- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- A5.-3700-1033/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02638-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Pažeidėjas
- L. M.
dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam atstovui G. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini,) gimusio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. M., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k(duomenys neskelbtini)) vadovu, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. leido dirbti Baltarusijos Respublikos piliečiui H. B., gim. (duomenys neskelbtini), tolimųjų reisų vairuotojo darbą, nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie H. B. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios bei negavus leidimo dirbti iš Užimtumo tarnybos, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje L. M. savo kaltę dėl nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad per 8 metų vadovavimo patirtį, tokio pažeidimo neturėjo. Įmonei reikėjo išvežti krovinį, darbuotojas negalėjo ir pasiūlė vietoj savęs kitą vairuotoją, o jis sutiko. „Sodros“ neinformavo, neįformino, padarė žmogišką klaidą dėl kurios gailisi. Vairuotojas pats pasiūlė, kas gali jį pavaduoti, o automobilis jau buvo pakrautas, todėl jis sutiko dėl kito vairuotojo, nes turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, o dėl jo santykių su kitu darbdaviu nežinojo. Jo įmonėje darbuotojų rotacija nedidelė, dirba 19 darbuotojų. Lietuviai nenori važiuoti į tolimas šalis, todėl jo įmonėje dirba asmenys iš kitų šalių, turintys leidimus gyventi. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pripažįsta savo klaidą. Prašo skirti kuo mažesnę baudą ar įspėjimą, nes šeimoje jis vienintelis maitintojas, augina mažametį 3 metų vaiką. Pažada, kad ateityje tokių klaidų nebus.
Teismo posėdyje darbo inspekcijos atstovas G. K. palaikė surašytą administracinio nusižengimo protokolą. Paaiškino, jog buvo gautas pranešimas, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas vėlavo grįžti iš atostogų. UAB (duomenys neskelbtini) nuskaičius vairuotojo H. B. skaitmeninę kortelę buvo nustatyta, kad šis darbuotojas vairavo kitą automobilį, kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Apklaustas šios įmonės vadovas L. M. nurodė aplinkybes, kad buvo poreikis išvykti, o užsieniečių įdarbinimo procedūros ilgos. Darbuotojo įdarbinimas nebuvo įformintas, todėl padarytas pažeidimas, kuris yra įrodytas. Atsižvelgiant į tai, kad nelegalus darbas truko ilgą laiką, prašo skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą.
L. M. administracinį nusižengimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0897-1221 (b. l. 3), L. M. paaiškinimas (b. l. 4), UAB (duomenys neskelbtini) pranešimas, kuriuo įmonė informavo Valstybinę darbo inspekciją, Valstybinę kelių transporto inspekciją bei Migracijos departamentą, kad UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintas vairuotoju Baltarusijos pilietis H. B., nesilaiko darbo tvarkos. Patikrinus H. B. vairuotojo kortelės duomenis nustatyta, kad H. B. nuo 2018-08-12 iki 2018-08-23 vairavo kitai įmonei priklausančią transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikiama H. B. vairuotojo kortelės duomenų išrašas (b. l. 5-6). Iš H. B. prašymo UAB (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jis prašo leisti nemokamų atostogų nuo 2018-08-06 iki 2018-08-17 imtinai dėl asmeninių priežasčių. Direktoriaus įsakymu Nr. 117 H. B. atostogos šiam laikotarpiui suteiktos (b. l. 6, 7). H. B. paso kopija (b. l. 9), H. B. duomenys iš VSDFV patvirtina, kad H. B. nuo 2018 m. gegužės 18 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 10); UAB (duomenys neskelbtini) duomenys iš VSDFV patvirtina, kad H. B. įmonėje nedirba (b. l. 11); VĮ „Regitra“ pateikti duomenys patvirtina, kad automobilio „Volvo HF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – UAB (duomenys neskelbtini), valdytojas – UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13), Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas Nr. Sd-3091 patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) dėl leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos piliečiui H. B. nesikreipė. H. B. taip pat nebuvo išduotas leidimas dirbti kitose Lietuvos Respublikoje registruotose įmonėse (b. l. 14), UAB (duomenys neskelbtini) duomenys iš juridinių asmenų registro (b. l. 15), taip pat L. M. paaiškinimai teisme.
Motyvuojamoji dalis
DK 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 str.). Šio straipsnio 2 dalis numato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos sąjungos pilietis, kaip nustatyta dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. ANK 95 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Įvertinęs pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje esančiais duomenimis įrodyta, jog Baltarusijos pilietis H. B. (laikotarpiu nuo 2018-08-12 iki 2018-08-23) atliko darbo funkcijas UAB (duomenys neskelbtini) naudai – L. M. ir H. B. susitarus dėl apmokamo krovinio nuvežimo, t. y. L. M. leido H. B. dirbti tolimųjų reisų vairuotojo darbą - vežti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia transporto priemone krovinį, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudarė su darbuotoju rašytinės darbo sutarties ir nepranešė apie darbuotojo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo dienos, bei negavęs leidimo dirbti iš Užimtumo tarnybos, todėl L. M., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus veiksmai (neveikimas) teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į asmens nelegaliai dirbtą laikotarpį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę (dirba, turi mažametį vaiką, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis yra neteistas, nebaustas administracine tvarka), tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, į tai, kad per 8 metų vadovavimo patirtį, nelegalaus darbo faktų nefiksuota. Iš bylos duomenų matyti, kad tai buvo vienas pervežimas, tuo metu įmonės darbuotojui buvo nedraudiminis laikotarpis, t. y. darbuotojas nedirbo, krovinys buvo pakrautas ir reikėjo skubiai vežti, o laiko surasti pavaduojantį oficialiai įdarbintą vairuotoją nebuvo, todėl apie H. B. įdarbinimą nebuvo informuoti VDSFD ir Užimtumo tarnyba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad L. M. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, kuri, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis gali būti mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytas baudos minimumas. Šiuo atveju teismas remiasi teismų suformuota praktika, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, pagal kuriuos teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N3-1900/2006, Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-794-256/2015, Nr. ATP-585-843/2016).
Įvertinus visas bylos aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus L. M. už padarytą nusižengimą mažesnę baudą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas
nutaria:
L. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad:
1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 18094118033. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys).
2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).