Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas), kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-579-235/2012 pagal ieškovo UAB „Dainavos dizainas“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo AB „Dainava“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas nustatė, kad atsakovas A. M. sudarė žodinę sutartį su trečiuoju asmeniu AB „Dainava“ dėl mokyklinių uniformų siuvimo. Tai, kad atsakovui nebuvo pranešta apie papildomą mokėjimą už uniformų lekalų gaminimo paslaugas neatitinka tikrovės, kadangi 2010-08-16 siųstame elektroniniame laiške nurodoma, kad persiunčiama sąskaita už lekalų gaminimo paslaugas. Taip pat nurodoma, kad „Dainava“ savo ruožtu atliks atsakovui uniformų siuvimą, o darbus ir jų atlikimo terminus atsakovas privalės derinti atskirai. Laiško autoriumi nurodytas „Dainavos dizainas“, kartu yra pateikta sąskaita 5919,92 Lt. sumai.

Byloje pateikti UAB „Dainavos dizainas“ elektroniniai laiškai atsakovui, kuriuose nurodoma, kad jam siunčiamos sąskaitos apmokėjimui, priminimas sumokėti skolą, išsiųsta konstravimo, lekalų dauginimo ir siuvimo kainos. Būtent iš elektroninių laiškų susirašinėjimo turinio matyti, kad su ieškovu buvo derinami lekalų konstravimo ir dauginimo darbai, aiškiai nurodoma kokius darbus atliks ieškovas ir kokius tretysis asmuo AB „Dainava“. Atsakovui buvo persiųsta sąskaita už atliekamus darbus ir atsakovas jokių prieštaravimų dėl ieškovo atliktų darbų apimties ir įkainių jo siunčiamuose ieškovui elektroniniuose laiškuose nepareiškė.

Teismas priteisė iš A. M., UAB „Dainavos dizainas“ naudai 5 919,92 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-10-10) iki sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti 2012 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Dainavos dizainas“ ieškinį atmesti. Priteisti iš UAB „Dainavos dizainas“ 178 Lt žyminio mokesčio bei 400 Lt išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo surašymą. Apeliantas nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas ir dėl to, netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Apeliantas teigia, kad teismo sprendime nėra nurodyta, kokiais materialinės teisės aktais teismas vadovavosi priimdamas ginčijamą sprendimą, tuo pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 4 p. Teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo ieškinyje nurodyta nuostata, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė sutartis dėl mokyklinių uniformų konstravimo ir lekalų pagaminimo. Atsakovas, remdamasis CK 6.162 str. argumentuoja, jog sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), o sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų. Net jei ieškovė laikė, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, teismas privalėjo nustatyti ar šalys buvo susitarusios dėl esminių rangos sutarties sąlygų. Pagal CK 6.644 str. turi būti laikoma, kad šalys sudarė rangos sutartį, jei šalys susitarė dėl darbų dalyko bei darbų kainos. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nei jis, nei ieškovo įmonė niekada nepateikė jokio pasiūlymo dėl sutarties sudarymo. Teismas išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, padarė remdamasis ieškovo pateiktais elektroniniais laiškais, tačiau nei viename iš šių laiškų nebuvo pateikta jokio pasiūlymo dėl sutarties sudarymo. Taip pat laiškuose nėra jokio apelianto prašymo ieškovo įmonei atlikti kokius nors darbus, o taip pat nėra jokio ieškovo pasiūlymo tokius darbus atlikti. Apeliantas teigia, jog visą laiką, kai vyko bendravimas su gamintoju dėl mokyklinių uniformų siuvimo paslaugos teikimo, jis buvo įsitikinęs, kad bendravimas vyksta su vienu darbų vykdytojo – AB „Dainava“ – padalinių darbuotojais, t.y. apeliantas manė, kad ikisutartiniai santykiai jį sieja tik su AB „Dainava“ ir už suteiktas paslaugas jam reikės atsiskaityti tik su AB „Dainava“. Teigia, jog iš elektroninių laiškų turinio matosi, kad tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens darbuotojų elektroninių laiškų adresai yra panašūs, nė viename iš laiškų nėra nurodytas tikslus ieškovo įmonės pavadinimas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad iki pat sąskaitos išsiuntimo jam 2010-08-16 elektroniniu laišku, ieškovas nebuvo pateikęs savo paslaugų kainos. Taip pat, apeliantas pažymi, kad iš teismui pateiktų elektroninių laiškų matosi, kad ieškovas mokyklinių uniformų konstravimo ir lekalų gaminimo kainas elektroniniu laišku buvo pateikęs ne jam, o trečiajam asmeniui AB „Dainava“, kuri tik vėliau elektroniniu paštu atsiuntė apeliantui tiek mokyklinių uniformų siuvimo, tiek gaminių konstravimo kainas. Elektroniniame laiške nebuvo nurodyta, jog už dalį darbų reikės mokėti dar ir kitam asmeniui, t.y. ieškovui. Bendradarbiavimo dėl mokyklinių uniformų pasiuvimo metu, jam niekada nebuvo pareikšta, kad papildomai reikės užsakyti kokias nors paslaugas kitoje įmonėje. Apeliantas teigia, jog teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad ieškovo 2010-08-16 pateikta PVM sąskaita-faktūra neatitinka įstatymo reikalavimų, nes joje nėra dokumento sudarymo datos, nenurodytas paslaugos pirkėjas ir ji yra paslaugos davėjo nepasirašyta. Kai 2010-08-25 kartu su mokyklinėmis uniformomis buvo įteikta ir AB „Dainava“ PVM sąskaita-faktūra, apeliantas teigia buvęs įsitikinęs, kad į nurodytą kainą įeina visi darbai, kurie būtini mokyklinių uniformų siuvimui, tame tarpe ir konstravimo darbai. Apeliantas teigia, kad teismas visiškai nevertino ir tos aplinkybės, kad iš ieškovo 2010-09-06 elektroniniu paštu apeliantas gavo dar vieną PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje jau nurodyti kiti sąskaitos rekvizitai bei nurodyta kita paslaugų suma. Apeliantas teigia, kad teismo sprendime visiškai nepaaiškinta, kodėl įsiskolinimą ieškovui teismas priteisė pagal 2010-08-16 PVM sąskaitą faktūrą, o ne pagal vėliau pateiktą 2010-09-06.

Todėl, apeliantas remdamasis aukščiau paminėtais argumentais teigia, jog teismas padaręs išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, pagal 2010-08-16 pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, netinkamai taikė ir pažeidė CK 6.162 str., 6.644 str., o taip pat CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas priteisdamas įsiskolinimą pagal nesudarytą sutartį pažeidė 6.189 str. 1 d., o taip pat pažeidė CK 6.2 str., kur numatyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Iš bylos aplinkybių darytina išvada, kad apeliantą prievoliniai santykiai siejo su trečiuoju asmeniu AB „Dainava“, o ne su ieškovu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą, tretysis asmuo AB „Dainava“ nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog atsakovui pačio pirmo pokalbio metu buvo paaiškinta, kad AB „Dainava“ konstravimo ir lekalų dauginimo paslaugos neteikia ir kad dėl šių paslaugų teikimo reikės tartis bei bendrauti su UAB „Dainavos dizainas“. AB „Dainava“ teigimu, ji tik tarpininkavo dėl paslaugų kainų, o vėliau vyko betarpiškas bendravimas tarp apelianto bei UAB „Dainavos dizainas“ darbuotojų. AB „Dainava“ teigia, jog nepaisant to, jog nebuvo sudarytos rašytinės sutartys, tačiau buvo susitarta dėl konkrečių paslaugų atlikimo ir susitarimo. AB „Dainava“ ir UAB „Dainavos dizainas“ susitarimo sąlygas įvykdė: ieškovas atliko konstravimo ir lekalų dauginimo darbus, o AB „Dainava“ pasiuvo mokyklines uniformas. Atsakovas (apeliantas) A. M. neįvykdė savo pareigos tinkamai atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas nei su ieškovu, nei su trečiuoju asmeniu AB „Dainava“. Tretysis asmuo pažymi, kad apeliantas neginčijo AB „Dainava“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros, neginčijo jis ir ieškovo UAB „Dainavos dizainas“ išrašytos sąskaitos. 2012-01-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme pagal AB „Dainava“ ieškinį buvo nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2-19078-872/2011. Teismo posėdyje buvo susitarta dėl taikos sutarties sudarymo ir ji pasirašyta, nes atsakovas A. M. pripažino neįvykdęs pareigos sumokėti AB „Dainava“ už atliktas siuvimo paslaugas. Tačiau A. M. šio įsipareigojimo neįvykdė. Tretysis asmuo mano, kad apelianto teiginiai, esą jis nežinojo, kad AB „Dainava“ ir UAB „Dainavos dizainas“ yra atskiros bendrovės, vertintini kritiškai, nes šie teiginiai paneigiami tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek proceso dalyvių paaiškinimais. AB „Dainava“ nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas priteisė įsiskolinimą pagal nesudarytą sutartį ir tuo pažeidė CK 6.189 str. 1 d. Tretysis asmuo remiasi CK ir teigia, jog sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1d.). Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 str. 1d). Kadangi apeliantas nenurodė nei vieno CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-25 sprendimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas nesutinka su apeliaciniu skundu bei palaiko AB „Dainava“ atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pažymi, jog bendravimo laikotarpiu nekilo jokių neaiškumų nei dėl atliekamų paslaugų, nei dėl sąskaitos apmokėjimo: atsakovas žadėjo apmokėti jam pateiktą sąskaitą už konstravimo ir lekalų dauginimo paslaugas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliaciniais skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad apeliantas 2010 m. pavasarį sudarė sutartį su AB ,,Dainava“ (trečias asmuo) ir užsakė pasiūti mokyklinių uniformų komplektą. Atsakovas A. M. 2010-08-02 AB ,,Dainava“ pateikė medžiagas užsakymo atlikimui (b.l. 37). Tačiau, kaip matyti iš apeliantui trečio asmens AB ,,Dainava“ pareikšto ieškinio, jis už atliktą užsakymą neatsiskaitė ir liko skolingas 14 186,68 Lt, dėl ko jam buvo pareikštas ieškinys teisme (b.l. 34-36). Apeliantas skolos faktą pripažino. Tarp jo ir trečio asmens AB ,,Dainava“ 2012-01-19 buvo sudaryta taikos sutartis dėl skolos apmokėjimo (b.l. 88-89). Bylos duomenys tvirtina, kad užsakymo modeliavimą atliko ieškovo įmonė UAB ,,Dainavos dizainas“, kuri elektroniniu paštu 2010-08-16 paprašė apelianto apmokėti už atliktą darbą. Pateikė PVM sąskaitą-faktūrą serija DIZ numeris 201000 – 5919,92 Lt sumai (su PVM) (b.l. 9). Tačiau atsakovas sąskaitos neapmokėjo.

Apeliantas teigia, kad nei jis, nei įmonė jokio pasiūlymo dėl sutarties sudarymo nepateikė. Nors teismas ir rėmėsi byloje pateiktais ginčo šalių elektroniniais laiškais, tačiau juose jokios valios dėl sutarties sudarymo išreikšta nebuvo.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, jog tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis. Pagal CK 6.644 str. 1 d. rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Šalių susitarimai gali būti sudaromi ne tik raštu, tačiau ir žodžiu, konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenumato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sutartį (CK 1.63 str. 1 d., 1.71 str. 1, 2 d.).

Nustatytos aplinkybės tvirtina ir pats apeliantas pripažįsta, kad pas trečią asmenį AB ,,Dainava“ buvo užsakęs pasiūti mokyklinių uniformų komplektą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiaga rodo, kad vykdant apelianto užsakymą, uniformas modeliavo ir tiesiogiai su apeliantu, kaip užsakovu, bendravo ir užsakymo detales derino UAB ,,Dainavos dizainas“ (CPK 178 str., 183 str., 185 str.). Apeliantas ieškovui UAB ,,Dainavos dizainas“ 2010-07-21 buvo pateikęs naują matų lentelę, nes iš ankstesnio pokalbio su UAB ,,Dainavos dizainas“ darbuotoja Asta buvo supratęs, jog buvo nepatogu konstruoti mod. AKMSM-222 (b.l. 15-24). Iš byloje esančio apelianto elektroninio pašto, o būtent e-laiško J. S. (UAB ,,Dainavos dizainas“ darbuotojai (b.l. 13)) matyti, kad apeliantas buvo nurodęs, kad medžiagos bus apie trečiadienį ir buvo aptariamas reikalingas jos kiekis, išeigos (b.l. 11-12). UAB ,,Dainavos dizainas“ elektroniniai laiškai apeliantui tvirtina, kad jam buvo siunčiamos sąskaitos apmokėjimui, priminimas apie skolą, išsiųstos lekalų dauginimo ir siuvimo kainos (b.l. 38-39; 56-57). Beje, visuose elektroniniu paštu vykdytuose susirašinėjimo dokumentuose matyti, kad jis buvo vykdomas su UAB „Dainavos dizainas“ darbuotojais.

Taigi, aptartos aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad jo laiškuose nėra jokio jo prašymo ieškovo įmonei atlikti kokius nors darbus, o taip pat nėra jokio ieškovo pasiūlymo tokius darbus atlikti, nes iš ginčo šalių elgesio ir valios išraiškos aiškiai matyti, kad apeliantas siekė, kad būtų sukurtas ir jam perduotas darbų rezultatas, t.y. suderintas ir sumodeliuotas (sukonstruotas) uniformų modelis, dydžiai, fasonas (CK 1.71 str. 2 d.). Minėtos aplinkybės taip pat paneigia apelianto teiginius, jog visas jo bendravimas vyko tik su AB ,,Dainava“ darbuotojais ir, kad apie UAB ,,Dainavos dizainas“ apeliantas sužinojo tik gavęs sąskaitą-faktūrą apmokėjimui (CPK 183 str., 185 str.). Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, kad gavęs AB ,,Dainava“ sąskaitą-faktūrą jis suprato, jog joje nurodyta kaina – 14 186,68 Lt yra galutinė. Kaip matyti iš AB ,,Dainava“ pateiktos 2010-08-25 sąskaitos-faktūros numeris DAI20100233 (b.l. 36), joje nurodoma galutinio produkto – mokyklinių uniformų siuvimo kaina. Kaip minėta dėl šios sumos apmokėjimo apeliantas ir AB ,,Dainava“ sudarė taikos sutartį. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančios ieškovo PVM sąskaitos-faktūros (b.l. 9), joje detalizuojamas UAB ,,Dainavos dizainas“ atliktų darbų pobūdis - lekalų konstravimas, daugyba, koregavimas, t.y nurodyti uniformų konstravimo darbai. Už šį uniformų konstravimo darbų atlikimą, apeliantas turėjo sumokėti papildomai 5 919,92 Lt (su PVM) sumą. Be to, taikos sutartyje (b.l. 88-89) nėra aptariamas šioje byloje nagrinėjamas nesumokėtos skolos klausimo sprendimas. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad apeliantas liko skolingas už UAB ,,Dainava dizainas“ suteiktas uniformų konstravimo paslaugas. Tuo tarpu reikalavimas apmokėti už 2010-09-06 sąskaitą reiškiamas nebuvo. Dėl šios priežasties apylinkės teismas neturėjo pagrindo jos vertinti ir dėl šios sąskaitos pagrįstumo pasisakyti.

Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi jie nagrinėjamo ginčo išsprendimui teisinės reikšmės neturi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. spendimą palikti nepakeistą.