Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-3054-756/2015

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-09-24
Bylos Nr.: A-3054-756/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01925-2015-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Stasys Gagys
Pareiškėjas: M. Š.
Atsakovas: Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai

Kategorijos

16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
16.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A-3054-756/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01925-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 16.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–6), prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) Mokestinių prievolių departamento direktorės, atliekančios viršininko pareigas, 2015 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. (2/11)-l)-3-69 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. Š. ir atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas).

Paaiškino, kad 2015 m. vasario 26 d. gavo Vilniaus AVMI 2015 m. vasario 20 d. pranešimą Nr. (2.4)-46-70, iš kurio sužinojo, kad Įsakymu yra pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Įsakymas priimtas remiantis 2015 m. vasario 11 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. (2.11)-15-20 „Dėl M. Š. veiksmų“ (toliau – ir Išvada). 2015 m. sausio 14 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos įsakymu Nr. (2.1)-3-15 sudaryta komisija pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 3 dalies 4 punkte – atleidimą iš pareigų.

Žemesnės instancijos teismas

Visi Išvadoje nurodyti pažeidimai yra grindžiami ikiteisminio tyrimo medžiaga, su kuria susipažino komisijos nariai. Ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota Vilniaus apygardos teismui. Byloje pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio l dalyje; pareiškėjas kaltės nepripažįsta, byloje apkaltinamasis nuosprendis nėra priimtas, todėl ikiteisminio tyrimo medžiaga gali būti vertinama tik kaip prielaidos apie padarytus nusižengimus, jų sunkumą bei kaltės formą. Išankstinės išvados negali sudaryti pagrindo griežčiausios nuobaudos taikymui, nes tai akivaizdžiai prieštarauja draudimo plečiamai aiškinti teisės normas principui. Tik įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyti faktai gali patvirtinti Išvadoje nurodytus pažeidimus. Remdamasis VTĮ 2 straipsnio 12 dalimi (tarnybinio nusižengimo apibrėžimas) ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) pareiškėjas pažymėjo, jog Išvadoje nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyti jo veiksmai, kuriuos tyrimą atlikusi komisija vertina kaip šiurkštus tarnybinius nusižengimus, o teisės aktų pažeidimai nepagrįsti patikimais ir pakankamais įrodymais, nepasisakyta dėl įrodymų, kurie patvirtina tyčią. Išvada neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio l dalies reikalavimų. Nei Išvadoje nei Įsakyme nenurodytos aplinkybės, kurios nulėmė atleidimą iš pareigų. Nuobauda yra ir neteisinga ir neprotinga. Be to, atsižvelgiant į tai, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalis numato galimybę paskirti tarnybinę nuobaudą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuobaudos paskyrimas iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo turi būti vertinamas kaip neteisingas ir neprotingas sprendimas. VTĮ 29 straipsnio 4 dalis neįpareigoja visais atvejais atleisti iš valstybės tarnybos, kai tarnautojas padaro šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o tik suteikia tokią galimybę. Todėl parenkant nuobaudą turi būti įvertintos visos juridinę reikšmę turinčios aplinkybės. Atsakovas privalėjo Išvadoje ar Įsakyme pasisakyti dėl argumentų, kodėl skiria atleidimą iš pareigų, o ne švelnesnę nuobaudą.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė pažymėjo, kad, atsižvelgiant į M. Š. bei O. B. padarytų pažeidimų panašumą, jiems turi būti skiriamos panašios tarnybinės nuobaudos. Tai, kad O. B. paskirta tik pastaba, rodo, jog M. Š. paskirta per griežta nuobauda. Šiuo metu vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui M. Š. naudojasi teise neduoti parodymų iki bus ištirti baudžiamosios bylos įrodymai, todėl jis šioje administracinėje byloje galėtų duoti paaiškinimus tik po to, kai duos paaiškinimus baudžiamojoje byloje. Kitu atveju jis galėtų pakenkti savo padėčiai baudžiamojoje byloje. Atsakovas neturėjo teisės remtis ikiteisminio tyrimo duomenimis, nes juos pateikusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Vilniaus valdyba nurodė, kad duomenys neviešintini.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus AVMI prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 23–27).

Atsiliepime atsakovas pažymėjo, kad gavus STT Vilniaus valdybos informaciją apie tai, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00507-14 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-462 pareiškėjas, vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nušalintas nuo Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyriausiojo specialisto pareigų nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki baigsis ikiteisminis tyrimas. Vilniaus AVMI kreipėsi į STT su prašymu pateikti dokumentų kopijas. STT 2014 m. spalio 7 d. raštu Nr. 4-01-5942 pateikė dokumentų, išimtų pagal 2014 m. rugsėjo 16 d. kratos protokolą, kopijas, o 2014 m. lapkričio 7 d. pateikė ikiteisminio tyrimo dokumentų, reikalingų atlikti tarnybinį patikrinimą, kopijas. 2014 m. gruodžio 9 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (2.11)-15-50, kuri su 2014 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (2.4)-46-480 pateikta STT. Šioje išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo veiksmuose galimai yra tarnybinio nusižengimo požymių ir nuspręsta, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, atnaujinti tarnybinio nusižengimo tyrimą (2014 m. spalio 8 d. išvada Nr. (2.11)-15-36 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo M. Š. atžvilgiu sustabdymo“) ir spręsti klausimą dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės. Gavus STT 2015 m. sausio 9 d. raštą Nr. 4-01-169, kuriuo informuojama, jog ikiteisminis tyrimas baigtas surašant kaltinamąjį aktą, o baudžiamoji byla 2015 m. sausio 6 d. perduota Vilniaus apygardos teismui, Vilniaus AVMI viršininko 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-15 sudaryta 5 asmenų komisija ir pareiškėjas nušalintas nuo pareigų tarnybinio nusižengimo tyrimo laikui. 2015 m. sausio 14 d. išvadoje Nr. (2.11)-15-20 konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai: pareiškėjas, turėdamas pavedimą atlikti UAB „Oba“ operatyvų patikrinimą ir realiai jo neatlikęs, pasinaudojo tarnybine padėtimi ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, neįvykdė jam pavestos užduoties, pasielgė savavališkai, todėl 2015 m. vasario 11 d. išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 punktą, t. y. piktnaudžiavo tarnyba. Pagal VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 punktą piktnaudžiavimas tarnyba yra įvardijamas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš valstybės tarnybos. Pareiškėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-166, 7.1 papunktyje numatyta, kad valstybės tarnautojas tikrina mokesčių mokėtojų veiklą ir mokesčių mokėtojų dokumentus pagal nustatytos formos pavedimą, atlieka operatyvius patikrinimus ir mokestinius tyrimus ir nustatyta tvarka juos įformina. Mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad mokesčių administratoriaus pareigūnas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų. Pareiškėjas, būdamas valstybės tarnautoju, nesilaikė valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, savo veiksmais pakenkė institucijos įvaizdžiui, todėl 2015 m. vasario 11 d. išvadoje Nr. (2.11)-15-20 konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, kad šiurkščiu pažeidimu laikomas valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą. Pareiškėjui pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo sprendžiama dėl pareiškėjo veiksmų atitikimo VTĮ, Mokesčių administravimo įstatymo, Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso ir operatyvių patikrinimų atlikimo ir įforminimo tvarkų nuostatoms ir konstatuoti būtent šių teisės aktų normų pažeidimai. Pareiškėjo veiksmai nebuvo vertinami BK normų prasme. Pažeidimas padarytas tyčia, nes pareiškėjas suvokė, kad daro tarnybinį nusižengimą, numatė jo pasekmes ir šių pasekmių siekė arba sąmoningai leido joms kilti. 2015 m. vasario 11 d. išvadoje išsamiai aprašyti visi argumentai ir motyvai, kodėl skirta tarnybinė nuobauda. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Kadangi tyrimo metu buvo nustatyti šiurkštūs VTĮ nuostatų pažeidimai, buvo parinktas atleidimas iš pareigų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad pagrindinis skirtumas tarp pareiškėjui paskirtos ir O. B. pritaikytos tarnybinės nuobaudos ir yra tai, kad O. B. nebuvo atsakinga už patikrinimo organizavimą. Ji nežinojo, kada vyks patikrinimas, ji tik pasirašė ant M. Š. jai pateiktų dokumentų. STT Vilniaus valdyba, pateikdama dokumentus tarnybiniam patikrinimui atlikti, leido juos naudoti tarnybiniam patikrinimui. Teikiant dokumentus teismui atsakovo atstovė susisiekė su STT Vilniaus valdybos tyrėjais, o šie su prokuroru, ir buvo išaiškinta, kad pasibaigus ikiteisminiam tyrimui duomenys yra vieši, baudžiamoji byla nagrinėjama viešuose teismo posėdžiuose.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 4 d. sprendimu (II t., b. l. 15–24) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 14 d. VMI buvo gautas pranešimas pasitikėjimo telefonu, kad UAB „Oba“ neapskaito dalies gaunamų pajamų ir neišduoda kvitų. Pranešimo pagrindu nuspręsta atlikti įmonės operatyvų patikrinimą. Vilniaus AVMI 2014 m. rugsėjo 5 d. priimtas operatyvaus patikrinimo pavedimas Nr. FR1043-7692, kuriame nustatyta, jog M. Š. ir O. B. pavedama atlikti UAB „Oba“ operatyvų patikrinimą laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. spalio 6 d. 2014 m. rugsėjo 13 d. surašytas Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas, kuriuo konstatuota, kad kasoje rasta 797,84 Lt, pagal apskaitos duomenis turi būti 760,84 Lt. Aktas sudarytas dalyvaujant barmenui E. M., pažymėta, jog patikrinimą atliko M. Š. ir O. B.. 2014 m. rugsėjo 13 d. surašyta Operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nurodyta, jog M. Š. ir O. B. 2014 m. rugsėjo 12 d. 23.45 val. pradėjo ir 2014 m. rugsėjo 13 d. 2.15 val. baigė UAB „Oba“ patikrinimą. Kontrolinio patikrinimo metu barmenas pinigus apskaitė kasos aparatu ir išdavė kvitą. Nustatytas 37 Lt perteklius. Patikrinti EKA kasos operacijų žurnalai, EKA pasai, licencijos verstis mažmenine prekyba, alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais, darbo grafikas, darbuotojų pažymėjimai, prekių įsigijimo dokumentai. Operatyvaus patikrinimo pažymą pasirašė abu VMI darbuotojai bei įmonės atstovas. 2014 m. rugsėjo 13 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas E. M. už tai, kad UAB „Oba“ veiklos vykdymo vietoje suskaičiavus grynuosius pinigus elektroninio kasos aparato stalčiuje ir kasos operacijų atlikimo vietoje bei sulyginus su tarpine ataskaita, nustatytas 37 Lt perteklius. Nurodyta, kad šiais veiksmais E. M. pažeidė Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtintų Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 21 punktą. E. M. paaiškinime nurodė, kad jis su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi. Prie administracinio teisės pažeidimo protokolo pateiktas 2014 m. rugsėjo 13 d. administracinis nurodymas Nr. 041070, kuriuo paskirta bauda ir nustatyta baudos sumokėjimo tvarka. 2014 m. spalio 6 d. M. Š. ir O. B. surašė Operatyvaus patikrinimo ataskaitą Nr. FR0760-13242.

2014 m. birželio 6 d. UAB „Oba“ direktorius D. D. STT Vilniaus valdybai pranešė, kad jis vieno, galimai VMI dirbančio, asmens buvo įspėtas apie būsimą patikrinimą ir iš jo paprašyta atlygio už informaciją. Atliekant tyrimo veiksmus nustatyta, jog minėtas darbuotojas iš UAB „Oba“ direktoriaus paėmė asmens, kuriam turi būti surašytas protokolas, duomenis. Nusikalstamos veikos imitavimo modelis sankcionuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. ir 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimis. Pranešime nurodytus paaiškinimus UAB „Oba“ direktorius pakartojo 2014 m. birželio 10 d. liudytojo apklausos metu, 2014 m. rugpjūčio 4 d. liudytojo papildomos apklausos protokole detaliai paaiškino operatyvaus patikrinimo dokumentų užpildymo aplinkybes bei 2014 m. rugsėjo 13–14 d. įvykius, susijusius su operatyviu patikrinimu bei atlygio reikalavimu. 2014 m. rugsėjo 22 d. liudytojo apklausos protokole E. M. patvirtino D. D. paaiškinimus, nurodė, kad jam buvo pateikti pasirašyti pažeidimo dokumentai, padiktuotas paaiškinimas, jis pasirašė dokumentus. Kad 2014 m. rugsėjo 14 d. nebuvo atliktas patikrinimas 2014 m. lapkričio 3 d. liudytojo apklausos protokole patvirtino kitas UAB „Oba“ darbuotojas A. B..

2014 m. rugsėjo 15 d. su UAB „Oba“ direktoriumi kontaktavusiam A. K. ir M. Š. pareikšti įtarimai. Pranešime apie įtarimą M. Š. nurodyta, kad jis įtariamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas Vilniaus AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyriausiuoju inspektoriumi, savo naudai netiesiogiai per A. K., reikalavo ir provokavo duoti 2 000 Lt kyšį už neteisėtą veikimą, o būtent: M. Š., veikdamas per tarpininką A. K. ir pastarajam padedant, 2014 m. gegužės 30 d. apie 21.50 val. prie kavinės „In vino“, esančios Aušros Vartų g. 7, Vilniuje, savo naudai netiesiogiai per A. K. perdavė UAB „Oba“ direktoriui D. D. reikalavimą duoti 2 000 Lt kyšį už tai, kad nebūtų vilkinamas kavinės „Absento fėjos“ patikrinimas ir nebūtų ilgam laikui sutrikdytas įmonės darbas. M. Š. 2014 m. liepos 30 d., veikdamas per tarpininką A. K., perdavė D. D. siūlymą taikyti kitą kavinės „Absento fėjos“ tikrinimo būdą – surašyti fiktyvų patikrinimo dokumentą, kuriuo neva bus nustatytas pinigų trūkumas kasoje, o realiai kasos duomenų netikrinti, ir pažadėjo, kad kavinė nebus tikrinama metus laiko. M. Š. 2014 m. rugsėjo 13 d. apie 12.30 val. perdavė žinomai suklastotus dokumentus – 2014 m. rugsėjo 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1043-7692/1, 2014 m. rugsėjo 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 041070 bei 2014 m. rugsėjo 13 d. administracinį nurodymą Nr. 041070 A. K., o pastarasis juos pateikė D. D. ir E. M. pasirašyti. A. K. 2014 m. rugsėjo 13 d. apie 1.15 val. paėmė 700 Lt reikalauto kyšio, o M. Š. – 2014 m. rugsėjo 14 d. priėmė iš D. D. 100 Lt. Įtarimas pareikštas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Taip pat pareiškėjui pareikštas įtarimas dėl to, kad jis 2014 m. liepos 30 d. per tarpininką A. K. perdavė D. D. siūlymą surašyti fiktyvų kavinės „Absento fėjos“ kasos patikrinimo dokumentą, kurio metu neva būtų nustatytas pinigų trūkumas kasoje, o realiai kavinės netikrinti ir pažadėjo, kad kavinė nebus tikrinama metus laiko. Šio sumanymo įgyvendinimui A. K. 2014 m. rugpjūčio 11 d. iš D. D. paėmė E. M. asmens duomenis, reikalingus patikrinimo dokumentams surašyti ir perdavė M. Š.. M. Š. suklastojo 2014 m. rugsėjo 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1043-7692/1, kurioje įrašė, kad jis kartu su O. B. patikrino darbą su elektroniniais kasos aparatais, licencijas, alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentus, darbo grafiką, darbuotojų pažymėjimus ir nustatė 37 Lt perteklių kavinės „Absento fėjos“ elektroniniame kasos aparate, 2014 m. rugsėjo 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 041070 dėl neva patikrinimo metu nustatyto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163-7 straipsnio 1 dalyje bei 2014 m. rugsėjo 13 d. administracinį nurodymą Nr. 041070, kuriuo E. M. siūloma sumokėti 25 Lt baudą. Žinomai suklastotus dokumentus M. Š. perdavė A. K., o pastarasis 2014 m. rugsėjo 13 d. apie 1.15 val. juos pateikė D. D. ir E. M. pasirašyti. Įtarimas pareikštas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

STT Vilniaus valdyba 2014 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 4-01-5388 pranešė Vilniaus AVMI Kontrolės departamento Operatyvaus kontrolės skyriaus II poskyrio viršininkui, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00507-14 pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, požymius. Įtariant padarius minėtas veikas laikinai sulaikytas M. Š.. Vilniaus AVMI viršininkas 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-462 M. Š. nušalino nuo pareigų nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki baigsis ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00507-14. STT Vilniaus valdyba 2014 m. spalio 7 d. raštu Nr. 4-01-5942, atsakydama į Vilniaus AVMI 2014 m. rugsėjo 30 d. užklausimą bei prokurorui neprieštaraujant, pateikė 17 lapų ikiteisminio tyrimo duomenų.

Vilniaus AVMI personalo skyrius 2014 m. gruodžio 9 d. išvada Nr. (2.11)-15-50 pasiūlė pasibaigus ikiteisminiam tyrimui atnaujinti tarnybinio nusižengimo tyrimą. 2015 m. sausio 9 d. raštu Nr. 4-01-169 STT Vilniaus valdyba informavo, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir baudžiamoji byla perduota Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus AVMI viršininko 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-15 atnaujintas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl M. Š. veiksmų atliekant UAB „Oba“ operatyvų patikrinimą ir sudaryta komisija nusižengimams tirti, o M. Š. nušalintas nuo pareigų. Vilniaus AVMI komisija 2015 m. sausio 16 d. surašė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. (2.11)-14-3. Vilniaus AVMI 2015 m. sausio 19 d. raštu Nr. (2.4)-46-20 pranešimas bei 2015 m. sausio 14 d. įsakymas išsiųsti pareiškėjui. M. Š. 2015 m. sausio 30 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad duomenų apie gautą skundą dėl UAB „Oba“ pajamų neapskaitymo trečiajam asmeniui neperdavė, nes duomenų perdavimo dieną (2014 m. birželio 6 d.) nebuvo Lietuvoje. Manė, kad su patikrinimo atlikimu susijusios aplinkybės gali būti nustatytos tik išnagrinėjus bylą teisme.

Įsakymu pareiškėjas buvo pripažintas padariusiu šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Sutinkamai su Įsakymu pareiškėjo atžvilgiu pritaikyti VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktai. Tarnybinis nusižengimas grindžiamas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimu. Taip pat Įsakyme detaliai išvardinti ir kiti teisės aktai bei pareigybės aprašymo punktai, kuriuos pareiškėjas pripažintas pažeidusiu, bei nurodytos padarytos veikos. Iš Išvados matyti, kad pareiškėjas pažeidė Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128 (toliau – ir Patikrinimų taisyklės) 11 punktą ir Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71 (toliau – ir Operatyvių patikrinimų dokumentų taisyklės) 6 punktą.

2014 m. rugsėjo 5 d. Operatyvaus patikrinimo pavedime Nr. FR1043-7692 yra UAB „Oba“ direktoriaus D. D. parašas apie susipažinimą su dokumentu. D. D. 2014 m. rugpjūčio 4 d. liudytojo papildomos apklausos protokole nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 5 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą jis pasirašė 2014 m. rugsėjo 14 d., kai jam jį atvežė A. K., M. Š. jis nepažįsta. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. rugsėjo 17 d. atliktos įtariamojo apklausos protokole A. K. pažymėjo, jog jis pats buvo nuvežęs D. D. pasirašyti visus su operatyviniu patikrinimu susijusius dokumentus. Tokių veiksmų atlikimas D. D. buvo leistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties 3 punktu. Pareiškėjas jokių paaiškinimų nei tarnybinio patikrinimo metu Vilniaus AVMI, nei skunde teismui nepateikė, jo atstovė nurodė, kad jis paaiškinimų nagrinėjamoje administracinėje byloje neteiks, kadangi dar nėra apklaustas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. 2014 m. rugsėjo 16 d. įtariamojo apklausos protokole, kuriuo apklaustas pareiškėjas, taip pat pažymėta, jog M. Š. pasinaudojo teise neduoti paaiškinimų.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) paaiškinimų teikimo administracinėje byloje klausimo su baudžiamosios bylos eiga bei baudžiamojo proceso eigoje užtikrinamomis teisiamojo teisėmis nesieja. Pareiškėjo pareiga duoti paaiškinimus administracinėje byloje taip pat nėra numatyta. ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis nurodo, jog proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Taikymas pareiškėjo atžvilgiu taisyklės, kad jo dalyvavimas teismo posėdyje nagrinėjant administracinę bylą būtų pripažintas būtinu, o nedavus paaiškinimų, skundas paliktas nenagrinėtu, negalima, kadangi būtinu gali būti pripažįstamas tik dalyvavimas teismo posėdyje, tačiau ne parodymų davimas. Pareiškėjo atstovė aiškiai išdėstė pareiškėjo poziciją neduoti paaiškinimų iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Tuo remdamasis teismas šioje byloje laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo paaiškinimų davimas yra viena iš įrodymų rinkimo rūšių, o procesą pradėjusiam asmeniui sąmoningai nepateikus tokių įrodymų – pareiškėjo paaiškinimų, byla sprendžiama vadovaujantis surinktų įrodymų visuma. Šios bylos išnagrinėjimo prejudicinis siejimas su nagrinėjama baudžiamąja byla negalimas ir dėl to, kad šioje administracinėje byloje atsakovas nurodo bei įrodinėja, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nesiejant jo padarytų pažeidimų su baudžiamosios bylos medžiaga, todėl jo nubaudimas tarnybine tvarka nėra susijęs su baudžiamojoje byloje pareikštais kaltinimais pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Tai rodo, jog abiejų procesų dalykas nėra tas pats.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neneigė pavedimo pateikimo UAB „Oba“ direktoriui aplinkybių, o ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, tame tarpe ir teisme apklausto liudytojo A. K. parodymai bei nusikalstamos veiklos modelį leidžianti teismo nutartis patvirtina, jog pareiškėjas mokesčių mokėtojui neprisistatė ir su Operatyvaus patikrinimo pavedimu nesupažindino, tuo pažeidė Patikrinimų taisyklių 11 punktą ir Operatyvių patikrinimų dokumentų taisyklių 6 punktą.

Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Operatyvių patikrinimų dokumentų taisyklių 12.10 punktą. Šiame punkte nurodyta, kad Operatyvaus patikrinimo pažymoje (FR1042 forma) turi būti nurodyta visi atlikti veiksmai, faktiniai tikrinimai, tikrinti objektai, atlikti kontroliniai pirkimai, gauti duomenys ir/ar kita surinkta informacija, susijusi su mokesčių mokėtojo veikla. Jei buvo atliktas kontrolinis prekių (paslaugų) pirkimas, patikrinimo pažymoje taip pat turi būti nurodoma pirktų prekių (paslaugų) pavadinimai, visa pirkinio kaina, prekių pirkimą patvirtinančio dokumento pavadinimas bei numeris. Šis pažeidimas nustatytas dėl to, kad operatyvaus patikrinimo faktiškai neatliko.

Vykdant operatyvaus patikrinimo pavedimą buvo surašyti 2014 m. rugsėjo 13 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma bei 2014 m. rugsėjo 13 d. Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas. Šiuose aktuose nurodyti atlikti veiksmai, juos pasirašė M. Š. ir O. B.. Byloje surinkti visų galėjusių dalyvauti patikrinime asmenų paaiškinimai, tačiau nei vienuose iš jų nėra užfiksuota, kad UAB „Oba“ operatyvus patikrinimas buvo atliktas. Tai, kad realiai patikrinimas nebuvo atliktas, patvirtina A. K. paaiškinimai, įtariamojo apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjo, protokolas, D. D. paaiškinimai pranešime apie nusikaltimą, liudytojų paaiškinimai, E. M., A. B. paaiškinimai liudytojų apklausos protokoluose, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys dėl nusikalstamos veikos modelio sankcionavimo. Kartu turėjusi atlikti operatyvų patikrinimą O. B. 2014 m. spalio 29 d. paaiškinime nurodė, kad kavinės „Absento fėjos“ operatyvaus patikrinimo 2014 m. rugsėjo 14 d. neatliko, o ant operatyvaus patikrinimo pažymos ir ant grynųjų pinigų skaičiavimo akto pasirašė pasitikėdama M. Š., dėl padaryto pažeidimo gailėjosi. Nei skunde teismui, nei teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nenurodė, kad kas nors iš 5 galėjusių dalyvauti operatyviame patikrinime asmenų būtų turėję suinteresuotumą pakenkti pareiškėjui. Kitų įrodymų byloje nesurinkta, pareiškėjas nenurodė, kas galėtų patvirtinti operatyvaus patikrinimo atlikimo faktą. Teismas konstatavo, kad Operatyvių patikrinimų dokumentų taisyklių 12.10 punkto pažeidimas nustatytas pagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

Sutinkamai su Išvada ir Įsakymu pareiškėjas pažeidė Dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2009 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. VA-2, (toliau – ir Dokumentų formų užpildymo taisyklės) 7 punktą. Šiame punkte nurodoma, kad kai nustatomas mokesčių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas, pagal kurį Administracinių teisės pažeidimų kodeksas suteikia teisę mokesčių administratoriaus darbuotojams surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo FR1064 formą, pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui turi būti surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kartu su operatyvaus patikrinimo dokumentais buvo surašytas ir 2014 m. rugsėjo 13 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. M. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163-7 straipsnio 1 dalį už Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 21 punkto pažeidimą, t. y. grynųjų pinigų pertekliaus kasoje radimą. Apie tai, kad po operatyvaus patikrinimo atlikimo bus reikalinga surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl ko reikalingi asmens, kuriam galima surašyti protokolą, duomenys, pirmą kartą 2014 m. rugpjūčio 4 d. liudytojo apklausoje, t. y. daugiau nei mėnuo iki protokolo surašymo, nurodė D. D.. Jis paaiškino, kad tai jam pasiūlė A. K.. D. D. E. M. asmens duomenis pasiuntė 2014 m. rugpjūčio 11 d. Nusikalstamos veikos imitavimas D. D. ir E. M. leistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi. Šiuos paaiškinimus patvirtino A. K. ir E. M., kuris 2014 m. rugsėjo 22 d. liudytojo apklausos protokole detaliai išdėstė visas pasirašymo aplinkybes. Jau anksčiau teismas pasisakė dėl byloje surinktų įrodymų, liečiančių paties patikrinimo neatlikimo faktą. Kadangi operatyvus patikrinimas nebuvo atliktas, jokie teisės aktų pažeidimai negalėjo būti nustatyti, todėl ir administracinio teisės pažeidimo protokolas negalėjo būti surašomas. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė.

Teismas rėmėsi Dokumentų formų užpildymo taisyklių 69, 72 ir 73 punktais bei paminėtais įrodymais, padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog M. Š., netikrinęs kasos aparato duomenų, neskaičiavo pinigų, o Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktą surašė pagal jam pateiktas „X“ ataskaitas ir E. M. asmens duomenis. Tiek D. D., tiek A. K. patvirtino, kad kasos operacijų „X“ ataskaitos buvo perduotos M. Š. jo prašymu, o ne paimtos operatyvaus patikrinimo metu.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad bylos duomenys yra pakankami nustatyti, jog pareiškėjas pažeidė operatyvaus patikrinimo taisyklių nuostatas tokiu būdu, koks fiksuotas Išvadoje bei Įsakyme. Padarydamas šiuos pažeidimus M. Š. taipogi pažeidė pareiginės instrukcijos 7.1 punktą, kuriame numatyta pareiga tikrinti mokesčių mokėtojų veiklą ir mokesčių mokėtojų dokumentus pagal nustatytos formos pavedimą, atlikti operatyvius patikrinimus ir mokestinius tyrimus bei nustatyta tvarka juos įforminti. Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso 6.3 punktas nurodo, jog pagrindinis tarnautojo etikos principas pagarba žmogui ir valstybei apima įpareigojimą atlikti savo pareigas vadovaujantis valstybės ir VMI teisės aktuose nustatytais tikslais ir kryptimis. Pagrindinis tarnautojo etikos principas teisingumas ir nešališkumas apima įpareigojimą einant pareigas nepažeisti įstatymų, kitų teisės aktų, veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus (7.3 punktas). Pagrindinis tarnautojo etikos principas dorovinis principingumas ir padorumas apima pareigą saugoti nepriekaištingą tarnautojo reputaciją (9.1 punktas). Pagrindinis tarnautojo etikos principas pavyzdingumas apima įpareigojimą savo pareigas atlikti laiku ir kompetentingai (13.1 punktas). Atsižvelgiant į nustatytus pareiškėjo padarytus pažeidimus akivaizdu, kad jais buvo padarytas taip pat ir Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso pažeidimas.

Pareiškėjo padaryto pažeidimo šiurkštumas grindžiamas dviem VTĮ 29 straipsnio 6 dalies pagrindais – 1 ir 4 punktais. Pagal nustatytų pažeidimų pobūdį tai atitiktų tarnybos diskreditavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba pagrindus. Įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį teismas sutiko, kad M. Š. pažeidimus padarė pažemindamas tarnybos vardą, o tarnybinę padėtį naudojo ne tarnybos interesais. Tinkamas, skaidrus ir kvalifikuotas mokesčių srityje dirbančių valstybės tarnautojų darbas kuria valstybės gerovę, skatina mokėti mokesčius, didina pasitikėjimą mokesčių surinkimo institucijomis ir valstybe. Sąmoningas piktnaudžiavimas pareigomis, kai savo interesais panaudojamos mokesčių administratoriui suteiktos galios, daro neigiamą įtaką visai mokesčių administravimo sistemai, diskredituoja pareigūnus ir mokesčių surinkimo sistemą. VTĮ 29 straipsnio 4 dalis numato, jog nustačius šiurkštų tarnybinį nusižengimą gali būti skiriamas atleidimas iš pareigų. Taigi pareiškėjui paskirta teisėta ir pagrįsta nuobauda.

Išnagrinėjęs bylą teismas padarė išvadą, kad šioje byloje sutrinkti įrodymai yra pakankami, kad būtų galima spręsti pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimą iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Nuobauda pareiškėjui nėra skiriama už veikas, kuriuos galėtų būti siejamos su Baudžiamojo kodekso 225 straipsniu. STT Vilniaus valdyba pati perdavė atsakovui duomenis tarnybiniam patikrinimui atlikti. Dalis perduotų duomenų jau yra patvirtinti teisme – A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, priimtos teismo nutartys dėl nusikaltimų imitavimo veiksmų leidimo, kuriose užfiksuoti tame tarpe ir surinkti įrodymai. Pareiškėjo pozicija neduoti paaiškinimų tarnybinio nusižengimo tyrimo eigoje bei jį teisinančių įrodymų nepateikimas šioje administracinėje byloje vertinamas sutinkamai su kitais bylos įrodymais.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigė, jog jam paskirta daug griežtesnė nuobauda nei kartu operatyvų patikrinimą turėjusiai atlikti O. B.. Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-588 O. B. buvo paskirta pastaba už VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Patikrinimų taisyklių 28 punkto pažeidimus. Iš Vilniaus AVMI 2014 m. lapkričio 24 d. Išvados dėl O. B. veiksmų atliekant UAB „Oba“ operatyvų patikrinimą matyti, kad tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad O. B. nedalyvavusi operatyviame patikrinime pasirašė jai M. Š. pateiktus 2014 m. rugsėjo 13 d. Operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1043-7692/1 ir 2014 m. rugsėjo 13 d. Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktą Nr. FR1043-7692/2. Nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, nes valstybės tarnautoja nenumatė, kad dėl jos veiksmų gali kilti tam tikri padariniai, nors pagal veiklos aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti. VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodo, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Iš esmės pareiškėjo ir O. B. padaryto pažeidimo aplinkybės, jeigu jas vertinti atsietai nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, yra labai panašios, kadangi O. B. žinomai pasirašė neatlikto operatyvaus patikrinimo dokumentus. Šiuo metu O. B. paskirta tarnybinė nuobauda neginčijama, 6 mėnesių terminas nuobaudai skirti (VTĮ 30 straipsnio 1 dalis) pasibaigęs, ji nėra teisiama baudžiamojoje byloje. Asmenų lygaus traktavimo įpareigojimas negali reikšti asmens teisės į jo padėties pagerinimą atsižvelgiant į abejotinai tinkamai apibrėžtą kito asmens padėtį. Teismas vertino, jog remiantis vien tuo, pareiškėjui paskirta nuobauda negali būti sulyginta su O. B. paskirta nuobauda.

III.

Pareiškėjas M. Š. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 28–33) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Pareiškėjo nuomone teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad jo tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo išsamus ir pakankamas tarnybiniam nusižengimui konstatuoti, o Išvada nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, taip pat teismas visiškai nevertino atsakovo veiksmų skiriant pareiškėjui griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų – proporcingumo principo požiūriu.

Iš atsakovo 2015 m. vasario 11 d. išvados Nr. (2.11)-15-20 turinio matyti, kad atsakovas remiasi STT 2014 m. spalio 7 d. raštu Nr. 4-01-5942 pateiktomis UAB „Oba“, kurios atžvilgiu pareiškėjas atliko operatyvų patikrinimą, operatyvaus patikrinimo dokumentų kopijomis bei STT 2014 m. lapkričio 7 d. pateiktomis ikiteisminio tyrimo dokumentų kopijomis. Tačiau visiškai nėra užsiminta, kokie tai dokumentai, kas juose užfiksuota (t. y. nėra dokumentų tyrimo fakto), ar tie dokumentai sudaro šios Išvados priedą. Išvadoje, be kita ko, remiamasi ankstesnėje atsakovo 2014 m. gruodžio 9 d. parengtoje išvadoje Nr. (2.11)-15-50, kurios pareiškėjas neturėjo teisės apskųsti, pateiktais faktais neva pareiškėjas perdavė tarpininkui inicialais A. K. informaciją apie numatomą atlikti patikrinimą, realiai neatliko bendrovės patikrinimo, tik surašė fiktyvius dokumentus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėti atsakovo nurodomi faktai neparemti jokiais objektyviais įrodymais, kaip ir visi kiti Išvados pasisakymai yra tik abstraktaus pobūdžio. Iš jų negalima spręsti nei apie patį nusižengimą, nei apie jo padarymo aplinkybes.

Išvadoje atsakovas net netyrė pareiškėjo 2015 m. sausio 30 d. pateiktame raštiškame paaiškinime nurodytos aplinkybės dėl informacijos apie bendrovės patikrinimą perdavimo trečiam asmeniui bei bendrovės operatyvaus patikrinimo pavedimo faktiško neatlikimo. Toks atsakovo tyrimas ir jo pasekmėje padaryta nemotyvuota išvada, apsiribojanti tik pažeidimo konstatavimu, nenurodant jo įvykdymo objektyviai nustatytų aplinkybių, laikytina esminiu tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimu, dėl kurio tarnybinės nuobaudos paskyrimas pareiškėjui laikytinas neteisėtu.

Į Išvadą perrašytas pranešimo pareiškėjui apie įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00507-14 tekstas, kitų procesinių dokumentų su kuriais atsakovui buvo leista susipažinti 2014 m. spalio 28 d. atsakovo rašto Nr. (2.4)-46-414 pagrindu duomenys bei pateiktos formalios, bendro pobūdžio išvados. Minėtų aplinkybių visuma parodo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas formaliai, neatitinka pagrindinių procedūrinių taisyklių, nes atsakovas neatliko patikrinimo, kuriame būtų motyvuotai Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų kontekste individualizuota, kokios objektyvios aplinkybės, faktai lėmė išvadas dėl pareiškėjui taikytos teisinės atsakomybės.

Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi komisija nesurinko jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių tiriamo pareiškėjo nusižengimo faktą, jo kaltę, nepatikrino pareiškėjo pateiktame paaiškinime nurodytų su tiriamu nusižengimu susijusių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą procesą, numatytą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, kadangi buvo remiamasi tik atsakovo teiginiais, neišnagrinėti pagrindiniai taikytinos teisės klausimai, tokiu būdu iš pareiškėjo atimta jo galimybė gintis. Teismas vadovavosi A. K. apklausos duomenimis ikiteisminio tyrimo metu, bet nebaigtiniu procesiniu dokumentu.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo išvados ne tik prieštarauja rašytinei bylos medžiagai, bet ir viena kitai, nes skundžiamame sprendime teismas, pasisakydamas dėl administracinėje byloje surinktų įrodymų, nurodo, kad pareiškėjas 2015 m. sausio 30 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad duomenų apie gautą skundą dėl UAB „Oba“ pajamų neapskaitymo trečiajam asmeniui neperdavė, nes duomenų perdavimo dieną nebuvo Lietuvoje, tačiau darydamas išvadas teismas nurodo, kad pareiškėjo pozicija neduoti paaiškinimų tarnybinio nusižengimo tyrimo eigoje vertinama sutinkamai su kitais bylos įrodymais.

Teismo pritarimas atsakovo išvadai apie tai, kad M. Š. pažeidimus padarė pažemindamas tarnybos vardą, o tarnybinę padėtį naudojo ne tarnybos interesais, pagrįstas tik prielaidomis. Atsakovas neturėjo ir negalėjo įvertinti iš paties pareiškėjo paaiškinimų, kodėl tarnybinis patikrinimas realiai nebuvo atliktas, todėl nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir neįsiteisėjus teismo nuosprendžiui baudžiamojoje byloje, tiek atsakovas, tiek teismas neturėjo pagrindo teigti, kad pareiškėjas tarnybinę padėtį naudojo ne tarnybos interesais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, argumentuodamas pareiškėjo kaltę, nepagrindė jos įrodymais kurie patvirtintų piktnaudžiavimo faktą. Naudojimasis tarnybine padėtimi ne tarnybos tikslais byloje nėra įrodytas, o grindžiamas ikiteisminio tyrimo (tik pradėto) procesiniais dokumentais. Teismas pasisakydamas dėl tariamo naudojimosi tarnybine padėtimi ne tarnybos tikslais, vertino tik paties patikrinimo neatlikimo faktą bei fiktyvių dokumentų surašymo faktą, bet tą patį faktą (patikrinimo neatlikimo) nagrinėjo atsakovas ir kito, patikrinime turėjusio dalyvauti, bet nedalyvavusio asmens atžvilgiu ir tuose veiksmuose neįžvelgė nei piktnaudžiavimo, nei diskreditavimo požymių. Priešingai, tie patys veiksmai įvertinti kaip aplaidumas ir tokiai išvadai pakako tik fakto, kad tam asmeniui nėra pateikti įtarimai ikiteisminio tyrimo procese. Toks ikiteisminio tyrimo fakto įvertinimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi ikiteisminis tyrimas ir net baudžiamosios bylos išnagrinėjimas gali būti baigtas išteisinimu. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo tyčią, byloje nėra.

Nei tarnybinio tyrimo medžiagoje, nei teismo sprendime nepasisakyta apie aplinkybes, kuriomis padarytas nusižengimas, apie padarinius, apie pareiškėjo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus AVMI su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (II t., b. l. 38–41) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimą grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsakovo manymu, teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir motyvuotai padarė išvadą, kad pareiškėjo padaryti nusižengimai kvalifikuoti tinkamai ir tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai. Pareiškėjo teiginys, kad buvo pažeista jo teisė pateikti paaiškinimą nepagrįstas jokiais įrodymais ir neatitinka tikrovės. Inicijavus tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjui jo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas 2015 m. sausio 16 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. (2.11)-14-3, pareiškėjas jį gavo. Be to, 2015 m. sausio 30 d. jis pateikė paaiškinimą, kuriame pasisakė tik dėl jam pateikto kaltinimo galimai atskleidus informaciją apie numatomą UAB „Oba“ operatyvų patikrinimą. Tyrimo metu į jo paaiškinimą buvo atsižvelgta. Dėl kitų pranešime nurodytų teisės aktų pažeidimo pareiškėjas jokių paaiškinimų nepateikė. Tai, kad pareiškėjas dar nėra apklaustas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nesietina su jo paaiškinimų pateikimu/nepateikimu atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėjui tarnybinės atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas remiantis surinktų įrodymų visuma. Pareiškėjo teiginys, kad Vilniaus AVMI negalėjo kvalifikuoti jo veikos kaip tyčinės nepasibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui, neargumentuotas ir nepagrįstas. Teismas 2015 m. birželio 4 d. sprendime tinkamai pasisakė dėl vyriausiosios specialistės O. B. padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas ir O. B. padarytas nusižengimas iš esmės skiriasi kaltės forma ir kilusiomis pasekmėmis. Atsakovas taip pat nurodė, kad nuo 2015 m. gegužės 28 d. O. B. Vilniaus AVMI nebedirba.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje tarnybinis ginčas yra kilęs dėl atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos individualaus administracinio akto - 2015 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. (2/11-1)-3-69 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. Š. ir atleidimo iš pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu įsakymu atsakovas pripažino, kad Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyriausiasis specialistas M. Š. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų (I t., b. l. 8).

Vilniaus apskrities VMI viršininko 2015 m. vasario 17 d. įsakyme ir 2015 m. vasario 11 d. Išvadoje Nr. (2.11)-15-20 ,,Dėl M. Š. veiksmų“ nustatyti šie pareiškėjo padaryti pažeidimai: 1) neprisistatęs tikrinamos bendrovės (UAB ,,Oba“) direktoriui ir nesupažindinęs jo su pavedimu atlikti operatyvų patikrinimą, pažeidė Patikrinimų taisyklių 11 punkto reikalavimus; 2) faktiškai neatlikęs Bendrovės operatyvaus patikrinimo ir surašęs 2014 m. rugsėjo 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1043-7692/1, pažeidė Dokumentų formų užpildymo taisyklių 12.10 punktą; 3) nenustatęs mokesčių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo, tačiau surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą ir administracinį nurodymą nedalyvaujant (tariamą) pažeidimą padariusiam asmeniui (E. M.), pažeidė Dokumentų formų naudojimo taisyklių 7 punkto nuostatas; 4) faktiškai netikrinęs UAB ,,Oba“ kavinės klubo ,,Absento fėjos“ EKA duomenų ir neskaičiavęs pinigų, bet pagal jam pateiktas EKA ,,X“ ataskaitas bei E. M. asmens duomenis 2014 m. rugsėjo 13 d. surašęs kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktą Nr. FR1043-7692/237, pažeidė Dokumentų formų naudojimo taisyklių 69 ir 72 punktų reikalavimus; 5) neatliko ir neįformino Dokumentų formų naudojimo taisyklių 73 punkte nustatyto reikalavimo nurodyti įmonės vadovui nustatytą pinigų perteklių apskaityti EKA arba įmonės kasoje, išrašyti pajamų orderį ir patvirtintą jo kopiją pateikti tikrinančiam mokesčių administratoriaus darbuotojui, kuri apie tai turi pažymėti administracinio teisės pažeidimo protokole. Atsakovas taip pat konstatavo, kad M. Š., turėdamas išrašytą operatyvaus patikrinimo pavedimą ir faktiškai neatlikęs UAB ,,Oba“ patikrinimo, pažeidė Kontrolės departamento operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (patvirtinto Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-166) 7.1, Mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso (patvirtinto VMI viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141) 6.3, 7.3, 9.1, 13.1 punktų nuostatas. Dėl nustatytų pažeidimų atsakovas M. Š. veiką kvalifikavo pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktus ir taikė VTĮ 29 straipsnio 4 dalyje numatytą tarnybinę nuobaudą.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami konstatuoti, jog M. Š. padarė anksčiau nurodytus pažeidimus, juos padarydamas pažemino tarnybos vardą, o tarnybinę padėtį naudojo ne tarnybos interesais. Tinkamas, skaidrus ir kvalifikuotas mokesčių srityje dirbančių valstybės tarnautojų darbas kuria valstybės gerovę, skatina mokėti mokesčius, didina pasitikėjimą mokesčių surinkimą vykdančiomis institucijomis ir valstybe. Sąmoningas piktnaudžiavimas pareigomis, kai savo interesais panaudojamos mokesčių administratoriui suteiktos galios, daro neigiamą įtaką visai mokesčių administravimo sistemai, diskredituoja pareigūnus ir mokesčių surinkimo sistemą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad atsakovas visiškai pagrįstai ir teisėtai pripažino pareiškėją padariusį šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir taikė VTĮ 29 straipsnio 4 dalyje numatytą nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnyje nustatytą bylos nagrinėjimo apimtį, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam padaryto pažeidimo kvalifikavimui. Todėl, remdamasi ABTĮ 136 straipsniu apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasi anksčiau minėta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Pareiškėjui tarnybinis nusižengimas iš esmės konstatuotas dėl to, kad turėdamas VMI pavedimą atlikti UAB ,,Oba“ operatyvinį patikrinimą, realiai jo neatliko ir surašė tikrovės neatitinkančius (fiktyvius) dokumentus apie neva patikrinimo metu atliktus veiksmus, pažeisdamas atitinkamus, tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotus ir pirmosios instancijos teismo sprendime aptartus Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių, Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių bei Dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių imperatyvius reikalavimus. M. Š. neteisėti veiksmai įrodyti byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo atitinkamai įvertintais objektyviais duomenimis.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 dėl įrodymų vertinimo yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas iš esmės minėtas nuostatas atitinka.

Valstybės tarnybos teisinių santykių srityje suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui, t. y. įrodinėti bylos aplinkybes paprastai turi ta šalis, kuri teigia buvus tas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-156/2012; 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; kt.).

Patikrinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai, nei nurodo apeliantas, atsakovas pagrindė savo išvadas dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų vykdant jam pavestas pareigas. Atsakovo išvadas, užfiksuotas tarnybinio nusižengimo patikrinimo išvadoje, be kita ko, patvirtina ir byloje esanti ikiteisminio tyrimo medžiaga (dokumentai, liudytojų D. D., E. M., A. B., O. B., įtariamojo A. K. apklausos protokolai), kurią analizavo ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad įstatymų nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose proceso stadijose ir jie iš naujo paprastai neperžiūrimi (ABTĮ 57 str. 5 d.). Pareiškėjas, iš esmės neigdamas paties tarnybinio nusižengimo padarymo faktą, pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių atsakovo išvadas, o tik prieštaravimus atsakovo argumentams. Todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjo padaryto nusižengimo kvalifikavimo. Nustatyti pažeidimai, kuriuos pakankamai išsamiai aptarė pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai įvertinti šiurkščiais, kadangi pareiškėjas minėtais veiksmais piktnaudžiavo tarnyba (tarnybinę padėtį naudojo ne tarnybos interesais) ir ją diskreditavo. Atsakovo skirta pareiškėjui griežčiausia nuobauda, atsižvelgus į jo padarytų pažeidimų pobūdį ir sunkumą, šiuo atveju proporcingumo principui neprieštarauja.

Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą procesą, numatytą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (pareiškėjas nurodė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį), atimant pareiškėjui galimybę gintis, teisėjų kolegija pažymi, jog pats pareiškėjas šiuo atveju pasirinko asmeniui numatytą teisę neatvykti į pirmosios instancijos teismo posėdį ir neduoti paaiškinimų. Pareiškėjo poziciją nagrinėjamoje administracinėje byloje išdėstė jį atstovavusi advokatė. Susipažinęs su jam pateiktu pranešimu apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, kuriame konkrečiai buvo nurodyta kokias teisės normas jis įtariamas pažeidęs dėl to, kad faktiškai neatliko UAB ,,Oba“ operatyvaus patikrinimo, M. Š. išsamių paaiškinimų taip pat nedavė. Kadangi šioje byloje yra galimybė spręsti pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimą už tarnybinius nusižengimus, atribojant juos nuo baudžiamojoje byloje pateiktų įtarimų, pagrindo stabdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir nuosprendžio priėmimo teisme nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo poziciją neduoti paaiškinimų tarnybinio nusižengimo tyrimo eigoje bei neteikti jį teisinančių įrodymų administracinėje byloje, pagrįstai vertino visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais.

Tarnybinio nusižengimo patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo kaltės forma – tyčia. Objektyviais įrodymais nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėties elementų visuma, tarp jų ir esminis tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – pažeidimo padarymo faktas. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad tarnybinio tyrimo medžiagoje komisija turėjo pasisakyti ir apie pareiškėjo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau šių aplinkybių nenurodymas išvadoje nevertintinas esminiu tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimu, kadangi esminės įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir sprendimo pagrįstumui neturi.

Peržiūrėjusi bylą ir patikrinusi pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysVaida Urmonaitė-Maculevičienė