- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- A5.-1853-476/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00167-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Irena Narbutienė (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
- Kategorijos
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. V., vykdanti individualią veiklą pagal verslo liudijimą, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad su darbuotoja E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš darbo dienos pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniams skyriui apie asmens priėmimą į darbą.
Tuo D. V., vykdanti individualią veiklą pagal verslo liudijimą, būdama atsakingu asmeniu, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, neužtikrino, kad E. M., pradėtų dirbti tik pasirašiusi darbo sutartį, apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaiup prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžio pranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Šiais savo veiksmais D. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija D. V. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta asmeniškai, pasirašant administracinio teisės pažeidimo protokole. 2020 m. rugsėjo 9 d. teisme gautas D. V. prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka jai nedalyvaujant teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi nuspręsta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Paaiškinime D. V. nurodė, kad pripažįsta padariusi nusižengimą ir labai gailisi, prašė skirti mažesnę nei minimali baudą (b. l. 1, 2, 8).
Motyvuojamoji dalis
Teisės pažeidimo faktą ir D. V. kaltę įvykdžius protokole nurodytą nusižengimą be jos pačios prisipažinimo įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 2), 2019 m. spalio 10 d. D. V. ir E. M. paaiškinimai (b. l. 3, 4), duomenis iš VSDFV sistemos, iš kurių matyti, kad duomenų apie E. M. draudimo laikotarpį VSDFV duomenų bazėje nėra (b. l. 5), nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriame nurodyta, jog įvertinus užfiksuotas aplinkybes bei asmenų paaiškinimus, galima teigti, kad E. M. 2019 m. rugsėjo 28 d. faktiškai atliko su prekyba susijusius darbus (viena buvo prekyvietėje, kurioje visą dieną buvo prekiaujama drabužiais, teigdama, kad ją saugo, tačiau pirkėjai galėjo apžiūrėti prekes, jas grąžinti bei atlikti kitusa veiksmus, susijusius su drabužių pirkimu). Tarp E. M. ir D. V. esant darbo sutarties požymiams: susitarimui dėl darbovietės (drabužių prekyvietėje), darbo funkcijų (pardavėjos darbo), paklūstant nustatytai darbo tvarkai ir esant atlygintinam darbo pobūdžiui, tačiau nustatyta tvarka su darbuotoja nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV teritoriniams skyriui prieš vieną darbo dieną apie darbuotojo priėmimą, nustatyta, kad E. M. dirbo nelegaliai (b. l. 6-7).
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nagrinėjamu atveju reikšmingos ir DK 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos, remiantis kuriomis, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 str.), o apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymėtina, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 str.).
Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-498-851/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog D. V., būdama darbdaviu ir esant darbinių santykių požymiams, esant susitarimui dėl darbovietės (drabužių prekyvietėje), darbo funkcijų (pardavėjos darbo), paklūstant nustatytai darbo tvarkai ir esant atlygintinam darbo pobūdžiui, prekybos vietoje – adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 28 d. leido dirbti nelegaliai pardavėjos pareigose E. M., nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties ir nepranešusi prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Tokia D. V. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir jos kaltė surinktais įrodymais yra įrodyta visiškai.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji pripažino administracinio nusižengimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Be to, prašyme D. V. prašė teismo skirti jei mažesnę baudą nei numatytyta sankcijoje minimali bauda, tokį prašymą ji grindė aplinkybėmis, kad jos sūnus yra studentas, niekur nedirba, o sutuoktinis yra į atsargas išėjęs karys, kuris taip pat papildomai nedirba. Ji pati dėl susidariusios situacijos Lietuvoje, karantino ir ekstremalios situacijos, nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 2 d. negalėjo vykdyti veiklos, todėl negavo jokių pajamų. Siekdama išsaugoti darbo vietą mokėjo 100 Eur per mėnesį už prekyvietės nuomą, taip pat Sodros įmokas, kurios per mėnesį siekė 100 Eur. Be to, sumažėjus pirkėjų, sumažėjo ir jos mėnesio pajamos, kurios šiuo metu siekia apie 480 Eur per mėnesį.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Teismas, įvertinęs D. V. administracinio nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę (gauna nedideles pajamas, dėl šalyje paskelbtos ekstremalios padėties bei karantino nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 2 d. negalėjo vykdyti veiklos, dėl ko jos pajamos dar labiau sumažėjo, turi sūnų, kuris yra studentas), atsižvelgdamas į tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jos atsakomybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti jai pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, t. y. 600 Eur baudą. Teismas mano, kad nagrinėjamu atveju paskirta bauda yra proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui ir pažeidėjos asmenybei ir yra pakankamas pagrindas tikėti, jog D. V. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir nedarys teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
D. V. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą - 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20122016718.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.