio pagrindu jau išsprendė. Atsakovas nepateikė duomenų apie esminį faktinių aplinkybių pasikeitimą, dėl kurių apeliacinės instancijos teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartimi nustatytą mokesčio sumokėjimo terminą būtų būtina keisti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas S. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti 15 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismas priims sprendimą (nutartį). Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 8 d. nutartimi iš dalies atleido atsakovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė 30 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos sumokėti trūkstamą 15 000 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, tačiau atskirai klausimas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki įsiteisės teismo sprendimas dėl ginčo esmės nebuvo sprendžiamas. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad tik po žyminio mokesčio sumažinimo klausimo išsprendimo galima spręsti klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, todėl apeliantas ir pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.Kaip buvo nurodęs Vilniaus apygardos teismas, atsakovas turi reikalavimo teises į BUAB „Sostinės namai“. Šiuo metu atsakovas dirba UAB „Ekonomiškos gyvenvietės“, kur jam yra priskaičiuojamas darbo užmokestis, bet šiuo metu jis dar nėra išmokėtas. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad atsakovo finansinė padėtis pagerės, tačiau šis pagerėjimas sietinas tik su būsimu darbo užmokesčiu (jo įsiskolinimo padengimu iš darbdavio UAB „Ekonomiškos gyvenvietės) ir lėšomis, gautinomis iš BUAB „Sostinės namai“. Šiuo metu 15 000 Lt žyminis mokestis apeliantui yra nepakeliamas, kadangi reikalavimo teisių jis negali paversti pinigais.

Atsiliepimas

Ieškovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį. Taip pat prašo skirti atsakovui iki 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad apelianto skunde keliami klausimai jau yra išspręsti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartimi, kuria teismas atleido atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigojo sumokėti trūkstamą 15 000 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliantas šio teismo įpareigojimo neįvykdė. Atskirajame skunde yra kartojamos teismų jau nustatytos faktinės aplinkybės dėl atsakovo finansinės padėties, tačiau nėra nurodoma jokių teisiškai pagrįstų argumentų, sąlygojančių būtinybę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsiliepime taip pat pažymima, kad sprendimas šioje byloje yra priimtas dar 2010 m. rugsėjo 29 d., tačiau dėl apelianto reiškiamų prašymų atidėti/atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, šis sprendimas vis dar nėra įsiteisėjęs, o apeliacinio skundo priėmimo klausimas sprendžiamas jau beveik metus laiko. Dėl to bankui yra sudaromos procesinės kliūtys įgyvendinti savo teises pagal jam palankų teismo sprendimą, juolab, kad apeliantas neįvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 8 d. nutarties ir nesumokėjo 15 000 Lt žyminio mokesčio. Tokie apelianto veiksmai patvirtina, jog jis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, taip siekdamas užvilkinti skolos išieškojimo veiksmus, todėl ieškovas prašo skirti apeliantui iki 20 000 lt baudą (CPK 95 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą konstatavęs, kad šis klausimas jau buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartimi, o naujų duomenų apie esminį faktinių aplinkybių pasikeitimą, dėl kurių minėta teismo nutartimi nustatytą žyminio mokesčio sumokėjimo terminą būtų būtina keisti, apeliantas nepateikė. Nesutikdamas su šia nutartimi apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartyje atskirai klausimas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki įsiteisės teismo sprendimas dėl ginčo esmės nebuvo sprendžiamas. Nėra pagrindo besąlygiškai sutikti su tokiu teiginiu. Kaip matyti iš bylos duomenų (b. l. 97), pateikdamas apeliacinį skundą atsakovas prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.), o šio prašymo nepatenkinus – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 str.). Vilniaus apygardos teismui 2010 m. spalio 29 d. nutartimi atmetus šį prašymą, apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties (b. l. 113-116), prašydamas nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.), o mokesčio sumokėjimą atidėti iki sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 str.). Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 8 d. nutartimi apelianto atskirąjį skundą tenkino iš dalies – atleido apeliantą nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties priėmimo sumokėti trūkstamą 15 000 Lt žyminio mokesčio dalį. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio bei žyminio mokesčio atidėjimo institutai yra panašūs tuo, kad abiem atvejais teismas priima procesinį sprendimą, prieš tai skirtingais aspektais įvertinęs tą patį momentą – asmens turtinę padėtį. Jei asmens turtinė padėtis pakankamai sunki ir vargu ar artimiausiu metu iš esmės pasikeis (pagerės) – yra pagrindas asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 3 d.). Jei asmens turtinė padėtis šiuo metu gana komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki padėtis gali pagerėti – žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (CPK 84 str.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas 2011 m. kovo 8 d. nutartimi nuspręsdamas, kad yra pagrindas iš dalies atleisti apeliantą (atsakovą) nuo žyminio mokesčio, tuo pačiu padarė išvadą, kad apelianto turtinė padėtis yra sunki ir vargu ar artimiausiu metu ji iš esmės pasikeis. Nepadaręs tokios išvados, teismas nebūtų turėjęs pagrindo iš dalies atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Vadinasi, tokiu atveju neatsiranda pagrindas taikyti žyminio mokesčio atidėjimo institutą (CPK 84 str.). Pažymėtina, kad apeliantas nei su nauju prašymu atidėti 15 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, nei su nagrinėjamu atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų įrodymų apie iš esmės pasikeitusią ar artimiausiu metu galinčią pasikeisti turtinę padėtį (finansines galimybes). Ta aplinkybė, kad apeliantui yra priskaičiuojamas, bet neišmokamas darbo užmokestis, jau buvo įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartyje (nors ir už trumpesnį skaičiavimo periodą, nei kartu su prašymu atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateiktoje pažymoje (b. l. 145)).

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, kuria atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, yra pagrįsta ir teisėta. Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad dėl apelianto reiškiamų prašymų atidėti ir/arba atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, priimtas sprendimas dėl ginčo esmės dar nėra įsiteisėjęs, o apeliacinio skundo priėmimo klausimas sprendžiamas jau beveik metus laiko. Be to, apeliantas neįvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 8 d. nutarties ir nesumokėjo žyminio mokesčio. Šios aplinkybės, ieškovo manymu, patvirtina, kad apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl ieškovas prašo skirti atsakovui iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, yra pažymėta, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Teisėjų kolegijos manymu, ieškovo atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės negali būti vienareikšmiškai vertinamos kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti S. P. prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėGintaras Pečiulis