Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2024 m. birželio 19 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui apie tai pranešta. Iki teismo posėdžio pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo papildomų prašymų nepateikė.

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė N. Z. Ji mirė būdama santuokoje su pareiškėju R. Z., turėjo du vaikus – A. Z. ir T. Z. Notarei R. S. yra perduota N. Z. paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškimą dėl palikimo perėjimo valstybei yra pateikusi VĮ Turto bankas, pareiškimus dėl palikimo atsisakymo yra pateikę abu mirusiosios sūnūs. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar neišduotas. N. Z. testamento sudariusi nebuvo. Paveldint pagal įstatymą, pareiškėjas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnio nuostata, kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Mirusiosios vaikai A. Z. ir T. Z. atsisakę nuo palikimo dalies, todėl pareiškėjas įgijęs teisę paveldėti visą sutuoktinės palikimą. Kaip mirusios N. Z. palikimas liko šis turtas – ½ dalis buto/patalpos – kambario su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei asmeniniai daiktai. Minėtą butą pareiškėjas su sutuoktine įgijo santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-528-393/2024, buvo nustatyta, kad N. Z. ir R. Z. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis iki N. Z. mirties valdė minėtą 12,15 kv. m kambarį. Kaip mirusios N. Z. palikimas taip pat liko II pakopos pensijų fonde „SEB pensija“ pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sukaupta pensijos dalis. Pagal II pakopos pensijų kaupimo sąskaitos 2019 metų ataskaitą, 2019 m. gruodžio 31 d. sukaupta pensijos dalis sudarė 995,77 Eur. Pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais dėl palikėjos palikimo priėmimo ir paveldėjimo bylos užvedimo į notarą nesikreipė. Palikėjos palikimą priėmė kitais aktyviais veiksmais. Toliau gyveno minėtame šeimos bute, jame tvarkėsi, jį prižiūrėjo ir išlaikė, sumokėjo visas už buto išlaikymą santuokoje susikaupusias skolas, sutvarkė velionės asmeninius daiktus. Mirus sutuoktinei, pareiškėjui buvo labai sunku emociškai ir finansiškai, sunkiai išgyveno sutuoktinės netektį, neturėjo darbo, už buto komunalinius ir kitus mokesčius buvo susikaupusios skolos. Praėjus šiek tiek laiko jam pavyko rasti darbą, išmokėti beveik visas už buto išlaikymą susikaupusias skolas, atlikti smulkius būtinus remonto darbus bei imtis visų reikalingų dokumentų juridiniam palikimo priėmimo faktui nustatyti sutvarkymo. Mirus sutuoktinei, prisidėjo prie jos laidotuvių apeigų organizavimo, sutvarkė kapavietę ir ją iki šiol prižiūri. Iš karto po sutuoktinės mirties visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą perėmė savo žinion, juo naudojasi, rūpinasi, jį prižiūri ir valdo kaip savo. Juridinį faktą prašo nustatyti tam, kad galėtų įgyvendinti paveldėjimo teisę į sutuoktinės palikimą, nes ne teismo tvarka negali gauti reikalingų dokumentų (el. b. l. 1–4).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. Z. po sutuoktinės N. Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Santuokos liudijimas, VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė N. Z. (el. b. l. 7, 8, 16). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad N. Z. vardu yra registruotas butas/patalpa – kambarys su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 (el. b. l. 14–15). Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-528-393/2024 nustatyta, kad N. Z. ir R. Z. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis iki N. Z. mirties valdė 12,15 kv. m kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11–13). N. Z. (duomenys neskelbtini) sudarė pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (II pakopos pensijų fondai „SEB pensija“); pagal II pakopos pensijų kaupimo sąskaitos 2019 metų ataskaitą, 2019 m. gruodžio 31 d. sukaupta pensijos dalis sudarė 995,77 Eur (el. b. l. 20–25). Iš notarės liudijimo ir informacijos matyti, kad N. Z. paveldėjimo byloje pareiškimą dėl palikimo perėjimo valstybei pateikė VĮ Turto bankas, pareiškimus dėl palikimo atsisakymo yra pateikę mirusiosios sūnūs – A. Z. ir T. Z. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar neišduotas (el. b. l. 9–10). Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas moka mokesčius už minėto buto šildymą, kitas paslaugas (el. b. l. 27–30). Šie įrodymai visiškai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po sutuoktinės mirties rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, valdo šį turtą ir juo naudojasi, moka mokesčius, todėl tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė savo valią priimti mirusios sutuoktinės palikimą ir jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Taip elgėsi ir pareiškėjas.

Kadangi pareiškėjas laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir šiuo metu kita tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimą, o prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas, todėl jis nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatyti tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teises į palikimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.