Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-11-25 · Civilinė byla Nr. e2-2150-236/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-25
Bylos Nr.
e2-2150-236/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Atsakovas
Neringos savivaldybės administracijos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2150-236/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00731-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.; 3.1.18. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 25 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Neringos savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti kaip nepagrįstą atsakovės Neringos savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2016-09-28 sprendimą, kuriuo ieškovės pretenzija palikta nenagrinėta; pripažinti, kad atsakovės viešojo pirkimo „Nidos centrinės dalies tvarkymo II etapo (Naglių gatvės dalies ir kelių (pėsčiųjų ir dviračių takų) Taikos g. 2, Neringa) rekonstrukcijos darbai“, pirkimo Nr. 178581, sąlygų 55 punkte nustatyti kvalifikacijos atrankos kriterijai P1 ir P2 neatitinka Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principų ir nutraukti pirkimo procedūras; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo „Nidos centrinės dalies tvarkymo II etapo (Naglių gatvės dalies ir kelių (pėsčiųjų ir dviračių takų) Taikos g. 2, Neringa) rekonstrukcijos darbai“ pirkimo procedūras iki bus priimtas teismo sprendimas byloje. Nurodė, jog paraiškų pirkimui pateikimo terminas jau yra suėjęs ir atsakovė atlieka tiekėjų atitikties minimaliems reikalavimams vertinimą, taigi, šioje stadijoje yra svarbu stabdyti procedūras tam, kad pagal neteisėtus pirkimo sąlygų reikalavimus procedūros nebūtų vykdomos toliau. Pirkimu nesiekiama įsigyti darbų, kurių neatidėliotinas įsigijimas leistų išvengti žalos viešai naudojamam turtui, gamtai, ar viešajam interesui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – nutarė sustabdyti perkančiosios organizacijos Neringos savivaldybės administracijos paskelbto viešojo pirkimo „Nidos centrinės dalies tvarkymo II etapo (Naglių gatvės dalies ir kelių (pėsčiųjų ir dviračių takų) Taikos g. 2, Neringa) rekonstrukcijos darbai“ procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.Teismas pažymėjo, jog pirkimo procedūrų sustabdymas yra vienintelė efektyvi priemonė ieškovei užtikrinti teisę į veiksmingą ir efektyvią jos teisių ir teisėtų interesų gynybą. Pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones bus užtikrintos ieškovės realios galimybės įvykdyti jai galimai palankų teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju perkami darbai nėra ypatingos svarbos objektas (gatvės, pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcija), kur pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų paliesta socialiai jautri asmenų grupė ar kt. Taip pat pažymėjo, kad preliminariai įvertinus atliekamo viešojo pirkimo sąlygas, nebuvo nustatyti konkretūs terminai, kada darbai turi būti pradėti, per kiek laiko užbaigti, todėl padarė išvadą, jog perkančiajai organizacijai nėra tikslo kaip įmanoma greičiau įsigyti viešojo pirkimo metu numatytus darbus.Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos operatyviai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje nebus pažeidžiami ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai, taip pat viešasis interesas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė Neringos savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškinys yra prima facie nepagrįstas, nes ieškiniu ginčijamos pirkimo sąlygų nuostatos atitinka VPĮ nustatytus reikalavimus bei Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu pažeidžiamas viešasis interesas, kadangi apsunkinamas projekto finansavimas, taip pat nepagrįstai pratęsiamas projekto vykdymas, nes perkami darbai gali būti atliekami tik šiltuoju metų sezonu. Ieškovė UAB „Gensera“ atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atskirajame skunde pateikti argumentai dėl ieškinio tariamo nepagrįstumo nėra reikšmingi, nes šis klausimas yra nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Sudariusi finansavimo sutartį atsakovė nepagrįstai ilgai delsė vykdyti viešąjį pirkimą, todėl jei finansavimas projektui šiais metais ir nebūtų gautas, atsakomybę už tai turėtų prisiimti pati atsakovė. Ginčo nagrinėjimo metu jau yra prasidėjęs šaltasis metų laikas, kada lauko darbai yra ypatingai apsunkinti, todėl akivaizdu, jog jie šiais metais bet kokiu atveju nebus pradėti vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria viešųjų pirkimų byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo į bylą

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Nagrinėjamu atveju atsakovė Neringos savivaldybės administracija kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą – 2016 m. gegužės 20 d. finansavimo sutartį Nr. S-463, kuria įrodinėja būtinybę kuo greičiau sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Atsižvelgęs į tai, jog iki atskirojo skundo padavimo atsakovė neturėjo galimybės pateikti teismui savo argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas šį naują įrodymą priima į bylą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą (CPK 423⁷ str. 2 d. 1 p.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 1 d.). Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.). Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, nustatyti ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog perkančioji organizacija Neringos savivaldybės administracija supaprastintų skelbiamų derybų būdu vykdo viešąjį pirkimą „Nidos centrinės dalies tvarkymo II etapo (Naglių gatvės dalies ir kelių (pėsčiųjų ir dviračių takų) Taikos g. 2, Neringa) rekonstrukcijos darbai“, pirkimo Nr. 178581. Pirkimo objektas – Nidos centinės dalies tvarkymo II etapo (Naglių gatvės dalies ir kelių (pėsčiųjų ir dviračių takų) Taikos g. 2, Neringa) rekonstrukcijos darbai kartu su darbo projekto parengimo paslauga (Pirkimo sąlygų 10 p.).Šiuo atveju apeliantė Neringos savivaldybės administracija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog egzistuoja pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės savo nesutikimą grindžia tuo, kad pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, o ieškovės ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos visiškai atitinka įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su minėtais atsakovės argumentais pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, teismas tik preliminariai vertina ieškinio pagrįstumą. Šioje proceso stadijoje ieškovė neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti – ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi, pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje nevertino bei neturėjo vertinti ginčijamų pirkimo sąlygų atitikties įstatymų reikalavimams. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, todėl nagrinėjamu atveju ieškovei pateikus argumentuotą ir įrodymais grindžiamą ieškinį, nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės, bus padarytos išvados dėl ginčijamo viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo bei tiekėjų sąžiningos konkurencijos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškinio reikalavimai yra prima facie pagrįsti. Tuo tarpu visi apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su ginčo esme, bus vertinami bei dėl jų bus pasisakyta pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl šios priežasties, minėti apeliantės argumentai atmestini, o pirmosios instancijos nutartis šioje dalyje pripažintina teisėta ir pagrįsta. Kiti atsakovės atskirajame skunde pateikti nesutikimo sus skundžiama nutartimi argumentai susiję su žala visuomenei, kuri atsiras jei viešojo pirkimo sutartis nebus sudaryta kiek įmanoma greičiau. Apeliantė nurodo, jog tokiu atveju bus prarastas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skirtas finansavimas, be to, nepradėjus darbų vykdyti nedelsiant, jie nusikeltų iki 2017 metų pavasario ir taip būtų pažeistas miesto gyventojų bei poilsiautojų interesas operatyviai įsigyti rekonstrukcijos darbus. Apeliacinės instancijos teismas ir su šiais atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Tai reiškia, jog viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t.y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, jog minėta atsakovės ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos finansavimo sutartis sudaryta dar 2016 m. gegužės 20 d., tuo tarpu skelbimas apie viešąjį pirkimą centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas tik 2016 m. rugsėjo 14 d., t. y. praėjus daugiau nei trims su puse mėnesio. Pirkimo sąlygų 14 punkte nustatyti darbų atlikimo terminai: darbo projektas parengiamas ir suderinamas su perkančiąja organizacija bei patvirtinamas ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos (14.1 p.); darbai turi būti atlikti per 44 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos (14.2 p.). Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog perkančioji organizacija iš esmės neturi intereso, jog perkami darbai būtų atlikti kuo skubiau. Akivaizdu, jog net ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones bei atsakovei pasirašius viešojo pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoju, perkami darbai nebūtų atlikti skubiai, t. y. atlikti šiais, o galimai, net ir kitais metais. Tai rodo, jog atskirajame skunde atsakovės deklaruojamas viešasis interesas suteikti Nidos poilsiautojams geresnes sąlygas, iš esmės nebus įgyvendintas jokiu atveju. Vertinant apeliantės argumentus dėl galimybės prarasti suteiktą finansavimą svarbu pažymėti, jog 2016 m. gegužės 20 d. finansavimo sutarties 4.9 punkte be kita ko įtvirtinta, kad savivaldybė įsipareigoja: „Apmokėjimui už atliktus darbus (paslaugas) gauti iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos Kelių direkcijai teikti: parašką lėšoms gauti (pagal IS formą). Paskutinę paraišką lėšoms gauti pateikti iki 2016 m. gruodžio 15 d.; atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas (F-3) ir atliktų darbų ar suteiktų paslaugų aktus (F-2) su techninio prižiūrėtojo ir Vietinių kelių administravimo skyriaus atstovo žymomis.“ Minėtos sutarties nuostatos rodo, jog finansavimas atsakovei gali būti suteikiamas tik atlikus konkrečius darbus, juos apmokėjus iš Savivaldybės biudžeto bei pateikus šiuos įrodymus Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Kaip minėta, paskutinis prašymas tokioms lėšoms išmokėti gali būti pateikiamas iki 2016 m. gruodžio 15 d. Tai reiškia, jog šiuo atveju, atsižvelgiant į atskirojo skundo nagrinėjimo datą bei projekto parengimui numatytą terminą, mažai tikėtina, jog atsakovė per likusį laiką iki 2016 m. gruodžio 15 d. spėtų sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o pirkimą laimėjęs tiekėjas sugebėtų atlikti bent jau darbų projektą, už kurį galėtų būti suteiktas aptariamas finansavimas. Be to, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad rekonstrukcijai skirtas finansavimas negalėtų būti skirtas 2017 metais. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes laikytina, jog šiuo atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones didesnė žala, nei esanti šiuo metu, visuomenei ar jos daliai nėra sukuriama, kas leidžia teismui laikyti, jog laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju taikytos pagrįstai ir teisėtai. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p. teismas,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Kazys Kailiūnas