- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-27
- Bylos Nr.
- 1A-394-634/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Kaltinamasis
- A. A.
- Advokatai
- Tomas Liutauras Petkauskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albino Antanaičio ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Andrėjaus Klimaševskij apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 3 mėnesius neatlygintinai dirbti 60 valandų (po 20 valandų per mėnesį) sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai dirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų (po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį) sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalinai jas sudėjus ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 3 (tris) mėnesius neatlygintinai dirbti 60 (šešiasdešimt) valandų (po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį) sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 27 d. 23.15 val. iki 2019 m. liepos 29 d. 15.47 val., iš viso – dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2) ir laikyti, kad A. A. yra atlikęs 2 dienas bausmės.
A. A. išteisintas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Skundžiamu nuosprendžiu A. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 12 (dvylikos) parų arešto bausme, dalinai jas sudėjus ir jam paskirta galutinė subendrinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. A. A. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-31859-19 dėl nukentėjusiosios J. S. išžaginimo, siekdamas paveikti J. S., kad ji duotų melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, sukurstė bendrininką A. T. paveikti nukentėjusiąją J. S., kuriai pasiūlytų už piniginį atlygį atsiimti pareiškimą policijoje, pakeičiant savo pirminius parodymus apie įvykdytą nusikaltimą.
2. A. A. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. liepos 27 d. nuo 1 val. iki 7 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lytiškai santykiavo su nukentėjusia J. S. prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę priešintis, tai yra po to, kai viena ranka stipriai suėmė nukentėjusiai už kaklo ir visu savo kūnu užgulė nukentėjusią bei kelis kartus delnu sudavė nukentėjusiai į veidą (po įvykio ant nukentėjusiosios kūno nustatyti sužalojimai: kraujosruva kaklo kairėje, kraujosruvos ir nubrozdinimai (įbrėžimai) kairiame žaste, nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kraujosruva bei nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kraujosruva kairiame sėdmenyje, kraujosruva kairėje šlaunyje, nubrozdinimas ir kraujosruva dešinėje šlaunyje, tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas), ir tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį ir atliko lytiną aktą, prieš jos valią.
3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Andrėjus Klimaševskij prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendį dalyje dėl A. A. išteisinimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir dėl nukentėjusiosios J. S. pareikšto civilinio ieškinio atmetimo ir pripažinti A. A. kaltu pagal BK 149 straipsnio 14 dalį bei paskirti jam 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Prie paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu pridėti bausmę, kuri skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 233 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 27 d. 23.15 val. iki 2019 m. liepos 29 d. 15.47 val., iš viso dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2) ir laikyti, kad A. A. yra atlikęs 2 dienas ir paskirti jam galutinę 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusiosios J. S. pareikštą civilinį ieškinį prašo tenkinti visiškai, o kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl A. A. išteisinimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir jų tarpusavio loginiams ryšiams, įrodymų vertinimo teorijai ir praktikai. Prokuroro teigimu, išanalizavus visus nukentėjusiosios J. S. parodymus, kurie buvo gauti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme matyti, kad J. S. parodymai visada buvo nuoseklūs ir tapatūs. Prokuroras nurodo, kad J. S. kategoriškai tvirtino, jog A. A. įvykio vietoje jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, ji bandė priešintis, tačiau A. A. su ja atliko prievartinį lytinį aktą. Kitų tiesioginių įvykio liudytojų nėra, tačiau po įvykio J. S. apie įvykdytą nusikaltimą papasakojo sugyventiniui M. B. (toliau – M. B.) ir sūnui E. U. (toliau – E. U.), kurie teisme patvirtino, kad ryte po išgertuvių buvo ieškoma J. S., kuri telefonu pranešė, jog yra laikoma A. A. bute.
3.2. Skunde nurodoma, kad policijoje buvo pareikštos oficialios pretenzijos dėl M. B. sužalojimo ir J. S. išžaginimo. Tokią įvykių seką pateikė J. S., M. B. bei E. U.. Iš J. S. parodymų ir telefoninių pokalbių įrašų matyti, kad vėliau A. A. per A. T. bandė paveikti J. S., jog ji pakeistų savo parodymus dėl išžaginimo tam, kad A. A. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Šioje dalyje net ir pirmos instancijos teismui nekilo abejonių dėl A. A. ir A. T. įvykdyto nusikaltimo, kuris numatytas BK 233 straipsnio 1 dalyje. Prokuroro teigimu, minėtas nusikaltimas buvo sunkesnio nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje, tąsa.
3.3. Prokuroras nurodo, kad A. T. teisme nuosekliai papasakojo kaip A. A. susitikimų metų prašė susisiekti su J. S. ir ją paveikti, siekiant jos parodymų pakeitimo. Asmeniškai niekaip nesusijęs su jokiu nusikaltimu, A. T. neturėjo jokio motyvo skambinti ir įtakoti J. S., tačiau užfiksuoti jų pokalbiai akivaizdžiai rodo, kad A. T. skambina ir kalba būtent apie įvykį A. A. bute ir tai, kad kalbama būtent apie J. S. pareiškimą dėl išžaginimo. Nieko nežinanti apie policijos vykdomą telefoninio pokalbio kontrolę, J. S. pokalbio metu nuoširdžiai išreiškia emocijas dėl įvykio, teigia, kad A. A. įvykdė nusikaltimą, nebandė jos atsiprašyti kaip nukentėjusios moters. Ji neišreiškė jokių turtinių pretenzijų, nesutiko su jokia siūloma pinigų suma, teigė, kad policijoje davė teisingus parodymus ir neketina jų keisti. Prokuroro teigimu, ne tik savo parodymuose J. S. yra nuosekli, bet ir užfiksuotas pokalbis įrodo parodymų nuoseklumą. J. S. parodymų tikrumą patvirtina ir kiti objektyvūs įrodymai – specialistų išvados dėl J. S. ir A. A. sužalojimų. J. S. pasakojimas dėl jos atžvilgiu A. A. panaudoto fizinio smurto visiškai sutampa su specialistų išvadomis, kur užfiksuoti J. S. ir A. A. kūno sužalojimai. Nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu A. A. ranka stipriai suėmė ją už kaklo, užgulė visu savo kūnu, kelis kartus sudavė į veidą, atitinkamai specialistas po įvykio ant nukentėjusiosios kūno aptiko sužalojimus: kraujosruvą kaklo kairėje, kraujosruvas ir nubrozdinimus (įbrėžimus) kairiame žaste, nubrozdinimus kairėje alkūnėje, kraujosruvą bei nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kraujosruvą kairiame sėdmenyje, kraujosruvą kairėje šlaunyje, nubrozdinimą ir kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kurie yra būdingi prievartiniam lytiniam aktui. J. S. nurodė, kad priešinosi A. A., atitinkamai specialistas ant A. A. kūno aptiko sužalojimus, kurie valstybinio kaltintojo nuomone būdingi sužalojimams, kuriuos gali patirti asmuo atliekantis prievartinį lytinį aktą – ant A. A. kūno užfiksuoti švieži odos įdrėskimai pilvo viršutinėje srityje ir pilvo vidurinėje srityje, nugaros dešinėje, mentės apatinės dalies ir pažasties užpakalinės linijos du įdrėskimai, viso keturi įdrėskimai padaryti riboto paviršiaus briaunuotais objektais, neatmetama rankų nagais. Specialisto išvadoje minima, kad A. A. kūne konstatuoti viso atskiri keturi įdrėskimai, padaryti nuo 2019 m. liepos 26 d. 23 val. iki 2019 m. liepos 27 d. 23 val. A. A. šių sužalojimų negalėjo patirti 2019 m. liepos 26 d. dirbdamas, kadangi, kaip nurodo pats A. A., iš darbo nurodytą dieną jis grįžo apie 21.30 val., o ekspertas kategoriškai nurodo, kad sužalojimai buvo padaryti laikotarpiu iki vienos paros. Ekspertas konstatavo, kad A. A. kūne užfiksuoti nubrozdinimai (įdrėskimai) padaryti riboto paviršiaus briaunuotais objektais, neatmetama rankų nagais, kas sutampa su J. S. parodymais dėl priešinimosi A. A.. Prokuroro teigimu, A. A. versija, kad įdrėskimus jis galėjo pasidaryti darbe, turėtų būti vertinami kritiškai, kaip gynybinio pobūdžio pozicija.
3.4. Prokuroras nesutinka ir su ta A. A. pozicija, kad lytinį aktą su J. S. jis turėjo abipusiu sutikimu. Skunde nurodoma, kad J. S. parodymai dėl patirtų sužalojimų, priešinimosi, kurio metu ir atsirado švieži sužalojimai ant A. A. kūno, leidžia teigti, jog A. A. prieš lytinį aktą smurtavo J. S. atžvilgiu. Prokuroro teigimu, ji nedavė jokio preteksto A. A. tikėtis lytinių santykių, nes su juo buvo mažai pažįstama, tik kaip su santechnikos darbus atliekančiu specialistu, turėjo draugą, galimo artumo galėjo tikėtis tik pats A. A.. Skunde nurodoma, kad kaip matyti iš surinktų duomenų ir liudytojų parodymų būtent A. A. vakarui pradėjo ieškoti moterų kompanijos, skambino pažįstamoms moterims, kol galiausiai su jo pasiūlymu išgerti sutiko J. S.. Prokuroro teigimu, ji buvo rami dėl laiko praleidimo su A. A., kurį pažinojo kaip santechniką, su ja taip pat buvo jos sugyventinis. Skunde nurodoma, kad A. A. nurodo skirtingas aplinkybes, kada tarp jo ir J. S. įvyko lytinis aktas. Prokuroro teigimu, galima net kelti versiją, kad su J. S. buvo atlikti keli lytiniai aktai.
3.5. Prokuroras nurodo, kad J. S. parodymai abejonių nekelia, jie yra nuoseklūs, tačiau A. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nuolat kito, jis vengė įvardinti visus įvykio dalyvius, tiksliai perpasakoti įvykių eigą, klaidino tyrėjus ir prokurorą. Tyrimo klaidinimas vyko net dėl antraeilių įvykio aplinkybių. A. A. nuolat siekė sušvelninti savo padėtį, sumenkinti J. S. ir jos sugyventinio elgesį. A. A. ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuolat teigė, kad būtent J. S. buvo susitikimo ir alkoholio vartojimo iniciatorė, kad jis skambino J. S. dėl darbo, o ji pakvietė A. A. atvažiuoti. Šie įtariamojo parodymai buvo paneigti liudytojo S. A. parodymais. 2019 m. liepos 26 d. 22.35 val. pirmasis užfiksuotas J. S. ir A. A. kontaktas buvo įeinantis skambutis iš įtariamojo A. A. mobilaus ryšio telefono. Pokalbio trukmė – 120 sek. Liudytojas S. A. jokių kalbų apie darbinius reikalus negirdėjo, todėl, prokuroro teigimu, darytina išvada, kad J. S. parodymai dėl susitikimo buvo teisingi, o A. A. melagingi.
3.6. Skunde nurodoma, kad A. A. taip pat nesugebėjo logiškai paaiškinti kaip jo bute atsirado receptiniai vaistai, kodėl pakuotė pradėta. Įvykio vietos apžiūros metu A. A. bute veidrodžio komodos stalčiuje rasti išpakuoti vaistai „Miazepamas“ su 5 tabletėmis, veiklioji medžiaga – diazepamas. VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos gydytojas-ekspertas nurodė, kad „Diazepamas yra trankviliantų grupės psichotropinis medikamentas, kurio tikslas yra mažinti nerimą, raminti, migdyti, slopinti traukulius ir mažinti raumenų tonusą. Veiklioji medžiaga – diazepamas ir kita psichotropinė medžiaga alkoholis stiprina vienas kito veikimą. Tai reiškia, kad pavartotas medikamentas kartu su alkoholiu didina apsvaigimo laipsnį. Pirminėje tyrimo stadijoje ikiteisminio tyrimo tyrėjai negalėjo numatyti tokių ikiteisminio tyrimo aplinkybių, A. A. nebuvo visiškai nuoširdus, nebuvo tiriama versija dėl galimo J. S. apsvaiginimo vaistais ir alkoholiu, jos kraujas būtent tokiam tyrimui nebuvo paimtas. J. S. nurodė, kad nepamena visų įvykių A. A. bute, nepamena visų įvykio aplinkybių ir jos sugyventinis M. B., kuris buvo sumuštas ir nors sugebėjo išeiti iš buto ir ėjo gatve, tačiau taip pat nieko negalėjo prisiminti, pilnai sąmone atgavo tik kitą dieną ligoninėje. Skunde nurodoma, kad valstybinis kaltintojas vis dėl to nesivadovavo vien prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais, tačiau minėti faktai ir aplinkybės gali turėti įtakos vidinio įsitikinimo formavimuisi, sprendžiant asmens kaltumo ar nekaltumo klausimą.
3.7. Prokuroras nurodo, kad 2019 m. liepos 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. S. sugyventinis liudytojas M. B. savanoriškai pateikė vaizdo įrašą, kurį 2019 m. liepos 27 d. jo mobilaus ryšio telefonu „Nokia“ nufilmavo jo sugyventinė J. S.. Įraše užfiksuotas vaizdas su A. A. ir J. S. pokalbiu įvykusiu 2019 m. liepos 27 d. ryte. Pokalbis yra atviro turinio, liečia lytinius santykius, kas teismo nuomone paneigia išžaginimo galimybę. J. S. nurodė, kad filmavo, siekdama užfiksuoti bet kokius įvykusio išžaginimo įrodymus. Ji neneigė, kad vartojo alkoholį, įraše nagrinėjamos temos liečia žmonių lytinį gyvenimą, o būdama blaivi tokiomis temomis nekalbėtų, teisme jai buvo nepatogu dėl užfiksuoto pokalbio turinio. J. S. teisme taip pat nurodė, kad filmavimo metu dėl įvykdyto išžaginimo jautėsi blogai, norėjo greičiau ištrūkti iš buto, po sumušimo ir išžaginimo bijojo dėl savo sveikatos ir tendencingai palaikė pokalbį su A. A.. Jos lėtą kalbą įtakojo ne apsvaigimas nuo alkoholio, o turima liga. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad J. S. kategoriškai atsisakė turėti lytinių santykių su A. A.. Prokuroro teigimu, atsižvelgiant į tai, jog dažnai nukentėjusiosioms nėra malonu kalbėti apie jų atžvilgiu įvykdytus seksualinio pobūdžio nusikaltimus, jų apklausos būna sudėtingos ir emocionalios, todėl pakankamai dažnai nukentėjusiosios vengia pasakoti apie nusikaltimą. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai nukentėjusiosios net nesikreipia į teisėsaugos institucijas, žinodamos apie būsimas procedūras. Nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusioji J. S. išdrįso papasakoti apie įvykį artimiems žmonėms ir policijai, tačiau, prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas esminę reikšmę suteikė nukentėjusiosios savanoriškam apsvaigimui nuo alkoholio prieš įvykį ir vaizdo įrašo turiniui, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios kūno poza, kalba, nagrinėjamos temos. Skunde nurodoma, kad nukentėjusioji neprivalėjo elgtis stereotipiškai ir galėjo laisva valia pasirinkti elgesio schemą po patirto smurto. J. S. pranešė policijai apie įvykdytą nusikaltimą, davė nuoseklius parodymus, tyrimo metu atvykdavo į apklausas, tik teisme teismo salėje ji dar kartą susidūrė su A. A., po užduotų intymaus pobūdžio klausimų akivaizdžiai pasijuto emociškai palūžusi, dėl to ją teko net raminti. Dėl išgyventų emocijų J. S. po apklausos teisme atsisakė toliau dalyvauti teisminiame nagrinėjime ir buvo pašaukta tik į paskutinį teismo posėdį, siekiant įvertinti surinktus įrodymus.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras Andrėjus Klimaševskij prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, A. A. ir jo gynėjas su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Andrėjaus Klimaševskij apeliacinis skundas atmetamas
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Minėto straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš to išplaukia, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu bei nuspręsti ar jai grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Vertinant įrodymus privalu įvertinti kiekvieną iš jų atskirai bei jų visumą. Aukščiau aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visu įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Nagrinėjamu atveju prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teisme atliktu įrodymų vertinimu. Apygardos teismas, nepažeisdamas aptartų BPK nuostatų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų.
6. Skunde prokuroras teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, J. S. parodymai buvo nuoseklūs, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. S. nurodo iš esmės skirtingas aplinkybes dėl smurto jos atžvilgio panaudojimo. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 1 – 2) matyti, kad J. S. nurodė, jog A. A. elgėsi labai agresyviai. Puolė ją, pargriovė ant nugaros ir pradėjo žaginti. Ji taip pat nurodė, kad paprašė A. A., jog šis ją išleistų iš jo namų, tačiau jis buvo užrakinęs duris ir neleido jai išeiti. Po to J. S. teigia pradėjusi skambinti visiems savo pažįstamiems, sūnui, buvusiam sutuoktiniui ir kitiems, prašydama jai padėti. A. A. telefonu naudotis jai nedraudė. Kaip matyti iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo (1 t., b. l. 52 – 57) J. S. nurodė, kad prabudo A. A. namuose gulėdama lovoje. Tuomet A. A. pradėjo prie jos lįsti – čiupo už kaklo su viena ranka ir suėmęs už kaklo užlipo ant jos. Jis buvo nuogas ir užlipęs ant jos užgulė visu kūnu bei įkišęs savo lytinį organą žagino J. S.. J. S. nurodė, kad A. A. žaginimo metu kelis kartus jai savo rankos delnu pakankamai stipriai trenkė per skruostus, o užlipęs ant jos paleido jos kaklą. Šios apklausos metu J. S. taip pat nurodė, kad nežino kodėl neskambino policijai ir nurodė, kad skambino tik savo sūnui E. U., o daugiau niekam neskambino. Apklausiama pirmosios instancijos teisme J. S. parodė, kad dar M. B. būnant namuose pas A. A. pastarasis jau pradėjo prie jos priekabiauti. Priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu. J. S. pasakojo aplinkybes dėl M. B. išvarymo iš buto, nors ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nieko nepamena, tačiau pirmosios instancijos teisme jau konkrečiai nurodė ką ji veikė po to, kai M. B. buvo išvarytas iš A. A. buto. Ji nurodė, kad prašė jai iškviesti taksi, tačiau A. A. nesutiko. Šiuos J. S. parodymus paneigia liudytojų E. P. (1 t., b. l. 88 – 90) ir A. P. (1 t., b. l. 93 – 95) parodymai. Abu asmenys nurodė girdėję, kaip A. A. siūlė J. S. eiti iš jo namų ar iškviesti jai taksi, tačiau ši nesutiko, nurodžiusi, kad nori dar išgerti. Pirmosios instancijos teisme J. S. nurodė, kad ji pati skambino savo buvusio vyro žmonai, tačiau ši aplinkybė taip pat paneigta liudytojos G. K. (1 t., b. l. 121 – 122) parodymais. Liudytoja nurodė, kad tai ji skambino J. S.. Pirmosios instancijos teisme J. S. nurodė, kad pamena kaip A. A. ją išprievartavo pirmą kartą, nors ikiteisminio tyrimo vienos apklausos metu nurodė, kad įvykių neprisimena jau prieš atvykstant į A. A. butą, kitos apklausos metu teigė, kad atmintis jai dingo A. A. bute, kai išgėrė stikliuką viskio. Apygardos teismo vertinimu, tokių parodymų nuosekliais laikyti negalima. J. S. skirtingai nurodė esmines aplinkybes dėl smurto jos atžvilgiu naudojimo, skirtingai paaiškino kaip A. A. pradėjo ją prievartauti, taip pat skirtingai nurodė kam skambino po tariamo išžaginimo. Ikiteisminio tyrimo metu ji teigė nepamenanti kas vyko naktį, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jau nurodė, kad pamena, kaip A. A. ją prievartavo pirmą kartą. Tokie J. S. parodymai tik patvirtina aplinkybę, kad parodymus nukentėjusioji keitė sau palankia linkme. Taip pat J. S. ne kartą nurodė, kad A. A. ją laikė savo bute, neleisdamas išeiti, tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog A. A. nedraudė J. S. išeiti iš namų. Jai paprašius iškviesti taksi, A. A. pasakė, kad nesiruošia to daryti, kadangi jau vakar pasiūlė jai apmokėti už „taksą“, jog ji važiuotų namo, tačiau jie jį (necenzūrinis žodis) apšėrė, peiliais prigrasino, todėl dabar ji galinti namo eiti pėsčiomis. A. A. taip pat J. S. nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini), nedraudė naudotis mobiliuoju telefonu. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. S. A. A. bute buvo savo noru, niekas iš buto jai nedraudė išeiti, tačiau pati J. S. pasirinko likti pas A. A.. Pažymėtina, kad įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog A. A. buto durys iš vidaus yra rakinamos suktuku, o ne raktu, taigi J. S. duris galėjo atrakinti pati, juo labiau, kad A. A. jai to padaryti netrukdė, smurto nenaudojo.
7. Prokuroras savo skunde nurodo, kad iš J. S. parodymų ir telefoninių pokalbių įrašų matyti, jog vėliau A. A. per A. T. bandė paveikti J. S., kad ji pakeistų savo parodymus dėl išžaginimo tam, jog A. A. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas A. A. pripažino kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, o A. T. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 233 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagrįstai nustatyta, kad A. A. ir A. T. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Pažymėtina, kad BK 233 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Jau ikiteisminio tyrimo metu J. S. turėjo nukentėjusiosios statusą, todėl A. A. ir A. T. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 233 straipsnio 1 dalį (A. A.) bei pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, BK 233 straipsnio 1 dalį (A. T.). Nors minėtų asmenų kaltė dėl BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta, tačiau būtina pažymėti, kad nėra svarbu, koks nuosprendis priimamas dėl padaryto pagrindinio nusikaltimo (šiuo atveju, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje), todėl prokuroro teiginiai, kad BK 233 straipsnyje 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos tąsa nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad iš telefoninio pokalbio, vykusio tarp A. T. ir J. S., nėra aišku apie kokį nusikaltimą asmenys kalba. J. S. užsimena apie jos „sudaužytą draugą“, tačiau apie išžaginimą ji nekalba. J. S. pokalbio metu nurodo, kad A. A. jai „nei siūlo kažką, nei tariasi, nieko“. Manytina, kad pati moteris siekė finansinės naudos ir buvo pasiruošusi pakeisti parodymus, jei jai A. A. būtų pateikęs ją tenkinantį pasiūlymą.
8. Prokuroras nesutinka su A. A. pozicija, kad lytinį aktą su J. S. jis turėjo abipusiu sutikimu, teigdamas, kad šią A. A. nurodytą aplinkybę paneigia J. S. parodymai dėl patirtų sužalojimų, taip pat dėl priešinimosi, kurio metu atsirado sužalojimai ant A. A. kūno. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G1943/2019(02) (2 t., b. l. 122 – 123) matyti, kad J. S. nustatyta kraujosruva kaklo kairėje, kraujosruvos, nubrozdinimas (įbrėžimas) kairiame žaste, nubrozdinimas kairės alkūnės srityje, kraujosruva bei nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, kraujosruva kairio sėdmens srityje, kraujosruva kairėje šlaunyje, nubrozdinimas, kraujosruvos dešinėje šlaunyje. Išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Iš specialisto išvados Nr. G1944/2019 (02) matyti, kad A. A. konstatuoti švieži, iki paros senumo, odos įbrėžimai – pilvo viršutinėje dalyje įstrižos linijos pavidalo, pilvo vidurinėje dalyje kairiau bambos, nugaros dešinėje pusėje tarp mentės apatinės dalies ir pažasties užpakalinės linijos du vyraujamai vertikalių linijų pavidalo. Viso keturi įdrėskimai. Šie nubrozdinimai (įdrėskimai) padaryti riboto paviršiaus briaunuotais objektais, neatmetama rankų nagais. Vertinant aplinkybes dėl J. S. ir A. A. patirtų sužalojimų pažymėtina, kad įtariamojo apklausos metu (3 t., b. l. 2 – 7) A. A. nurodė, jog 2019 m. liepos 26 d. jis nuvyko pas J. S.. J. S. atidarius duris A. A. pastebėjo, kad viena jos koja ties keliu buvo nubrozdinta, kitų sužalojimų pas J. S. jis nematė. Asmenims nuvykus pas A. A. į namus, visi jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus. A. A. nurodė, kad virtuvėje tuo metu sėdėjo vienintelė J. S., o jis ir M. B. stovėjo, kadangi nebuvo kur daugiau atsisėsti. A. A. parodė, kad kai jis išgėręs įpylė stikliuką M. B., J. S. staigiu judesiu pakilo ir paėmė M. B. išgerti skirtą stikliuką, kurį iš karto išgėrė ir bandydama atsisėsti atgal krito ant savo kairės pusės šono. M. B. iš karto pakėlė J. S. ir pasodino ją ant to pačio suoliuko. A. A. nurodė nematęs ar ji susižalojo, tačiau pati J. S. po to pasakė, kad ji su veidu atsitrenkė į suoliuką, ant kurio sėdėjo. A. A. parodė, kad kai M. B. pasodino J. S., ji taip pat pasakė, kad susiplėšė suknelę, ir parodė ją tiek M. B., tiek A. A.. Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 88 – 90) parodė, kad atvykus į A. A. namus jis pamatė, kad ant kažkurios moters (J. S.) rankos dilbio buvo iki 10 cm ilgio įdrėskimas Nurodė, kad nematė, jog moters suknelė būtų suplyšusi. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. P. (1 t., b. l. 92 – 95) nurodė, kad jai kartu su S. A. ir E. P. atvažiavus į A. A. namus, ir užėjus į kambarį ji pamatė moterį (J. S.), stovinčią prie lovos. Liudytoja nurodė pastebėjusi, kad moters kairės pusės skruostas buvo paraudęs ir suknelė kairėje pusėje prie šlaunies buvo suplyšusi. Be to, iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (3 t., b. l. 29 – 35) matyti, kad A. A. nurodė, jog kai M. B. kėlė J. S. po to, kai ji sėsdamasi atgal ant suoliuko nukrito, ši savo kaire ranka laikėsi už viršutinių krosnies plytų, kurios nukrito. Nurodė, kad išviso nukrito 6 plytos. Šią A. A. nurodytą aplinkybę patvirtina liudytojos A. P. parodymai, kuri apklausos metu nurodė, kad atvykus į A. A. namus ji pastebėjo, jog nuo virtuvėje stovėjusios krosnies buvo nukritusios ar nubyrėjusios viršutinės plytos ir tos plytos gulėjo ant grindų. Teismo vertinimu, šie liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad būdama A. A. namuose J. S. krito ant kairio šono ir dalis minėtų sužalojimų atsirado dar prieš jai vienai liekant su A. A. jo namuose. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimu metu A. A. nurodė, kad lytiniai santykiai tarp jo ir J. S. vyko abipusiu sutikimu. Pažymėtina, kad naktį iš 2019 m. liepos 26 d. į 2019 m. liepos 27 d. tiek A. A., tiek J. S. vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivūs. Byloje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybę, kad abu asmenys buvo neblaivūs, todėl neatmetama galimybė, kad lytinių santykių metu A. A. ir J. S. vienas kitam galėjo padaryti specialisto išvadose nurodytus sužeidimus. Anksčiau aptartos aplinkybės dėl J. S. kritimo neleidžia daryti išvados, kad visi sužalojimai J. S. buvo padaryti jai vienai likus pas A. A. bute, todėl J. S. parodymai dėl jos patirtų sužalojimų neleidžia pagrįstai teigti, kad juos jai padarė būtent A. A.. Prokuroras savo skunde nurodo, ko iš susitikimo galėjo tikėtis A. A., kaip galėjo jaustis J. S., tačiau tokie skundo teiginiai yra labiau svarstomojo pobūdžio, todėl teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.
9. Teismas sutinka su ta aplinkybe, kad A. A. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, tačiau pažymėtina, kad jo skirtingai nurodytos aplinkybės nėra susijusios su J. S. išžaginimu. Viso proceso metu A. A. nuosekliai teigė, kad lytiniai santykiai tarp jo ir J. S. įvyko abipusiu sutikimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. A. ne iš karto nurodė, kad kartu su juo, M. B. bei J. S. buvo ir jo (A. A.) draugas S. A., tačiau A. A. paaiškindamas šią aplinkybę įtariamojo apklausos metu (3 t., b. l. 14 – 19) parodė, kad jokių aplinkybių apie S. A. nenurodė, kadangi nenorėjo įtraukti minėto asmens. A. A. paaiškino, kad S. A. buvo neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos, todėl apie jo buvimą kartu jis nurodė ne iš karto. Visas kitas aplinkybes, susijusias su įvykiu, A. A. nurodė iš esmės tokias pat. Sutiktina, kad kai kurie A. A. parodymai nesutapo su kitų liudytojų parodymais, tačiau tiek A. A., tiek byloje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybę, kad J. S. A. A. bute liko savo noru, nors šis ir siūlė jai iškviesti taksi, kad pastaroji važiuotų namo, taip pat asmenys iš esmės nurodė tokias pat aplinkybes ir dėl J. S. sužalojimų, kuriuos jie matė dar prieš J. S. vienai pasiliekant A. A. bute. Teismo vertinimu, įvykio dieną žmonės vartojo alkoholinius gėrimus, liudytojams atvažiavus pas A. A. jo namuose kilo konfliktas dėl M. B. turėto peilio, todėl normalu, kad asmenys galėjo nurodyti kiek skirtingas aplinkybes ar ne viską tiksliai prisiminti, tačiau tai nesudaro pagrindo netikėti nuoseklia A. A. versija, kad lytiniai santykiai taip jo ir J. S. vyko abipusiu sutikimu.
10. Prokuroras skunde nurodo, kad A. A. taip pat nesugebėjo logiškai paaiškinti kaip jo bute atsirado receptiniai vaistai, kodėl pakuotė pradėta. Iš skundo argumentų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama versija dėl galimo J. S. apsvaiginimo vaistais ir alkoholiu, jos kraujas būtent tokiam tyrimui nebuvo paimtas, tačiau prokuroro teigimu, minėti faktai ir aplinkybės gali turėti įtakos vidinio įsitikinimo formavimuisi, sprendžiant asmens kaltumo ar nekaltumo klausimą. Teismo vertinimu, tokie prokuroro teiginiai pagrįsti spėlionėmis, tačiau ne konkrečiais įrodymais. Apeliantas remiasi J. S. ir M. B. parodymais, kuriais teigiama, kad abu asmenys to vakaro įvykio aplinkybių nepamena, tačiau kaip jau aptarta anksčiau, J. S. versija dėl to, kaip ji atsiminė tos nakties įvykio aplinkybes, nebuvo nuosekli. Apklausiama pirmosios instancijos teisme, J. S. jau galėjo nurodyti aplinkybes, susijusias su M. B. sumušimu ir išvarymu iš buto bei kitas įvykių detales. Taigi nėra pagrindo remtis pirminiais J. S. parodymais ir konstatuoti nustatyta, jog po išgerto alkoholio nukentėjusioji nieko nebeprisiminė. M. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 77 – 79) nurodė, kad iš buvimo pas A. A. namuose jis pamena tik 30 minučių, o vėliau jau nieko neprisimena, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, M. B. nurodė, kad būnant pas A. A. jį sumušė ir išmetė iš buto. Sutiktina, kad dėl girtumo asmenys galėjo neprisiminti visų įvykio aplinkybių, tačiau byloje nėra surinkta neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėti asmenys, be alkoholio, buvo apsvaiginti ir kažkokiomis kitomis medžiagomis. Būdami pas A. A. bute, visi trys asmenys gėrė iš to paties stikliuko, todėl mažai tikėtina, kad A. A., vartodamas alkoholinius gėrimus iš to paties stikliuko kaip ir J. S. bei M. B., galėjo juos apsvaiginti raminamaisiais. J. S. ir M. B. parodymus, kad jie būdami pas A. A. prarado atmintį, paneigia ir byloje surinkti liudytojų parodymai. Nors liudytojai ir parodė, kad A. A. bute buvusi J. S. buvo girta, tačiau kaip matyti iš jų parodymų, ji bendravo su liudytojais, savo noru toliau vartojo alkoholį, todėl teismo vertinimu, ji buvo sąmoninga, tačiau dėl girtumo galėjo neprisiminti kai kurių to vakaro aplinkybių. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad A. A. galėjo asmenis apsvaiginti turimais raminamaisiais vaistais, todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
11. Savo skunde prokuroras vertina ir į bylą M. B. pateiktą vaizdo įrašą. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas esminę reikšmę suteikė nukentėjusiosios savanoriškam apsvaigimui nuo alkoholio prieš įvykį ir vaizdo įrašo turiniui, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios kūno poza, kalba, nagrinėjamos temos. Teismo vertinimu, būtent šios prokuroro nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo įvertintos tinkamai. Vėlgi, prokuroras savo skundo argumentus grindžia spėjimais, ką tuo metu galėjo jausti J. S., teigia, kad ji neprivalėjo elgtis stereotipiškai, todėl, jo teigimu, ji minėtame vaizdo įraše po patirto smurto pasirinko kitokią nei įprasta elgesio schemą. Teismo vertinimu, tokie prokuroro teiginiai deklaratyvūs, todėl atmestini. Tokiais savo teiginiais prokuroras logiškai nevertina vaizdo įraše užfiksuotos situacijos, o pateikdamas niekuo nepagrįstus pamąstymus siekia jais pagrįsti A. A. kaltę dėl J. S. išžaginimo. Iš vaizdo įrašo girdėti, kad tiek J. S., tiek A. A. yra neblaivūs. Vertinant vaizdo įrašą matyti, kad J. S. pakankamai atsipalaidavusi, su A. A. kalba pačiomis intymiausiomis temomis, nevengia į jo klausimus atsakyti grubiu tonu, todėl akivaizdu, kad A. A. ji nebijojo. Jos teigimu, filmuodama ji norėjo užfiksuoti bet kokius įrodymus dėl jos išžaginimo, tačiau apie išžaginimo aplinkybes ji A. A. nieko neklausia, priešingai, atvirai pasakoja apie savo lytinius santykius su kitu vyru. Jam pasiūlius turėti lytinių santykių, J. S. atsisako ir A. A. jai neprieštarauja. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad A. A. savo ranką padėjęs J. S. ant kojos, tačiau ji tam neprieštarauja. J. S. prašo iškviesti jai taksi, tačiau A. A. su tokiu jos prašymu nesutinka, nurodydamas, kad pats siūlė vakar jai iškviesti taksi, tačiau ji nesutiko. Pats A. A. jai pasiūlo namo eiti pėsčiomis ir sako, kad J. S. taip pat prie jo nesiliestų. Vėliau J. S. pasakoja apie savo lytinį gyvenimą, smulkiai nurodo ką ji veiks su savo draugu. Teismo vertinimu, tokios vaizdo įraše užfiksuotos nepatvirtina J. S. parodymų, kad ji filmuodama siekė užfiksuoti aplinkybes, susijusias su jos išžaginimu, todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
12. Svarbu pažymėti ir tai, kad A. A. nurodė, jog po to, kai jis 2019 m. liepos 26 d. vakarą paskambino J. S., ji pati po to jam skambino ne kartą. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis daiktų apžiūros protokolas (2 t., b. l. 103 – 104), kuriame nurodyta, kad 2019 m. liepos 26 d. ir 2019 m. liepos 27 d. A. A. ir J. S. telefonu tarpusavyje bendrauja ne vieną kartą. Akivaizdu, kad J. S. tą vakarą pati ne kartą skambino A. A., taigi išteisintasis nebuvo vienintelis susitikimo iniciatorius.
13. Pareikšdama apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, J. S. pabrėžė, kad po išžaginimo „savo telefonu pradėjo skambinti visiems savo pažįstamiems, sūnui, buvusiam sutuoktiniui ir kitiems, prašydama jai padėti“ (1 t., b. l. 2). Iš tiesų byloje nustatyta, kad J. S. 2019 m. liepos 27 d. ryte vieną kartą skambino iš M. B. telefono savo sūnui E. U.. Sūnus į šį skambutį neatsiliepė, o nukentėjusioji J. S. daugiau niekam neskambino.
14. Pažymėtina ir tai, kad J. S. nurodė, jog buvo išžaginta 2019 m. liepos 27 anksti ryte. Tačiau ji į policiją dėl įvykio nesikreipė, o kartu su savo sugyventiniu, kurį išvakarėse sumušė toje pačioje kompanijoje buvę asmenys, bandė susisiekti su A. A. ir vėliau susitikę su juo bendravo. Pabrėžtina, kad M. B. turėjo pretenzijų A. A. dėl jo sumušimo, taigi negalima teigti, jog šie asmenys susitiko dėl J. S. išžaginimo. Tik 14 val. 23 min. buvo gautas pranešimas iš gydymo įstaigos, kad J. S. atvyko į gydymo įstaigos priėmimo skyrių, kur nurodė, kad „ją šiąnakt (kur neaiškina) sumušė ir išprievartavo pažįstamas asmuo. Šlaunies sumušimas, tiriama“ (1 t., b. l. 38). Policijos įstaigoje nukentėjusioji buvo apklausta tik apie 17 valandą, prieš tai, kaip pati nurodė, jau pabuvojusi namuose ir spėjusi persirengti. 2019 m. liepos 29 d. 19 val. VTMT Kauno skyriuje atlikus nukentėjusiosios tyrimą, nustatyti sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, burnos ertmėje, lytinių organų srityje sužalojimų nerasta, tai pat nerasta ir spermos. Duomenų apie svaiginančių ar kitų slopinančių medžiagų tiriamosios kraujyje nėra (specialisto išvada, 2 t., b. l. 122-123). Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, nustatyta, kad dar iki tiriamo įvykio buvo susiplėšiusi suknelę. Šios aplinkybės ir tyrimo rezultatai nepaneigia išteisintojo gynėjo pateiktos versijos, kad J. S. rastus įbrėžimus ir kraujosruvas galėjo patirti kur nors kitur, o ne A. A. bute, o jei ir tame bute, tai kitomis aplinkybėmis. Tos aplinkybės, kad J. S. savo noru liko A. A. bute po to, kai buvo sumuštas ir iš buto išvarytas jos sugyventinis M. B., tai, kad ji atsisakė A. A. siūlymo iškviesti taksi, o ryte ramiai bendravo su A. A. intymiomis temomis, prieštarauja pačios J. S. nurodytoms aplinkybėms apie jos išžaginimą. Šie prieštaravimai yra esminiai, jų nepavyko pašalinti bylos teisminio nagrinėjimo metu. Kaip žinia, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, taigi pripažintina, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių tvirtai konstatuoti kaltinamojo kaltę.
15. Prokuroras savo apeliaciniame skunde taip pat prašo visiškai patenkinti J. S. pareikštą civilinį ieškinį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino A. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje padarymo, J. S. civilinis ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
16. Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kurie patikimai patvirtintų faktą, kad A. A. lytiškai santykiavo su J. S. prieš jos valią. Šią aplinkybę nurodė tik pati J. S., tačiau jos elgesys po tiriamo įvykio bei parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nuoseklūs. Tuo tarpu A. A. nuosekliai viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad lytiniai santykiai tarp jo ir J. S. vyko abipusiu sutikimu, patikimų įrodymų, paneigiančių išteisintojo versiją, nesurinkta. Byloje esantys įrodymai paneigia J. S. versiją, kad ji 2019 m. liepos 26 d. naktį buvo nesąmoninga ir negalėjo prisiminti visų įvykio aplinkybių. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės jau buvo tinkamai ištirtos pirmosios instancijos teisme, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Andrėjaus Klimaševskij apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.