Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-373-579/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-18
Bylos Nr.
AN2-373-579/2017
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00042-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Pažeidėjas
V. S.
Kategorijos
  • 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN-373-579/2017Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00042-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 6.1.; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimo V. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 1000 Eur bauda.Druskininkų miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad V. S. kaltę be jos prisipažinimo įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, V. S., Mildos M. Č. rašytiniai paaiškinimai ir kiti rašytiniai įrodymai. Įvertinus tai, kad V. S. nebausta, nusižengimą padarė pirmą kartą, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dirbo, nelegaliai įdarbino tik vieną asmenį, skirta sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. S. prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimą pakeisti ir skirti švelnesnę nuobaudą. Skunde apeliantė nurodo, jog kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino pilnai, nuoširdžiai gailisi, DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininke dirba tik nuo 2016 m. spalio mėn. Teigia, jog nusižengimas padarytas ne tyčiniais veiksmais, neapgalvotai, neapdairiai, neturint pakankamai teisinių žinių, jokios naudos sau neturėjo, pinigų suma, surinkta iš gyventojų valytojai, nebuvo didelė, tai truko neilgą laiką. Taip pat apeliantė nurodo, jog anksčiau nebuvo bausta, nusižengė pirmą kartą, nelegaliai įdarbino tik vieną asmenį. Pažymi, jog ši padėtis jau ištaisyta – į DNSB (duomenys neskelbtini) J. S. priimta dirbti nuo 2017 m. kovo 7 d. V. S. taip pat nurodo, jog dėl padaryto pažeidimo labai išgyvena, pašlijo sveikata, kamuoja nemiga. Ji yra senatvės pensininkė, gyvena viena, pensija nedidelė, nemažai išleidžia vaistams, be to, yra paėmusi du vartojimo kreditus norėdama padėti sūnaus šeimai, todėl paskirta 1000 Eur bauda jai yra per didelė našta.Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjas V. G. prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. S. apeliacinis skundas tenkinamas.Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pažeidimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį nusižengimą. Skunde sutinkama su padaryto nusižengimo kvalifikacija, tačiau keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

V. S. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirta minimalaus dydžio sankcijoje numatyta bauda – 1000 eurų, tačiau aukštesnysis teismas išanalizavęs skundo argumentus ir išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skiriant nuobaudą V. S. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarime tik formaliai nurodyta, jog atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, realaus padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnis nenustatytas, tinkamai neįvertintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei kitos nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės, todėl buvo paskirta aiškiai per griežta nuobauda, neatitinkanti padaryto nusižengimo pavojingumo bei pažeidėjos pavojingumo. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013). Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą nei ta, kuri numatyta sankcijoje, įtvirtinta ir ANK. Šio kodekso 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog „teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti“. Kadangi tai išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, esant aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą, visumai. Todėl individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas turi būti išsamiai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Šioje byloje V. S. nubausta už tai, kad, nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, leido vienai iš daugiabučio namo gyventojų nelegaliai dirbti daugiabučio namo valytoja.Pažymėtina, jog vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą būtina atsižvelgti į materialinę žalą, jos dydį, taip pat į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai. Svarbu atsižvelgti į tai, ar nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Šioje byloje matyti, jog nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą, tokio darbo apimtis nebuvo didelė, nelegaliai įdarbintas buvo tik vienas asmuo, mokesčiai, kurių išvengta mokėti į biudžetą, taip pat nebuvo dideli. Kaip matyti iš V. S. paaiškinimų, rašytinių duomenų (b. l. 15-17), šio nelegalaus darbo fakto nebuvo bandoma nuslėpti, oficialiai daugiabučių namų savininkų bendrijos susirinkime buvo nuspręsta, kad valytojos funkcijas atliks viena iš namo gyventojų ir jai kiekvieno buto gyventojai mokės po 1,50 Eur. Materialinės naudos iš to V. S. neturėjo, kaip ir pati daugiabučių namų savininkų bendrija, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, visi surinkti pinigai buvo atiduodami valytojos darbą atliekančiai gyventojai. Be to, nemanytina, jog dėl tokio nusižengimo buvo iškreipta konkurencija tarp įmonių ir darbo rinka. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog pažeidėja yra senatvės pensininkė, dirba daugiabučių namų savininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) pirmininke ir buhaltere, tačiau jos pajamos yra nedidelės. 2016 metų pajamų deklaracija patvirtina, jog 2016 metais V. S. gavo 2 600 eurų pajamų (b. l. 45-48), jos senatvės pensija – 236 eurai (b. l. 39-40). Be to, pažeidėjai yra suteikti du 2 vartojimo kreditai (b. l. 41-44), ji išsituokusi, gyvena viena, todėl darytina išvada, jog jai skirtoji 1000 eurų bauda, kuri siekia beveik pusės metų pažeidėjos gaunamas pajamas, būtų akivaizdžiai didelė ir nepakeliama našta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog V. S. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nė karto administracine tvarka nebausta. Taip pat surinkti duomenys patvirtina, jog nusižengimą ji padarė būdama vyresnė nei 65 metų amžiaus ir tai yra dar viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kurios pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos veikos nedidelį pavojingumą, pažeidėjos teigiamai charakterizuojamą asmenybę ir nedidelį pavojingumą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sprendžiama, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos net ir minimalaus dydžio piniginės baudos taikymas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga savo pasekmėmis ir suvaržymais bei aiškiai per griežta poveikio priemonė pasiekti nuobaudos tikslams, todėl vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, ji švelninama, paskiriant V. S. 300 Eurų baudą.Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimas dalyje dėl V. S. paskirtos nuobaudos keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

V. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimą dalyje dėl V. S. paskirtos nuobaudos pakeisti.

V. S. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys