Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-07 · Byla Nr. N-575-678-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-07
Bylos Nr.
N-575-678-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-678/2010Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarimo E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

2008 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Institucija) surašė E. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad E. G., būdamas darbdaviu, UAB „Jungtinės studijos“ vadovu, nuomojamose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susitarė su E. R., R. K., N. G., N. M., M. B., A. V. dėl darbo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, web modelio pareigose, darbo užmokesčio mokėjimo nuo 1200 Lt iki 3000 Lt per mėnesį, priklausomai nuo internete praleisto darbo laiko, darbo sąlygų užtikrinimo. Tačiau E. G. su E. R. (nuo 2008 m. liepos 16 d.), R. K. (nuo 2008 m. liepos 19 d.), N. M. (nuo 2008 m. liepos 1 d.), A. V. (nuo 2008 m. liepos 20 d.), N. G. (nuo 2008 m. liepos 16 d.) ir M. B. (nuo 2008 m. liepos 9 d.) nesudarė darbo sutarčių, leido darbuotojoms dirbti nelegalų darbą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 12 d. E. G. 2008 m. rugpjūčio 12 d. išmokėjo M. B. 170 Lt darbo užmokestį. Protokole taip pat nurodyta, kad atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog įmonėje administratorės pareigose tose pačiose patalpose nuo 2008 m. liepos 1 d. už 1000 Lt mėnesinį darbo užmokestį dirbo I. B., tačiau su ja darbo sutartis sudaryta tik 2008 m. liepos 21 d. Tuo E. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 93 straipsnio ir 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, todėl jam turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta nuobauda.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. kovo 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą E. G. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties. Teismas nurodė, kad teisme apklausta liudytoja I. B. paaiškino, jog ji dirbo UAB „Jungtinės studijos“ administratorės darbą. Jos darbo pobūdis buvo prižiūrėti patalpas, mokyti merginas, kaip elgtis su kompiuteriu, kaip jį prižiūrėti, nurodyti joms darbo vietą. Merginos jai nurodydavo, kada jos gali ateiti į darbą, tada ji sudarydavo jų darbo grafikus. Atvykusių ieškoti darbo merginų pokalbis vykdavo su ja, ji papasakodavusi apie darbo pobūdį, kaip darbas prasideda, kaip dirbti su programa. Ji pati dirbo su kontraktu ir su darbo sutartimi, o mokesčių inspekcijos tikrintojai liepė jai sakyti, kad ji dirbanti be sutarties. Teismas nurodė, kad liudytoja N. M. teisme paaiškino, kad jos su E. G. nesiejo darbo santykiai, ji dirbo web modeliu viena, dirbo netoli stoties buvusioje patalpoje, kambaryje su kompiuteriu. Dirbo amerikiečių įmonei, už bendravimą su žmonėmis internete jai buvo mokami pinigai. Darbo specifiką jai paaiškino administratorė Ieva, ji parodė vietą, kur turėjusi dirbti. Buvo sukurta jos anketa, kuri buvo išsiųsta į tą amerikiečių kompaniją, po to gavo prisijungimo duomenis ir dirbo. Teismas nurodė, kad liudytojos E. R., M. B., R. K., A. V. patvirtino, kad jos pažįsta E. G., jo vadovaujamoje įmonėje jos dirbo web modeliais, nesudariusios darbo sutarčių. Teismas pažymėjo, kad E. G. kaltės nepripažino. Teisme jis paaiškino, kad vienas pažįstamas jam pasiūlė susirasti patalpas, kurios būtų tinkamos studijai, tarpininkavimui, kompiuterines programas atnaujinimui, reklamos vykdymui, merginų mokymui. Jis turėjo tik prižiūrėti kompiuterius, laiku atnaujinti programą. Nuo patalpų nuomos jo įmonė užsidėdavo procentus, jeigu amerikiečiams kaina tikdavo, tas patalpas išsinuomodavo. Iš pradžių kompiuterius taip pat nuomojosi, vėliau nusipirko įrangą ir amerikiečiams pernuomodavo. Dėl šios veiklos jis buvo sudaręs su Amerikos įmone „Emery production“ sutartį. Merginas - web modelius dirbti mokė administratorė. Merginoms mokėjimo schema buvo paaiškinta, iš įmonės „Emery production“ buvo atsiųsta po vieną mokėjimo kortelę trims merginoms. Jis merginoms paaiškino, kaip nusiimti pinigus, bet, joms pradėjus nepasitikėti viena kita, jis pats nuimdavo pinigus ir išmokėdavo merginoms, kad nebūtų jokių nesusipratimų. Kur yra minėta įmonė „Emery production“, E. G. nesidomėjo, nes visi mokėjimai ateidavo, sutartis buvo vykdoma. Teismas pažymėjo, kad E. G. savo kaltę neigia, jo paaiškinimus patvirtina liudytojų I. B., N. M. parodymai teisme, byloje esanti verslo sutartis (b. l. 24-29), atstovavimo sutarties blankas (b. 1. 30-35), nuomos sutarties nuorašas (b. 1. 41-43), Hansabanko sąskaitos išrašas (b. 1. 57-61), sąskaitos išrašas (b. 1. 79-101). Liudytojos E. R., M. B., R. K., A. V. tvirtina, kad jos dirbo E. G. vadovaujamoje įmonėje web modeliais, nesudarius darbo sutarčių, tačiau jų parodymai nepaneigia aukščiau paminėtų įrodymų. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėties E. G. veikoje nėra, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

II.

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, visapusiškai neįvertino ir objektyviai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių viseto ir nesivadovavo įstatymu (ATPK 257 straipsnis). E. G. kaltė dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Iš operatyvaus patikrinimo 2008 m. rugpjūčio 26 d. pažymos matyti, kad UAB „Jungtinės studijos“ direktorius E. G., leido dirbti įmonėje minėtiems fiziniams asmenims, nesudaręs su jais darbo sutarčių. Iš patalpų nuomos 2008 m. liepos 31 d. sutarties Nr. 08-S4 matyti, kad patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojo ir jose veiklą vykdė UAB „Jungtinės studijos“. Tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu I. B. paaiškino, kad įmonėje administratorės pareigose dirbo nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2008 m. liepos 21 d. be darbo sutarties, nes vyko susipažinimas su darbo specifika. Darbo sutartis sudaryta 2008 m. liepos 21 d. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi E. G.. Dirbdama administratore, ji prižiūrėdavo patalpas, mokydavo merginas kaip elgtis su kompiuteriu, nurodydavo joms darbo vietą, sudarydavo merginų darbo grafiką. Tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu liudytojos E. R., R. K., A. V., M. B. nurodė, kad dirbo UAB „Jungtinės studijos“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, web modelio pareigose be darbo sutarčių. Dėl priėmimo į darbą ir darbo sąlygų tarėsi su įmonės direktoriumi E. G.. Darbo specifiką joms paaiškino įmonės administratorė I. B.. Darbo užmokestį joms mokėjo direktorius E. G.. Tyrimo metu N. G. paaiškino, kad ji UAB „Jungtinės studijos“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, web modelio pareigose dirbo nuo 2008 m. liepos 16 d. be darbo sutarties. Dėl priėmimo į darbą, darbo sąlygų tarėsi su įmonės administratore Ieva ir direktoriumi E. G.. E. G. teiginys, jog E. R., R. K., A. V., M. B. ir N. G. buvo įdarbintos ne UAB „Jungtinės studijos“, o įmonėje „Emeri Production S.A.“, kuri registruota Britų Vest Indijoje adresu (duomenys neskelbtini), Souh Hill Anguilla, neatitinka byloje nustatytoms aplinkybėms. Institucija pažymi, kad įmonė „Emeri Produkcion S.A.“ yra ofšorinė įmonė, kurios nėra galimybės patikrinti. E. G. pateikti teismui rašytiniai dokumentai, kad E. R., R. K., A. V., M. B. ir N. G. buvo įdarbintos įmonėje „Emeri Production S.A.“ turi būti vertinami kritiškai, nes pateiktų dokumentų turinys neatitinka administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms. Institucija, vadovaudamasi Darbo kodekso 24 straipsnio, 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Jungtinės studijos“, t.y. darbdavio, atstovas yra E. G., kuris leido dirbti nelegalų darbą, todėl turi atsakyti įstatymo nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

E. G. atsiliepimu prašo netenkinti Institucijos apeliacinio skundo. Nurodo, kad web modelius sutartiniai santykiai sieja tik su „Emeri Productions S.A.“. UAB „Jungtinės studijos“ ir E. G. nebuvo ir nėra sudarę jokių sutarčių su web modeliais. Web modelių ir UAB „Jungtinės studijos“ nesieja jokie sutartiniai santykiai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konsta tuoja:

III.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 str. (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos redakcijos įstatymo) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas esant nurodytoms sąlygoms yra nelegalus (administracinės bylos Nr. N3-397/05; Nr. N12-1650/04).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į paminėtas normas patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Liudytoja E. R. parodė, kad kartu su N. G. ieškojo darbo, į darbą web modeliu UAB „Jungtinės studijos“ ją priėmė E. G.. Buvo žadamas konkretus atlyginimas. Ji faktiškai dirbo suteiktose darbui patalpose. Jai buvo pasakyta, kad su ja bus sudaryta darbo sutartis (b.l. 135 - 136). Papildomai paaiškinime ji nurodė, kad jos darbo laikas buvo nuo 15-23 val. ir savaitgaliais 9-15 val. (b.l. 11). Iš šios liudytojos parodymų seka neabejotina išvada, kad jos susitarimui su E. G. yra būdingi visi darbo sutarties požymiai. E. G. – tinkamas pažeidimo numatyto ATPK 41³ str. subjektas – organizavo darbą, leido E. R. dirbti nelegaliai nesilaikydamas jokių darbo sutarties sudarymo taisyklių. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar jis nelegalų darbą organizavo kaip fizinis asmuo, ar kaip UAB „Jungtinės studijos“ atstovas.

Analogiškai vertintina ir dėl M. B. parodymų (b.l. 137-138) ir kitų dirbusių asmenų. Liudytojų parodymus patvirtina ir vaizdo įrašas, kurio teismas nevertino, patalpų nuomos sutartys ir kiti byloje esantys įrodymai.

Įmonė „Emeri Produkcion S.A.“ yra ofšorinė įmonė. Dėl tokių įmonių veikloje plačiai taikomų nominalių savininkų ir nominalių direktorių institutų (kai realiai neįmanoma nustatyti nei tikrųjų savininkų, nei valdytojų) teismų praktikoje šių įmonių teikiami įrodymai turi menkavertę reikšmę ir negali konkuruoti su objektyviais įrodymais - liudytojų parodymais.

E. G. teiginys, jog E. R., R. K., A. V., M. B. ir N. G. buvo įdarbintos įmonėje „Emeri Production S.A.“ prieštarauja liudytojų parodymams.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, teismas nukrypo nuo teisminės praktikos vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas