Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2019-04-08 · Civilinė byla Nr. 2YT-2148-828/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-08
Bylos Nr.
2YT-2148-828/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00562-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vygintas Mažuika
Pareiškėjas
G. B., S. B.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus
Advokatai
Inga Radinienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2148-828/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00562-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.;3.2.7.1.;3.4.5.19
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 8 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vygintas Mažuika,sekretoriaujant Ingai Madeikienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. B., jo atstovei advokatei Ingai Radinienei, pareiškėjui S. B., suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovui Kęstučiui Chrapačui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. B. ir S. B. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino pratęsimo suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašo pratęsti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti tėvo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškime nurodė, teismo posėdyje paaiškino, kad dėl paveldėjimo įforminimo į notarą nesikreipė, nes tėvo mirties momentu buvo nepilnamečiai, be to manė, kad tėvas neturėjo jokio turto, kurį jie galėtų paveldėti. Tačiau 2018 metų gruodžio mėnesį sužinojo, kad 1998 m. rugsėjo 16 d. palikėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Taigi palikimas iš tikrųjų atsirado, tik apie jį pareiškėjai nežinojo. Tai svarbi priežastis pratęsti pareiškėjams terminą tėvo palikimui priimti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybės, atstovaujamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovo, atsiliepime į pareiškimą nurodė, teismo posėdyje paaiškino, kad nėra informacijos apie galimą palikėjo J. B. palikimo perėjimą valstybei. Prašo išspręsti nagrinėjama klausimą pagal nustatytas bylos aplinkybes. Neprieštaraja pareiškėjų prašymo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra mirusiojo J. B. vaikai (b. l. 9-10). Palikėjas J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Po jo mirties palikimo niekas nepriėmė, duomenų apie J. B. sudarytus testamentus, įregistruotus palikimo faktus Testamentų registre nėra (b. l. 18). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad J. B. mirus (duomenys neskelbtini), 1998 m. rugsėjo 16 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 21-48972-12527 buvo atkurta J. B. nuosavybės teisė į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. (b. l. 12-13, 28-31).

Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (1964 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 569 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1, 2 dalys). Tokie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Nepriėmus palikimo nė vienu iš įstatyme nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. CK 588 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Terminas J. B. palikimui priimti suėjo 1996 m. rugsėjo 9 d. Palikėjo įpėdiniai-pareiškėjai nepriėmė palikimo. Nė vienu iš įstatyme nustatytų būdų palikėjo palikimo nėra priėmė ir jokie kiti asmenys. Pareiškėjai, sužinoję apie iš tikrųjų atsiradusį palikimą per protingą laiką kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjai būtų piktnaudžiavę savo teisėmis paveldėti, ar kad kiti asmenys būtų pareiškę pretenzijas į palikimą sudarantį turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, yra pagrįsta pripažinti, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjai praleido terminą palikimui priimti (buvimas nepilnamečiais, nežinojimas apie atsiradusį palikimą) yra svarbios. Todėl praleistas terminas pratęstinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, CPK 290-291, 577-578 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu,

nutaria:

tenkinti pareiškimą visiškai.

Pratęsti pareiškėjams G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą terminą priimti palikimą po jų tėvo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjas Vygintas Mažuika