- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-14
- Bylos Nr.
- 2-58/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- J. M. J., V. V.
- Ieškovas
- G. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. M. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, civilinėje byloje Nr. 2-3061-173/09 pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovėms J. M. J. ir V. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. J. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančia atsakovės J. M. J. buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2006 m. vasario 14 d. dovanojimo V. V. sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti J. M. J. nuosavybėn butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Ieškovas G. J. taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir nutarė iki civilinės bylos pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovėms J. M. J. ir V. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu išnagrinėjimo areštuoti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį asmeninės nuosavybės teise V. V. .
Teismas nurodė, kad atsakovė V. V. gali perleisti nekilnojamąjį turtą trečiajam asmeniui, o tai, jei ieškinys būtų patenkintas, apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 145 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Atsakovė J. M. J. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir skirti ieškovui 20 000 Lt baudą.
1. Nutartis neatitinka CPK 291 str. 1 d. 3 p., 4 p., 5 p., 7 p., 148 str. 4 d. 3 p., 151 str. 4 d.
2. Nurodo, kad jos ligota ir senyvo amžiaus motina negali būti byloje atsakove, kadangi ji nei su byla, nei su G. J. neturėjo nieko bendro.
3. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, ieškovas jokių pretenzijų dėl buto nereiškė.
4. Buto, esančio Kaune, areštas pažeidžia Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str., CPK 29 ir 31 straipsnius. Buto, esančio Kaune, areštas buvo įregistruotas Alytaus rajono teismo Hipotekos skyriuje.
5. Ieškovas nepagrįstai pareiškė ieškinį, tad jam skirtina 20 000 Lt bauda.
6. Siekiant išvengti dėl buto arešto galinčių atsirasti neigiamų pasekmių savo motinai, atsakovė prašo taikyti CPK 147 str. 1 d. ir užtikrinti nuostolius, kaip neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas G. J. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ginčo sandoris pažeidžia jo interesus, tad jis turi teisę reikšti ieškinį. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu I. Kisielienei priteista suma neišieškota. Teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Kaip matyti iš pareikšto ieškinio (b. l. 6-8) dalyko, t. y. prašymo pripažinti ginčo turto dovanojimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir grąžinti turtą, tokių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su nuosavybės teisių į šį turtą perėjimu. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių – šio turto arešto – atsakovė turės galimybę perleisti jį kitiems asmenims.
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir dėl ieškinio pagrįstumo teismas nepasisako. Todėl apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškinio pagrįstumu, V. V. patraukimu atsakove, negali turėti reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovei motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 146 str. 2 d.).
Atsakovei išaiškinama, kad, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ji gali pateikti tokių nuostolių apskaičiavimą ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi klausimo dėl atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nesprendė, tad šis klausimas apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjimo objektas, sprendžiant nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl teisės normų, registruojant turto areštą, pažeidimo yra susijusios su nutarties vykdymo procesu ir negali turėti reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį nepakeistą.