- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- I-2266-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00517-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- M. N. O.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. N. O. (M. N. O.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. N. O. kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-4, 103-104), kuriuo prašo: panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) (toliau – Ambasada) 2019 m. sausio 24 d. sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai vizą (toliau – sprendimas) bei įpareigoti išduoti vizą.
Pareiškėja skunde nurodo, kad ji 2019 m. sausio 14 d. pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) prašymą nacionalinei vizai gauti bei visus reikalingus dokumentus. Vykimo į Lietuvą tikslas - įsigyti slaugos srities išsilavinimą Lietuvoje, kad turėtų daugiau galimybių (duomenys neskelbtini). Pareiškėja buvo priimta studijuoti slaugos srities bakalauro studijas (duomenys neskelbtini) universitete, sumokėjo mokestį už mokslą. Anot M. N. O., konsulo sprendimas atsisakyti išduoti vizą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes konsuliniam pareigūnui pateikė visus reikalingus dokumentus bei duomenis apie studijas Lietuvoje, tai pat pateikė duomenis apie finansinį rėmėją F. O. N., kuris dirba Lietuvoje ir gali finansuoti visas būtinas išlaidas. Ambasadai pareiškėja pateikė bilietus skrydžiui lėktuvu į Lietuvą ir atgal. Pareiškėja yra vieniša dviejų vaikų motina, todėl po studijų iš karto planuoja grįžti pas juos. Ji yra investavusi į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, jog turi daug ryšių (duomenys neskelbtini), todėl ir dėl šios priežasties po studijų ketina grįžti į (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau –URM) pateikė atsiliepimą į skundą (el.b.l. 119-125), prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos faktinių aplinkybių. 2019 m. sausio 14 d. pareiškėja Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, nurodžiusi pagrindinį kelionės tikslą - studijos (21 p.), nenurodė dabartinės profesinės veiklos (19 p.) kelionės ir pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje metu padengs rėmėjas (33 p.). Kartu pareiškėja pateikė paso kopiją, draudimo poliso kopiją, negaliojančią skrydžio rezervaciją, (duomenys neskelbtini) universiteto tarpininkavimo rašto su priedais kopiją, SKVC pažymą. Konsulas surinko informaciją, jog 2018 metų vasarą pareiškėja bandė gauti vizą Prancūzijos ambasadoje (duomenys neskelbtini), tačiau viza neišduota, nes buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą. Konsulas iš pareiškėjos pateiktų dokumentų ir gautos informacijos analizės padarė išvadą, jog pareiškėja: (1) neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, t.y. norėdama gauti vizą, negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, (2) nepateikė būtinos informacijos apie turimas pragyvenimo lėšas, (3) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, todėl 2019-01-20 priėmė sprendimą Nr.12 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjai.
URM konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjos prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų bei dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl URM konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjai išduoti vizą. Pareiškėja neteisi teigdama, jog ji konsului pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į Lietuvą tikslą, o konsulinis pareigūnas privalėjo išduoti vizą. Mano, kad pareiškėja nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, sąlygas, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
Negali būti bylos nagrinėjimo dalyku pareiškėjos skundo prašymas įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) priimti naują sprendimą - išduoti pareiškėjui vizą.
Pareiškėjos skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas ir jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes URM konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjos prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, nes informacija, kuri pareiškėjos buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, buvo prieštaringa, todėl URM konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjai išduoti vizą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. LTU-44-00000000000000000000004896, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) pilietei M. N. O., teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 6, 7).
Ambasados konsulinis pareigūnas atsisakė išduoti vizą pareiškėjai tuo pagrindu, jog užsienietė neatitiko Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo tikslų, t. y. užsienietė nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą, sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje ir buvo rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsienietės nelegalios migracijos grėsmė.
Nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė M. N. O. prašymą išduoti nacionalinę vizą Ambasadai pateikė 2019 m. sausio 14 d. (b. l. 8-11). Prašyme kaip kelionės tikslą pareiškėja nurodė studijas (prašymo formos 21 punktas), nenurodė dabartinės profesinės veiklos (prašymo formos 19 punktas), pažymėjo, jog kelionės ir pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje metu padengs rėmėjas (prašymo formos 33 punktas). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė paso kopiją, draudimo poliso kopiją, negaliojančią skrydžio rezervaciją, (duomenys neskelbtini) universiteto tarpininkavimo rašto su priedais kopiją, SKVC pažymą.
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
Taigi, Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą, t. y. ar kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.
Vizų kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl prašymų priimamas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo, kuris yra priimtinas pagal 19 straipsnį, pateikimo datos.
Pažymėtina, jog pareiškėjos konsului pateiktoje Studijų kokybės vertinimo centro Pažymoje „Dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo“ (b. l. 17-18) nurodyta, kad buvo atliktas pareiškėjos kvalifikacijos vertinimas ir nustatyta, jog siekiant studijuoti ir/ar dirbti Lietuvos Respublikoje, kvalifikaciją pripažinti lygiaverte brandos atestatu liudijam Lietuvos Respublikoje teikiamam viduriniam išsilavinimui tik kartu su baigtomis studijomis ar kitu formaliu poviduriniu mokymusi ar jo dalimi, ne trumpesne kaip vieneri metai. (Vertinimo centro pastaba: Dėl priėmimo į studijas sprendžiančiai institucijai su šia pažyma turi būti pateikiamas papildomo reikalavimo įvykdymą liudijantis dokumentas; tinkamu papildomo reikalavimo įvykdymu galėtų būti laikomas atitinkamos trukmės studijos ar formalus povidurinis mokymasis baigtas užsienyje ar Lietuvos aukštojoje mokykloje baigti vienerių metų trukmės parengiamieji kursai, kurie negali būti įskaitomi į pirmosios pakopos studijų programas). Vertinimo metu buvo nustatytas esminis skirtumas dėl kvalifikacijos kokybės; pagal turimą informaciją bendrojo ugdymo sistema (duomenys neskelbtini) susiduria su daugybe problemų, tokių kaip finansavimo ir kvalifikuoto personalo trūkumas, nepakankama mokymo bazė, didelis procentas kvalifikacijas įgijusių žymiai jaunesnio nei numatyta amžiaus ir kt.
(duomenys neskelbtini) universiteto rektoriaus 2018 m. gruodžio 17 d. įsakyme Nr.TS-039 nurodyta, kad: pareiškėja priimama į parengiamuosius kursus nuo 2019-02-01 iki 2020-01-30; sėkmingai baigus parengiamuosius kursus priimama į Sveikatos mokslo fakulteto pirmosios pakopos Slaugos studijų programos nuolatinių studijų pirmo semestro valstybės nefinansuojamą studijų vietą nuo 2020-02-01 iki 2024-01-30; skiriama gyvenamoji vieta bendrabutyje (duomenys neskelbtini), nuo 2019-02-01 iki 2024-01-30.
Pareiškėja nurodė, jog jos pragyvenimo lėšas Lietuvoje ketina padengti jos rėmėjas N. F. O., tačiau pati pareiškėja nepateikė įrodymų, jog turi jai pakankamai priklausančių asmeninių pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo gyvenamosios vietos šalį (Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalis). Be to, pažymėtina, jog pareiškėja teikdama prašymą realiai nenurodė dabartinės profesinės veiklos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo pareiškėjai, konsulas surinko informaciją, jog pareiškėja prieš pusę metų iki kreipiantis į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini), t.y. 2018 metų vasarą bandė gauti vizą Prancūzijos ambasadoje (duomenys neskelbtini), tačiau viza neišduota, nes buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą.
Sprendžiant, ar priimtas sprendimas yra objektyviai pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo padarytos atitinkamos išvados. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus, be kita ko, nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (1 p.), arba yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 p.). Kaip minėta, pagal Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punktą užsienietis turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Ambasados išvada, kad pareiškėja nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų, todėl, vadovaujantis Vizų kodekso bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis, egzistavo pagrindai atsisakyti išduoti pareiškėjai daugkartinę nacionalinę vizą.
Atsižvelgiant į aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad URM konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis ir pagrįstai konsului svarstant pareiškėjos prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir buvimo sąlygų bei dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl URM konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjai išduoti vizą. Taigi, teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad konsulinis pareigūnas, tinkamai įvertinęs pareiškėjos pateiktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog užsienietė nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. Konsulinio pareigūno manymas, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė taip pat yra pagrįstas. Taigi, konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. LTU-44-00000000000000000000004896, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) pilietei M. N. O., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti išvestinį pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Ambasadą išduoti vizą pareiškėjai (atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas negalėtų įpareigoti Ambasadą išduoti vizą pareiškėjai, kadangi administracinį sprendimą (dėl vizos išdavimo) priima viešojo administravimo subjektas, o ne teismas; teismas galėtų, esant pagrindui panaikinti viešojo administravimo subjekto sprendimą, įpareigoti viešojo administravimo subjektą pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos M. N. O. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.