Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-05-24 · Administracinė byla Nr. AS-438-238-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-24
Bylos Nr.
AS-438-238-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
P.G., Z.G., M.S., R.K.
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Vida Kiselienė
Kategorijos
  • 50.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS8 – 238/2007Procesinio sprendimo kategorija 50.3.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų P.G., Z.G., M.S. ir R.K. atstovės advokatės Vidos Kiselienės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų P.G., Z.G., M.S. ir R.K. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai P.G., Z.G., M.S. ir R.K. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydami įpareigoti atsakovą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti nuosavybės teises į likusį A.G. 5,39 ha žemės sklypą, esantį Kauno mieste Ateities pl. bei Intako gatvėse.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 21 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teismas konstatavo, jog kaip matyti iš skundo turinio bei prie skundo pateiktų dokumentų, pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į A.G. nuosavybės teise valdytą žemę Amalių k., Pažaislio valsč. Remiantis archyviniais dokumentais A.G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 6,25 ha žemės. Į dalį žemės pareiškėjams nuosavybės teisės atkurtos 1993 m. vasario 23 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr.l92-v., o į likusią dalį nuosavybės teisės nėra atkurtos. Pareiškėjai teigia, kad atsakovas vilkina priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises. Jų nuomone, visus dokumentus, reikalingus atkurti nuosavybės teises, atsakovas turėjo 2006 m. liepos mėnesį, todėl sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo turėjo būti priimtas 2007 m. sausio mėnesį.

Tačiau, kaip nurodė teismas, iš Kauno apygardos administraciniam teismui adresuoto Kauno apskrities viršininko administracijos Teisės departamento 2007 m. kovo 20 d. rašto Nr.6-263 matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2007 m. sausio 17 d. raštu Nr.40-2-66 kreipėsi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių dėl preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės nustatymo iki 1940 m. turėtoje A.G. žemėje. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. vasario 24 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai jų prašomą A.G. iki 1940 m. turėtos žemės planą. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. kovo 16 d. raštais Nr.Sl-242 (1.10) ir Nr.Sl-2425 (1.10) informavo pareiškėjus, jog žemės grąžinimo natūra klausimas galės būti sprendžiamas tik Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikus žemės planus A.G. laisvos (neužstatytos) žemės ribose bei pasiūlė apsispręsti ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitu būdu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio l dalis numato, jog sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti priimti per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo 2007 m. kovo 20 d. rašto Nr.6-263 matyti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatyti veiksmai nėra atlikti. Kauno miesto savivaldybės administracija nėra parengusi A.G. iki 1940 m. turėtos žemės plano. Kadangi nėra parengti visi dokumentai reikalingi sprendimo dėl nuosavybės teisių priėmimui, tesimo manymu, spręstina, kad šiuo atveju ginčas yra kilęs ne dėl atsakovo vilkinimo priimti sprendimą, o susijęs su atsakovo veiksmais iki apskrities viršininkui priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių.

Teismas akcentavo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų " patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktu, skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokio pobūdžio ginčai prieš kreipiantis į teismą turi būti išnagrinėti apskričių viršininkų, kurių sprendimai skundžiami Vyriausybės įgaliotai institucijai ( Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos), o nesutinkant su šios institucijos sprendimu, jis gali būti skundžiamas teismui.

Kadangi, teismo nuomone, pareiškėjai nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinės neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, jų skundą atsisakytina priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Teismas išaiškino, kad pareiškėjai turi teisę skundą paduoti Kauno apskrities viršininko administracijai. Nesutikdami su Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu, jie turi teisę paduoti skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Būtent šios institucijos sprendimą pareiškėjai turės teisę apskųsti Kauno apygardos administraciniam teismui (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis).

III.

Atskiruoju skundu pareiškėjų atstovė advokatė Vida Kiselienė prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 21 d. nutartį atsisakyti priimti pareiškėjų skundą ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti pareiškėjų P.G., Z.G., M.S. ir R.K. skundą dėl vilkinimo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į A.G. žemės sklypą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Kauno apygardos administracinis teismas pažeidė ir netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko neteisingai išsprendė klausimą dėl pareiškėjų skundo priėmimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio l dalis). Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 21 d.nutartis motyvuota Kauno apskrities viršininko administracijos Teisės departamento 2007 m. kovo 20 d. raštu Nr. 6-263. Pareiškėjo nuomone, būtent tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas rėmėsi atsakovo raštu, priimant pareiškėjų skundą, sąlygojo aplinkybę, jog buvo pažeistas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis, numatantis kiekvieno suinteresuoto subjekto teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, anot pareiškėjų, Kauno apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsnį. Ši įstatymo norma konstatuoja, kad teisingumą administracinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi visų asmenų lygybe įstatymui ir teismui, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Pareiškėjai pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnis numato skundo priėmimo tvarką. Ši norma nenumato, kad teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, gali kreiptis į atsakovą ir gauti iš jo pageidaujamą informaciją. Todėl, pareiškėjų manymu, teismo kreipimasis iki skundo priėmimo į atsakovą ir atsakovo informavimas apie pareiškėjų paduotą skundą teismui, neišsprendus skundo priėmimo klausimo, yra grubus Administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsnio bei 37 straipsnio pažeidimas. Tai rodo, kad teismui proceso šalys yra nelygios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, anot pareiškėjų, Kauno apygardos teismas neturėjo teisinio pagrindo suteikti atsakovo raštui įrodymo galią net nepradėjus nagrinėti bylos. Taigi, kaip teigia pareiškėjai, teismas nepagrįstai proceso šalis vertino skirtingai - rėmėsi tik vienos proceso šalies (Kauno apskrities viršininko administracijos ) argumentais, o pareiškėjų skundo motyvus atmetė net nepriėmęs skundo dėl atsakovo vilkinimo priimti sprendimą.

2. Pareiškėjų teigimu, atsakovas 2007 m. kovo 20 d. raštu Nr. 6-263 suteikė teismui tik sau naudingą informaciją, dėl ko pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą nutartį. Pasak pareiškėjų, net iš tendencingo atsakovų rašto matyti, kad pareiškėjai kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo 1991 - 1992 m., nuo to momento praėjo 16 metų. Todėl akivaizdu, kad vilkinama priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjai pažymi, kad pilna informacija apie nuosavybės teisių atkūrimą jiems nebuvo suteikta, todėl rašant skundą teismui nebuvo galima konkrečiai nurodyti visų veiksmų, susijusių su vilkinimu atkurti nuosavybės teises. Iš 2007 m. kovo 20 d. atsakovo rašto matyti, kad vilkinimo veiksmus atlieka ne tik atsakovas - Kauno apskrities viršininko administracija, - bet ir Kauno miesto savivaldybės administracija. Todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 4 punktu, Kauno apygardos administracinis teismas galėjo įtraukti administracinės bylos proceso šalimi ir Kauno miesto savivaldybės administraciją.

3. Kaip teigiama atskirajame skunde, Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 21 d. nutartyje tendencingai vertina net ir keliantį abejonių 2007 m. kovo 20 d. atsakovo raštą. Iš šio rašto turinio akivaizdžiai matyti, kad dvi institucijos vilkina tiek planų paruošimo procedūrą, tiek nuosavybės atkūrimo klausimo sprendimą. Nuo 2003 m. iki 2007 m., t. y. per 4 metus, Kauno miesto savivaldybės administracija nesugeba paruošti laisvos žemės planų ir nesilaiko įstatymuose numatytų terminų šiems planams paruošti. Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 21 d. nutartyje taip pat konstatuota, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatyti veiksmai nėra atlikti, nes Kauno miesto savivaldybės administracija nėra parengusi A.G. iki 1940 m. turėtos žemės plano. Tačiau, pareiškėjų nuomone, pagal atsakovo pateiktą raštą matyti, kad šiuos veiksmus atsakovas prašė Kauno miesto savivaldybės administracijos atlikti dar 2003 m. rugsėjo 12 d. Todėl galima spręsti, jog šiuos planus vilkinama ruošti jau beveik 4 metus.

4. Pareiškėjai akcentuoja ir tai, kad ginčijamoje Kauno apygardos administracinio teismo nutartyje netinkamai taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktas bei Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis. Šiuo atveju, pasak pareiškėjų, jie skundžia ne žemės planus ir juose nurodytus plotus, o administravimo subjektų neveikimą. Tuo tarpu Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis nereglamentuoja vilkinimo klausimo apskundimo tvarkos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio l dalies l punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinių administravimo subjektų, priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pareiškėjų teigimu, būtent šiuo pagrindu ir buvo kreiptasi į teismą teisminės gynybos. Įstatymas nenumato, kad esant vilkinimui atlikti veiksmus dėl nuosavybės teisės atkūrimo būtų taikoma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Iš pareiškėjų skundžiamos Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 24 d. nutarties matyti, jog teismas šia nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl atsakovo įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į A.G. nuosavybės teise valdytą žemę Amalių k., Pažaislio valsč., todėl, kad iki šiol nėra parengti visi dokumentai reikalingi sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimui. Taigi, teismo manymu, spręstina, kad šiuo atveju ginčas yra kilęs ne dėl atsakovo vilkinimo priimti sprendimą, bet yra susijęs su atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmais iki Kauno apskrities viršininkui priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kaip nurodė teismas, pareiškėjų skundas dėl tokių atsakovo veiksmų (sprendimų), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų " patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktu, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi (2002 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. IX-1170 redakcija), turėjo būti nagrinėjamas išankstine ikiteismine tvarka.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokios kategorijos bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(4)– 172/2002, Administracinių teismų praktika Nr. 3, p. 184-187), pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka iki priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taikoma ginčams, kurie kyla dėl institucijų (pareigūnų) jau atliktų konkrečių veiksmų (priimtų sprendimų), susijusių su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, suformuojant žemėnaudą, parengiant dokumentus žemės privatizavimui ir nuomai, kai pareiškėjas su šiais sprendimais nesutinka. Tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybės institucija (pareigūnas) iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procese vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus (nerengia teritorijos detaliojo plano, grąžintino žemės sklypo plano ir panašiai), toks neveikimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjų inicijuotas nuosavybės teisių į A.G. priklausiusią žemę atkūrimo procesas vyksta nuo 1991 m. Tačiau tik 2003 m. rugsėjo 12 d. atsakovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu išnagrinėti ir parengti laisvos A.G. turėtos žemės ribų planą. Iš toliau vykusio atsakovo bei Kauno miesto savivaldybės administracijos susirašinėjimo, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, matyti, jog iki 2007 m. kovo 16 d. šis žemės ribų planas nebuvo parengtas (b.l. 32-33). Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų " patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktas numato, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Vadovaujantis nurodytos Tvarkos 106 punktu, apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga.

Nurodytos aplinkybės įrodo, kad atsakovas ir kita nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracija – akivaizdžiai vengė (vilkino) atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Šios institucijos daugiau kaip tris metus neparengė grąžintinos laisvos (neužstatytos) žemės plano (kartografinės medžiagos) ir šiame žemės plane (kartografinėje medžiagoje) nepažymėjo A.G. turėto žemės sklypo ribų, nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktu, informacija kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikiama per mėnesį, o turėtų žemės sklypų ribos šioje kartografinėje medžiagoje pažymimos taip pat per mėnesį.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjai pagrįstai ir teisėtai su skundu kreipėsi tiesiogiai į administracinį teismą prašydami įpareigoti atsakovą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti nuosavybės teises į likusį A.G. 5,39 ha žemės sklypą, esantį Kauno mieste Ateities pl. bei Intako gatvėse. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti nagrinėti pareiškėjų skundą, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose, netinkamai įvertino kilusio ginčo pobūdį bei nagrinėjimo tvarką ir nepagrįstai išaiškino, jog šis ginčas turi būti išnagrinėtas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2002 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. IX-1170 redakcija) numatyta ikiteismine tvarka.

Todėl pareiškėjų atstovės advokatės Vidos Kiselienės atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 21 d. nutartis panaikinama, grąžinant šiam teismui pareiškėjų skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams atitinkamas teisines pasekmes sukėlė ir jų teises bei interesus galėjo pažeisti ne tik Kauno apskrities viršininko administracijos, bet ir Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmai (neveikimas), vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi, sprendžiant pareiškėjų skundo priėmimo klausimą siūlytina teismo nutartimi atsakovu patraukti ir Kauno miesto savivaldybės administraciją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų P.G., Z.G., M.S. ir R.K. atstovės advokatės Vidos Kiselienės atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisBirutė JanavičiūtėRomanas Klišauskas