Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, 1-415-805/2023

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-10-05
Bylos Nr.: 1-415-805/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-02039-2023-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis: L. B.
Civilinis ieškovas: P. R.
Advokatai: Rasa Malinauskienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-415-805/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02039-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7; 2.4.1.3 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 5 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Astai Vaitkevičienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Rimai Čitavičiūtei,

kaltinamajam L. B.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ar mokytis;

2) (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

3) (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, galutine 30 parų arešto bausme, įpareigojant per tris mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą;

4) (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už dviejų nusikalstamų veikų įvykdymą) ir 187 straipsnio 3 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnį, paskirtas bausmes subendrinus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalis ir 5 dalies 2 punktą, paskirta galutinė subendrinta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės, paskirtos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, subendrintos (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę;

6) (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme, paskiriant galutinę 1 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę;

7) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – 28 parų arešto bausme;

8) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta laikinojo sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įsidarbinti ir/ar tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

9) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu, pakeistu (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį paskirta 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėta 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą/dirbti ir/ar registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti pataisos programą, keičiančią smurtinį elgesį. (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi, panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, pasiųstas atlikti paskutiniuoju nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo nutartimi atmetus nuteistojo L. B. skundą palikta galioti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartis;

10) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnį, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, (duomenys neskelbtini) paleistas atlikus bausmę;

11) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį paskirta 60 parų arešto bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis L. B. kaltinamuoju aktu kaltintas padaręs nuskalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė penkis smūgius P. R. į galvą, padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nosies sumušimą, kairės pusės 1-o danties viršutiniame žandikaulyje nuskėlimą, kairės pusės 2-o danties panirimą, taip mušdamas, nukentėjusiajam P. R. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu aplinkybė, kad L. B. nusikalto būdamas neblaivus, nepasitvirtino, todėl ji šalintina iš kaltinimo.

Kaltinamasis L. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino. Kaltinamąjį aktą gavęs, kaltinimą supranta. Kaltinimas suprantamas, kaltinamasis kaltę pripažįsta, bet nebuvo išgėręs. Parodė, kad su P. ir L. buvo apsiėmę tokį darbelį. Pradžioje dirbo, paskui nukentėjusysis neatvykdavo į darbą, ignoravo tai. Tą dieną jis taip pat neatvyko į darbą, sakė, kad išvažiavęs, tačiau kaltinamasis su broliu užvažiavo pas S. ir rado jį kieme. Kaltinamasis supyko ir trenkė kelis kartus. Trenkė dėl to, kad jis apgavo kaltinamąjį. Konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini) pas S. kieme (duomenys neskelbtini), numerio neatsimena, čia kaltinamojo brolio draugės broliai, (duomenys neskelbtini). Viskas vyko kieme. Buvo P., V., L., N., M., M.. Konfliktas savaime įvyko. P. sėdėjo mašinoje, į veidą kaltinamasis trenkė jam delnu, gal šonu, duris prasidarė ir trenkė kelis kartus. Toliau pasikalbėjo, kad apgavo ir jie išvažiavo. Kraujo nebuvo, jie – P., V. ir L. užsikūrė mašiną ir išvažiavo. P. vairavo mašiną. Kaltinamasis P. daugiau ir nematė, bandė skambinti, bet jis nekėlė ragelio. Kaltinamasis teisme atsiprašo nukentėjusiojo, nes anksčiau neturėjo galimybės, buvo išvykęs, jie nesimatė. Kaltinamasis su P. R. civiliniu ieškiniu nesutinka. Jis galėtų būti tenkinamas, bet ne tokia suma, gal kokia 1 000,00 Eur suma būtų adekvati. Kaltinamasis jaučiasi kaltas, bet ne 10 000 Eur sumai. Jo ieškinys tiesiog neadekvatus. Kaltinamasis laikinai pabus (duomenys neskelbtini), pasidarys kojos operaciją ir važiuos atgal į dirbti į (duomenys neskelbtini) pasveikęs. Kaltinamasis tenai dirbo oficialiai, tiesia šviesolaidžius. Kaltinamasis su P. nekalbėjo dėl geranoriško susitarimo, kad atsilyginti, kadangi jis kaltinamajam tiesiog nekelia ragelio. Smūgis per duris nebuvo stiprus, stipriai užsimoti neišeitų. Sutinka, kad sudavė kokius tris, gal penkis smūgius. Galėjo būti ir penki. Smūgiai buvo kažkur į veidą, žandą, greičiausiai dešinės pusės, bet nėra tikras. Buvo kairė pusė veido arčiausiai kaltinamojo, kraujosrūvas gal ir galėjo sukelti. Tuo metu nieko nebuvo matyti. Kiek kaltinamasis jį matė kol išvažiavo, nebuvo nei patinimo, nei kraujo, nieko nebuvo. Išvažiavo P. po smūgio praėjus kokioms 10-15 min., niekuo iki tol lyg nesiskundė. Prieš išvažiuojant lyg sakė, kad nosį skauda. Šiuo metu kokią žalą kaltinamasis galėtų atlyginti nežino, išėjo iš darbo, nedarbingumo negauna, reiks operacijos. Su laiku žalą galėtų išmokėti, jaučiasi kaltas, gali susitarti, bet konkrečiai įvardinti, kada galės atlyginti žalą, negali. Kaltinamasis ligonių kasos ieškinį sumokės – šį ieškinį pripažįsta visiškai. Kaltinamasis jį atlygins greičiausiu metu, su artimiausia galimybe. Jo paties trauma dėl kojos patirta liepos ar birželio mėnesį. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) pusantro mėnesio, nuo balandžio galo. Kaltinamasis mano, kad ieškinio suma neadekvati. Žino, kad nukentėjusiojo dantys buvo prasti, nėra užfiksuota, kokie dantys prieš tai jo buvo, tik po pusmečio nuėjo pas daktarus, galėjo dar kitokie veiksniai įvykti, kaltinamasis negarantuotas, kad čia minėto įvykio pasekmės apskaičiuotos.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su jam pateiktu įtarimu sutinka ir pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Nusikaltimo metu buvo blaivus. Jis pažįsta P. R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Tikslios datos dabar neprisimena, bet tai galėjo būti ta data, kuri yra įtarime. Paprašė savo pažįstamo P. R. jį pavežti iš (duomenys neskelbtini), bet P. atsisakė jį vežti ir jis užpyko. Jis jam parašė į jo telefoną, kad P. jį pavežtų į (duomenys neskelbtini), bet jis jam atrašė sms žinute, kad neveš. Jis žinojo, kad P. draugauja su L. ir V. Pravažiuodamas su broliu M. pastebėjo P. automobilį (duomenys neskelbtini) L. S. kieme (duomenys neskelbtini). Jis išlipo iš brolio automobilio, staigiai priėjo prie automobilio (duomenys neskelbtini), atsidarė vairuotojo dureles ir, pastebėjęs už automobilio vairo sėdintį P. R., sudavė jam 3 ar daugiau smūgius į galvos sritį, bet tiksliai neatsimena, nes viskas įvyko labai greitai. Sudavęs smūgius nuo P. R. automobilio nuėjo. Kai jis sudavęs smūgius nuo P. R. automobilio (duomenys neskelbtini) nuėjo, P. R. staigiai užsikūrė automobilį ir nuo jo nuvažiavo. Kiek dar pastovėjo, sėdo pas brolį į automobilį ir jį brolis parvežė namo. Jis po šio įvykio P. R. nematė, todėl neturėjo galimybės jo atsiprašyti. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pasižada atlyginti jam padarytą turtinę žalą (1 t., b. l. 145-148).

Nukentėjusysis P. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad ieškinį padavė dėl to, kad važinėjo pas daktarus, kad išsiaiškinti kiek kainuotų sutvarkyti už tai, ką L. nukentėjusiajam išmušė. Su žandikauliu viskas gerai, bet priekinius dantis kelis išmušė, vienas išniręs buvo, jis po kiek laiko iškrito. Nukentėjusysis dar nesitvarkė dantų, nes neturi pinigų. Žino, kad tokios sumos nepriteis, todėl prašo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 1 000,00 Eur sumai. Nukentėjusysis kreipėsi į medikus dėl dantų (duomenys neskelbtini), visos nurodytos paslaugos kainuotų 5 598,00 Eur, visos šios išlaidos susiję su suduoto smūgio pasekmėmis, 300,00 Eur už advokatės paslaugas, neturtinė žala 5 000,00 Eur – jos gali ir nebūti, nukentėjusiajam svarbiausia dantis susitvarkyti. Gal pas nukentėjusiojo daktarę ir būtų kokia informacija apie buvusią jo dantų būklę, bet jis vis kitose vietose dantis tvarkosi. Išmušti dantys iki įvykio buvo plombuoti. Iki tol visi keturi dantys buvo sveiki, tikrai nukentėjusysis žino, kad (duomenys neskelbtini) išmokėjo 300,00 Eur draudimo išmoką. Nukentėjusysis nesikreipė dėl didesnės žalos atlyginimo, nes nežinojo, kad dar taip galima. Už kelis dantis sumokėta 300,00 Eur nukentėjusysis nežino. Išmokėjo gal po mėnesio nuo užpuolimo. Iš draudimo P. R. gavo tik tą sumą. Nusiuntė draudimui tai, ką gavo iš (duomenys neskelbtini), ir gavo 350,00 Eur draudimo išmoką. Kitokių išlaidų nėra patyręs. Šią kliniką nukentėjusysis rado internete, ten draugė tvarkėsi dantis. Buvo pirmą kartą Jiezne pas savo dantų daktarą, ten nesikreipė dėl dantų atstatymo, nes visi skundžiasi, kad blogai deda. Bet ir poliklinikoje tvarkant susimoki po 50,00 Eur už dantį. Tai už viską nežinia kiek būtų priskaičiavę. Šiuo metu nukentėjusysis yra darbo biržoje, tada dirbo. Neturtinės žalos jam nereikia, nukentėjusysis tik nori savo dantis susitvarkyti, daugiau nieko nereikia. Jau šiaip ir taip aišku, kad negaus visko, civilinio ieškinio dėl neturtinės dalies nukentėjusysis atsisako.

Nukentėjusysis P. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis su draugais V. B. ir L. S. sėdėjo automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo prie vairo. Buvo draugo L. S. kieme (duomenys neskelbtini). Prie automobilio priėjo pažįstamas L. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), jam apie (duomenys neskelbtini). L. jo paprašė, kad nuvežtų iki (duomenys neskelbtini). Jam atrodė, kad L. neblaivus. Matė iš jo elgesio, bendravimo, svirduliavo. Liną minėtu adresu atvežė jo brolis M.. Nukentėjusysis P. R. nenorėjo jo vežti, pasakė, kad neveš. Tada L. B. iš karto kumščiu jam smogė į galvą apie 5 smūgius, daugiausiai pataikė į veidą – sužalojo jam nosį, išmušė vieną dantį, kitą dantį išjudino. Po to L. B. dar pasakė „atsiprašau, pats kaltas“ ir išėjo. Kai jam sudavė smūgius, jo draugai buvo automobilyje. Nuo smūgio nosis pasidarė kreiva. Jis nusprendė vykti iki ligoninės. Draugai važiavo kartu iki (duomenys neskelbtini) priėmimo skyriaus. Iš (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėjo ir paleido namo. Dėl išmuštų dantų liepė kreiptis pas stomatologą, nosies lūžių, sakė, nemato, pakartotinai reikės apžiūrėti po kelių dienų. L. B. tą patį vakarą skambino P. R. pusbroliui V. B. ir sakė, jei P. rašys pareiškimą, tai „pasirašys sau mirties nuosprendį“. P. R. suprato, kad L. jam grasina, kad smurtaus prieš jį. A. L. B. nėra prieš jį smurtavęs, neturėjo jokių konfliktų. Prie medžiagos pateikia „Medicinos dokumentų išrašą“. Pas stomatologą dar nesilankė (1 t., b. l. 31-34).

Be paties kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei kiti faktiniai bylos duomenys, kuriais abejoti teismas pagrindo neturi, kurie gauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka ir, kurie vienareikšmiškai įrodo kaltinamojo veiksmuose esant BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį, o būtent:

liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. B. parodė, kad jis laisvalaikį leidžia su savo draugais P. R. ir L. S. Jis pažįsta L. B., su juo yra bendravęs, nes L. B. gyvena netoli jo kaimo. Jie visi trys bendravę su L. B.. (duomenys neskelbtini) jis, L. S. ir P. R. važinėjosi po (duomenys neskelbtini) su P. R. automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. V. B. sėdėjo automobilio priekyje, L. sėdėjo automobilio gale. Jie sėdėjo visi trys automobilyje, prie L. S. namų (duomenys neskelbtini)., ir kalbėjosi. Jiems besėdint automobilyje, atsidarė priekines vairuotojo dureles L. B.. Matėsi iš jo, kad jis nusiteikęs agresyviai. V. B. nespėjo nė sureaguoti už ką ir dėl ko, jis P. su kumščiu sudavė ne mažiau 3 smūgius, tiksliai pasakyti negali kiek, nes viskas vyko labai greitai. Jis bent jau neatsimena, bet, jam atrodo, L. nieko nepasakęs P. kumščiu sudavė smūgius į galvos sritį. Po suduotų smūgių L. B. nuo automobilio staigiai nuėjo. Jis į konfliktą nesikišo, tik šalimais sėdėjęs tylėjo, o L. išsigando ir staigiai, per kitą pusę iš automobilio galo išlipo ir nubėgo link namų. Kai L. B. nuo jų nuėjo, P. skaudėjo galvą ir matėsi, kad nuo smūgio išdaužtas vienas dantis (1 t., b. l. 63-66).

liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. S. parodė, kad jis su P. R. ir V. B. yra draugai ir dažnai susitinka, bendrauja. Jis iš matymo pažįsta L. B.. Šių metų tikslios dienos neprisimena, jis buvo (duomenys neskelbtini), ir jam einant gatve prie jo privažiavo P. su V., P. R. automobiliu (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo P., V. sėdėjo šalia vairuotojo, o jis atsisėdo į automobilio galą. Kai jie susitiko, dar buvo šviesus paros metas, bet jau link vakaro. Pasivažinėjo po (duomenys neskelbtini) visi trys ir, kai buvo sutemę, jie visi trys atvažiavo prie jo namų (duomenys neskelbtini), ir kieme sėdėjo automobilio viduje. Jiems besėdint automobilyje, prie P. durelių staigiai priėjo iš kažkur L. B., kuris, jam atrodė, buvo išgėręs, nes buvo agresyvus, ir, nepasakęs P. nė žodžio, sudavė jam smūgį į galvos sritį. Jis pamatęs, kad P. R. sudavė smūgį į galvos sritį, staigiai išlipo iš P. automobilio ir nubėgo į namus. Jis L. B. išsigando, nes jis išgėręs yra agresyvus, konfliktiškas ir pan. Būnant namuose paskambino į jo telefoną V. ir pasakė ateiti atgal į automobilį, nes L. B. jau nuėjęs nuo jų. Kai jis atėjo į automobilį, pastebėjo, kad P. nosis ištinusi, ir jam sakė jie, kad L. B. sudavė P. ne mažiau negu 3 smūgius į veidą. Dėl kokių priežasčių sudavė smūgius L. B. P., jis nežino ir net neįtaria (1 t., b. l. 69-72).

(duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo V. R. tarnybiniame pranešime (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) policijos pajėgų vieneto (duomenys neskelbtini) darbo vietoje gavus pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių kreipėsi P. R., kurį (duomenys neskelbtini), laiko nenurodė, (duomenys neskelbtini), automobilyje sumušė nepažįstamas asmuo, nustatyta nosies kaulų lūžimas, išvežtas į (duomenys neskelbtini), atvykus į (duomenys neskelbtini) Skubios pagalbos skyrių, P. R. paaiškino, kad šiandien apie (duomenys neskelbtini) jam sėdint savo automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas kieme (duomenys neskelbtini), prie jo priėjęs ir automobilio duris atidaręs iš matymo pažįstamas L. B. ne mažiau kaip 2 kartus jam kumščiu sudavė į veido sritį (nosį), taip sukeldamas fizinį skausmą. P. R. konflikto priežasties paaiškinti negalėjo, į įvykio vietą nei medikų, nei policijos nekvietė, dėl nosies sumušimo pats, savo automobiliu, nuvyko į (duomenys neskelbtini) Skubios pagalbos skyrių. P. R. patikrintas alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 6810, ARFM-0229“, patikros (duomenys neskelbtini), blaivus 0,00 promilių. Jis nurodė, kad įvykį galėjo matyti kartu su juo automobilyje buvę asmenys V. B. ir L. S. (1 t., b. l. 6-9);

įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota: (duomenys neskelbtini) Skubios pagalbos skyriaus teritorijoje (duomenys neskelbtini), apžiūrint automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ant jo ar jo salone reikšmingų tyrimui objektų nerasta ir niekas nepaimta; tęsiant įvykio vietos apžiūrą, apžiūrėtas įvažiavimas į sodybos (duomenys neskelbtini), kur įvykio metu stovėjo minėtas automobilis; apžiūrint įvažiavimą į kiemą ir aplink jį, reikšmingų tyrimui objektų nerasta ir niekas nepaimta (1 t., b. l. 15-26);

Šalies argumentai

(duomenys neskelbtini) protokole – pareiškime P. R. nurodė: (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) jam sėdint savo automobilyje, (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie automobilio priėjo jo pažįstamas L. B., (duomenys neskelbtini), atrodo, jis buvo neblaivus, ir paprašė pavežti iki (duomenys neskelbtini). P. R. atsisakius, jis kumščiu apie 5 kartus smūgiavo jam į galvą – sumušė nosį, išmušė vieną dantį, kitą išjudino. L. B. sukėlė jam fizinį skausmą ir sužalojo sveikatą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir L. B. taikyti įstatyme numatytą atsakomybę (1 t., b. l. 12-14);

(duomenys neskelbtini) savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 51-53) nustatyta, kad P. R. į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) gydytojo otorinolaringologo pasirašytą „Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą“ (1 t., b. l. 54), kuriame nurodyta, jog pacientas P. R. atsiųstas LOR gydytojo konsultacijai po nosies traumos iš (duomenys neskelbtini); paciento teigimu, (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) kitas asmuo trenkė į veidą, sėdint mašinoje, skausminga nosies sritis, taip pat nuskėlė priekinį dantį; aprašyta objektyvi P. R. būklė – nosis, aplinkiniai audiniai patinę, paburkę, menama nosies ašis vizualiai pakrypusi į dešinę, palpuojant jautru, skausminga, aiškios krepitacijos nejaučia, rinoskopuojant nosies gleivinė patinusi, paburkusi, pertvara pakrypusi abipus; atlikus nosies rentgenografiją, lūžio nestebima; diagnozė – nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta: (duomenys neskelbtini) P. R. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies sumušimas, kairės pusės 1-o danties viršutiniame žandikaulyje nuskėlimas, kairės pusės 2-o danties panirimas; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nosies sritį, lūpų sritį ir galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. (duomenys neskelbtini), ir aplinkybėmis; kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą; sužalojimai nebūdingi griuvimui (1 t., b. l. 58-60).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, dėl ko baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis L. B. kaltu padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai. L. B. kaltinami tuo, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė penkis smūgius P. R. į galvą, padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nosies sumušimą, kairės pusės 1-o danties viršutiniame žandikaulyje nuskėlimą, kairės pusės 2-o danties panirimą, taip mušdamas, nukentėjusiajam P. R. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, kas priežastiniame ryšyje pagal neteisėtų veiksmų pasekoje atsiradusias pasekmes atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Dėl veikos kvalifikacijos ginčo nėra, kadangi P. R. sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ką objektyviai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies sumušimas, kairės pusės 1-o danties viršutiniame žandikaulyje nuskėlimas, kairės pusės 2-o danties panirimas; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nosies sritį, lūpų sritį ir galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. (duomenys neskelbtini), ir aplinkybėmis, kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą, sužalojimai nebūdingi griuvimui. Kad nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo padaryta kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika patvirtina paties kaltinamojo parodymai, kuriais teismas abejoti pagrindo neturi ir, kurie iš esmės sutapo tarpusavyje ir buvo analogiški duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Vertinant visas šias aplinkybes visumoje ir sąveikoje, kaltinamojo visišką kaltės pripažinimą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, nukentėjusiojo pirminis pareiškimas, kuriame aiškiai ir detalizuotai aprašyta nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, liudytojų, dalyvavusių betarpiškai aiškinantis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes užfiksuoti parodymai, ir kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti pirminiai tyrimui reikšmingi duomenys. Kaltinamojo kaltę vienareikšmiškai patvirtina ir specialisto išvada, kuri faktiškai paremta gavus medicininius duomenis iš kart po nusikalstamos veikos prisistačius P. R. ir pastarąjį apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) suteikiant skubios medicinos pagalbos paslaugas, bet ir tiesiogiai atlikus nukentėjusiojo apžiūrą ir kuri, teismo vertinimu, yra motyvuota, argumentuota, kuria abejoti esant priežastiniam ryšiui tarp nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių teismas pagrindo neturi ir, kuri duoda pagrindą išvadai, kad kaltinimas pasitvirtino visiškai, veika kvalifikuota teisingai, o kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų visetu, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje neprieštarauja, tarp kurių yra loginė grandininė seka ir sąveika, kuriais abejoti teismas pagrindo neturi. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis pilnai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, kad nurodytu laiku ir aplinkybėmis, neapsvaigęs nuo alkoholio dėl tarpusavio nesutarimų, atsiradusių kaip bendros veiklos pasekmė, tyčia kumščiu sudavė penkis smūgius P. R. į galvą, padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nosies sumušimą, kairės pusės 1-o danties viršutiniame žandikaulyje nuskėlimą, kairės pusės 2-o danties panirimą, taip mušdamas, nukentėjusiajam P. R. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Nukentėjusiojo parodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, būdo, aplinkybių, kuriomis jo atžvilgiu kilo specialistų konstatuoti padariniai, atitinka tiek kaltinamojo parodymus, tiek kitą bylos medžiagą, prieštaravimų juose nėra. Dėl girtumo byloje nėra objektyvių duomenų, kategoriškai ir vienareikšmiškai patvirtinančių buvus tokią aplinkybę, dėl ko neblaivumas šalintinas iš kaltinimo. L. B. kaltė pilnai įrodyta, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimo sudėtį ir yra tinkamai kvalifikuota. Visi kiti kaltinime nurodyti smurtiniai veiksmai kaltinamojo atžvilgiu inkriminuoti tinkamai, šių neteisėtų veiksmų pasėkoje nukentėjusiajam P. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo sukeltos pasekmės, tarp ko yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas įrodytas.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pobūdį, pasekmes, kaltininko asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.), nukentėjusiojo poziciją.

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Bylos duomenimis matyti, jog kaltinamasis L. B. yra jauno ir darbingo amžiaus, šeimos nesukūręs, nepilnamečių išlaikytinių neturi (1 t., b. l. 92), praeityje teistas 11 kartų (1 t., b. l. 93-104), per paskutinius 5 metus baustas 10 kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 113-123). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 131), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre psichikos sveikatos ir priklausomybių ligų priežiūros paslaugos neteiktos, dėl psichikos ligų ar sutrikimų nesikreipė (b. l. 126), nurodė, kad ankstesnes baudas išskaito antstolis, ketina gera valia atlyginti Ligonių kasos civilinį ieškinį, iš dalies sutinka ir su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos dėl dviejų, o ne keturių dantų gydymo išlaidų atlyginimo, pažada pagal galimybes jį atlyginti. Teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo, žada gyventi dorai, dirbti, suvokia netinkamai pasielgęs. L. B. kaltinamas nusikalstamos veikos, kuri įstatymo priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu, yra teisiamas vienuoliktą kartą, recidyvistas, teistumas neišnykęs, paskutiniuoju teismo procesiniu sprendimu paskirta arešto bausmė šio nuosprendžio priėmimo dienai yra atlikta, todėl nebendrintina. Kaltinamojo atsakomybę lengvina, kad prisipažino ir atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi, kad taip įvyko (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, pripažinti pagrindo teismas nenustatė. Sutiktina, kad jo atsakomybę sunkina tai, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors iki šiol neatlyginta nukentėjusiajam padaryta žala, tačiau kaltinamasis supranta ir pripažįsta, kad dėl jo atliktų neteisėtų nukentėjęs asmuo turėjo nepatogumų ir sutinka atlyginti nukentėjusiajam civilinio ieškinio sumą 1 000,00 Eur. Ligonių kasų civilinį ieškinį visiškai pripažįsta. Įvertinus visas bylos aplinkybes, ankstesnius teistumus, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nukentėjusiojo poziciją, kad ieškinio dėl neturtinės žalos atsisakė, prokurorės išsakytai pozicijai ir siūlomai bausmei neprieštarauja, L. B. skirtina prokurorės pasiūlyta straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, bausmės rūšis, kuri, teismo vertinimu, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų, nagrinėjamu atveju atitinka BK 41 straipsnio nuostatas.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašė atlyginti 69,60 Eur dydžio išlaidas, apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, už P. R. suteiktas ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas (2 t., b. l. 78-80). Suteiktos paslaugos ir jų kaina nurodyta prie ieškinio pridėtoje lentelėje. Sužalojimai, dėl kurių P. R. buvo suteiktos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos (duomenys neskelbtini) dėl nosies kaulų lūžio: skubios medicinos pagalbos I paslauga, (duomenys neskelbtini) dėl nosies paviršutinio sužalojimo, sumušimo: otorinolaringologo ir radiologo konsultacijos, padaryti nusikalstamais L. B. veiksmais, išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais.

Nukentėjusiojo gydymo išlaidas padengė Kauno teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (L. B.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiajam gydymo išlaidos sudaro 69,60 Eur, todėl ši suma, visiškai su tuo sutinkant kaltinamajam, Kauno teritorinei ligonių kasai priteisiama iš kaltinamojo L. B..

Nukentėjusiajam P. R. baudžiamojoje byloje atstovauja advokatė Rasa Malinauskienė pagal atstovavimo sutartį (2 t., b. l. 25).

Nukentėjusysis P. R. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 5 598,00 Eur turtinei ir 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 35-36).

Civiliniame ieškinyje nurodė, jog nusikaltimu nukentėjusiajam buvo padaryta 5 722,00 Eur turtinė žala, kuri susideda: 25,00 Eur už pirminę konsultaciją (duomenys neskelbtini), 10,00 Eur už konsultaciją dėl terapinio prevencinio gydymo (duomenys neskelbtini), 89,00 Eur (duomenys neskelbtini) už žandikaulio nuotrauką, ir 5 598,00 Eur būsimų realių gydymo išlaidų. Po sumušimo nukentėjusysis privalėjo vykti pas teismo ekspertą nustatyti jam padarytus sužalojimus, daug kartų lankytis pas medikus (duomenys neskelbtini). Tačiau, nukentėjusysis nėra išsaugojęs kelionės išlaidų patvirtinančių dokumentų. (duomenys neskelbtini) sudarytame terapinio/prevencinio gydymo plane yra paskaičiuota mažiausia orientacinė rekomenduojamo detalaus dviejų nuskeltų dantų gydymo kaina, kuri yra 5 598,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusysis reiškia 5 598,00 Eur turtinės žalos reikalavimą, kuris pagrįstas būsimo gydymo ir protezavimo išlaidomis, kaina yra reali, protinga, racionali, o prašoma priteisti suma bus pakankama nukentėjusiojo patirtiems sveikatos sutrikdymams atstatyti. Dėl sunkios finansinės savo padėties nukentėjusysis neturėjo galimybės pradėti nuskeltų dantų atstatymo bei gydymo. Pažymėtina, kad dar patirs ir kelionės išlaidas dėl nuvykimo į kliniką iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į odontologijos kliniką, esančią (duomenys neskelbtini). Vykti reikės ne vieną kartą, gydymas atliekamas etapais, nukentėjusysis turės gaišti savo laiką bei papildomai mokėti už vizitus bei konsultacijas gydytojams. Civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiamajame posėdyje P. R. atsisakė.

Nukentėjusysis P. R., kaip matyti bylos duomenimis, teigęs, kad išmušė vieną dantį, kitą dantį išjudino, yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 5 598,00 Eur turtinės žalos, kuriame nurodė, kad nukentėjusiajam buvo padaryta 5 722,00 Eur turtinė žala, kuri susideda: 25,00 Eur už pirminę konsultaciją (duomenys neskelbtini), 10,00 Eur už konsultaciją dėl terapinio prevencinio gydymo (duomenys neskelbtini), 89,00 Eur (duomenys neskelbtini) už žandikaulio nuotrauką, ir 5 598,00 Eur būsimų realių gydymo išlaidų. Po sumušimo nukentėjusysis privalėjo vykti pas teismo ekspertą nustatyti jam padarytus sužalojimus, daug kartų lankytis pas medikus (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis nėra išsaugojęs kelionės išlaidų patvirtinančių dokumentų. (duomenys neskelbtini) sudarytame terapinio/prevencinio gydymo plane yra paskaičiuota orientacinė rekomenduojamo terapinio/prevencinio dantų gydymo kaina, kuri yra 5 598,00 Eur, kuri nurodoma pagal paciento nusiskundimus gydytojo Š. V., atlikusio paciento apžiūrą (duomenys neskelbtini), t. y. jau praėjus pakankamam laiko tarpui po įvykio, rekomendacijas (2 t., b. l. 22) dėl 21, 22, 11, 13 dantų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta: (duomenys neskelbtini) P. R. konstatuota kairės pusės 1-o danties viršutiniame žandikaulyje nuskėlimas, kairės pusės 2-o danties panirimas. Prie civilinio ieškinio pridėtame gydymo plane kalbama apie galimai keturis pažeistus dantis, tačiau tiek specialisto išvadoje, tiek ir pačio nukentėjusiojo parodymuose iš karto po įvykio ir praėjus mėnesiui po įvykio buvo minimi dviejų dantų pakitimai, kurie, bylos duomenimis, tiesiogiai susiję su L. B. neteisėtais veiksmais. Dėl konkrečių dantų, apie kuriuos kalbama gydymo plane, pakitimo bei tai sąlygojusių aplinkybių, jų būklės iki įvykio ir po įvykio pagal atskiras pozicijas, detalių duomenų nėra pateikta, to paaiškinti negalėjo ir nukentėjęs asmuo, teigdamas, kad rinkosi brangesnę, nei rajone esančios gydymo įstaigos, kliniką, kad pateikti rekomendacijas dėl galimai geresnės paslaugų kokybės. Kitų jokių objektyvių duomenų, kad prevencinis gydymo planas sietinas ir vienareikšmiškai yra susijęs būtent su L. B. dėl šio įvykio atliktais neteisėtais veiksmais byloje nėra. Tokių aplinkybių neįrodinėjo ir nepagrindė ir civilinis ieškovas. Pagrįsta 124,00 Eur, kurie yra patirti – pateikti kvitai gali būti pripažinti kaip realiai patirta žala.

Pažymėtina, kad BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).

Pažymėtina, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, t. y. kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, todėl gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-148/2019 ir kt.). Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-148/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių kriterijų sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

Šiuo atveju nukentėjusiojo prašymas dėl 5 598,00 Eur turtinės žalos yra per didelis, neįrodytas, todėl civilinis ieškiny dėl turtinės žalos negali būti tenkinamas pilna apimtimi, kadangi (duomenys neskelbtini) sudarytame terapinio/prevencinio gydymo plane yra paskaičiuota orientacinė rekomenduojamo detalaus dantų gydymo kaina nėra detali ir konkretizuota, tuo tarpu ieškovas turi ne tik teisę pateikti civilinį ieškinį, bet ir pagrįsti jį bei įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Visų pirma akcentuotina tai, kad teismas bylą nagrinėja kaltinimo apimtyje, o prevencinis gydymas paskaičiuotas ne už konkrečių dviejų dantų gydymą, kaip nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje, jog yra kairės pusės 1-o danties viršutiniame žandikaulyje nuskėlimas, kairės pusės 2-o danties panirimas, o spręstina, kad už keturių dantų gydymą, taip pat pažymėtina tai, kad tai tėra rekomendacinio pobūdžio pasiūlymas, o ne domuo įrodantis aplinkybes dėl nusikalstamos veikos pasekmių šalinimo, dėl ko gydymo variantai galimi keli, o medicinos paslaugų kainos taip pat gali skirtis atsižvelgiant į naudotinas priemones, medžiagas, įkainius ir pan. Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 350,00 Eur, todėl ši suma turėtų būti minusuojama iš civilinio ieškinio dėl turtinės žalos, be to, yra pateikti kvitai už medikų konsultacijas ir žandikaulio nuotrauką, kurių suma yra 124,00 Eur, šios išlaidos yra pripažįstamos kaip realiai patirta žala. Taigi, nagrinėjamu atveju, pagal esamą situaciją, vis tik vertinant, kad sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta, fiksuotas kairės pusės 1-o danties viršutiniame žandikaulyje nuskėlimas, kairės pusės 2-o danties panirimas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į bylos duomenų visetą, priteistina nukentėjusiajam 1 000,00 Eur suma turtinei žalai atlyginti, neskaitant sumokėtos draudimo išmokos 350,00 Eur sumoje bei tai, kad draudimo bendrovė P. R., faktiškai patyrus papildomas išlaidas dėl dantų sužalojimo gydymo, ne ginčo tvarka įsipareigoja kompensuoti papildomai likusią draudiminę sumą. Kita vertus, nukentėjusysis patyręs didesnes nei priteistos išlaidas ir pagrindęs jų dydį leistinais įrodymais, turi teisę kreiptis teisminės gynybos ir ateityje civilinio proceso tvarka.

Teisiamojo posėdžio, vykusio (duomenys neskelbtini) metu nukentėjusysis P. R. nurodė, jog civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atsisako. BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Detaliau civilinio ieškinio atsisakymo pareiškimo ir priėmimo tvarka BPK nereglamentuota, todėl, vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta įstatymų taikymo taisykle, sprendžiant šiuos proceso klausimus turi būti taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. Ieškinio atsisakymas reglamentuotas CPK 140 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Šiuo atveju, nukentėjusiajam P. R. atsisakius nuo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo procesas dėl šios civilinio ieškinio dalies nutrauktinas.

Teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiųjų civilinių ieškovių patirtas advokato pagalbos išlaidas (BPK 103 straipsnis). Kadangi šios išlaidos yra pagrįstos (2 t., b. l. 26), todėl priteistinos iš kaltinamojo 300,00 Eur sumoje už advokatės paslaugas surašant civilinį ieškinį.

Kiti proceso klausimai

Kaltinamajam A. apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš jo gyvenamosios vietos (2 t., b. l. 7-8), kuri, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir L. B. paskirti galutinę 1 (vienerių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai per bausmės atlikimo laiką išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose įstaigose ar organizacijose.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Valstybinės ligonių kasos ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkinti visiškai. Priteisti iš L. B. 69,60 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo P. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš (duomenys neskelbtini) B. P. R. 1000,00 Eur turtinei žalai atlyginti ir atlyginti bei 300,00 Eur turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo P. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo civilinio ieškinio neturtinės žalos dalies priimti bei procesą dėl P. R. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dalies nutraukti.

L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš jo gyvenamosios vietos, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė