- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- AN2-296-957/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00903-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-15640-2023 paliktas nepakeistu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje priimtų procesinių sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. birželio 29 d. nutarimu (toliau – ir nutarimas) A. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 520 Eur dydžio bauda už tai, kad būdamas UAB „D“, kuriai priklauso transporto priemonė „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vadovu iki 2023 m. balandžio 21 d., 8 val. neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą policijos pareigūnui pareikalavus, per tris dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą (ROIK 22185540360) gavimo dienos, nenurodė reikalaujamų duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos), kuris 2022 m. birželio 12 d., 15.16 val. Šilalės rajono savivaldybėje, kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė) 225,155 km naudojosi įmonei UAB „D“ priklausančia transporto priemone „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-15640-2023 paliktas nepakeistu. Be to, atsižvelgiant į 2022 m. lapkričio 1 d. pasikeitusias ANK 611 straipsnio nuostatas, patikslinta A. Ž. padaryto nusižengimo data ir nustatyta, kad šį administracinį nusižengimą jis padarė 2023 m. balandžio 25 d., t. y. šeštąją darbo dieną po 2023 m. balandžio 17 d.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 29 d. nutarimu paskirtą nuobaudą.
3.1. Apelianto teigimu, jis kelis kartus per metus gauna pranešimus apie įmonės darbuotojų daromus KET pažeidimus ir būdamas įmonės vadovu nedelsiant bei tiksliai reaguoja. Tokiais atvejais visada yra fiksuojamas automobilio valstybinis numeris ir jį vairavęs asmuo, todėl jis atpažįsta savo vairuotojus. Vis tik šį kartą KET pažeidimas fiksuotas netinkamai, t. y. vos 10 metrų atstumu darytose nuotraukose nesimato žmogaus, skirtingai nei kitais atvejais kitų valstybių pateikiamose nuotraukose, todėl jis negalėjo nurodyti, kas konkrečiai vairavo automobilį. Nurodomu laikotarpiu automobiliu vyko trys darbuotojai ir bet kuris iš jų galėjo vairuoti, nes vairavo toli pasikeisdami. Gavus pranešimą po metų yra neįmanoma atsiminti, kas ir kurioje kelio atkarpoje vairavo.
3.2. Apelianto nuomone, šiuo atveju KET pažeidimas užfiksuotas netinkamai, pranešimas apie KET pažeidimą atsiųstas praėjus ilgam laiko tarpui po jo padarymo, nors fiksuojama elektroninėmis priemonėmis ir buvo galima atsiųsti pranešimą nedelsiant. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliantas mano, kad jis nubaustas nepagrįstai ir tik dėl to, kad kažkas netinkamai atliko savo pareigas, t. y. netinkamai fiksavo KET pažeidimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apeliaciniame skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie pirmosios instancijos teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių šis teismas nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje.
Šalies argumentai
4.2. Apeliantas neteisingai nurodo, kad Institucija pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį prašė praėjus vienerių metų laikotarpiui po nusižengimo padarymo, kadangi, bylos duomenimis, reikalavimai pateikti duomenis buvo siunčiami 2022 m. spalio 29 d. ir 2023 m. balandžio 17 d.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Susipažinus su išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, konstatuotina, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei remdamasis jais pagrįstai nustatė A. Ž. veikoje visus būtinus ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą netenkinti pastarojo skundo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal ANK atsako tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 2 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
7. ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį šio straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 431 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, kadangi jos nuostatos nukreipia į SEAKĮ, todėl kompleksišką šios veikos sudėtį galima rasti tik susiejus blanketinį įstatymą (ANK) su jį papildančia konkrečioje SEAKĮ įtvirtintoje teisės normoje numatyta pareiga. Taigi, aptariamos teisės normos pažeidimas konstatuojamas tik nustačius konkrečių SEAKĮ nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Nagrinėjamai bylai aktuali SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga transporto priemonės savininkui (valdytojui), siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.
8. Apeliantui A. Ž. inkriminuotos veikos padarymo metu galiojusioje ANK 611 straipsnio 2 dalies redakcijoje, be kita ko, nustatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie to paties straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.
9. Byloje iš esmės nekilo ginčas (to apeliaciniame skunde nenurodo ir apeliantas) dėl to, kad automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso UAB „D“, kurios vadovas yra A. Ž., bei dėl to, kad Lietuvos kelių policijos tarnyba 2022 m. spalio 29 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) siuntė A. Ž. reikalavimą pateikti asmens, 2022 m. birželio 12 d., 15.16 val. vairavusio pirmiau paminėtą įmonei priklausančią transporto priemonę, duomenis, tačiau prašomų pateikti duomenų Institucija nesulaukė, todėl analogišką reikalavimą 2023 m. balandžio 17 d. 13.35 val. pakartotinai išsiuntė A. Ž. tiek el. paštu (duomenys neskelbtini), tiek UAB „D“ registracijos adresu – (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir byloje esantys dokumentai (b. l. 71, 74). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra nurodytas Juridinių asmenų registre bei Administracinių nusižengimų registre, todėl minėtu el. paštu išsiųsti procesiniai dokumentai atitinka ANK 573 straipsnyje nustatytą dokumentų įteikimo tvarką. Nepaisant to, atsakymų į šiuos paklausimus Institucija negavo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmiau paminėtų aplinkybių iš esmės neneigia ir apeliantas, teigdamas, kad prašomos informacijos nepateikė, nes negalėjo nustatyti, kas vairavo transporto priemonę 2022 m. birželio 12 d. 15.16 val., kadangi tai buvo seniai, galėjo vairuoti trys asmenys, kurie kelionėje keitėsi, o pats KET pažeidimas užfiksuotas netinkamai, kadangi nėra pateikta automobilį vairavusio asmens nuotrauka. Vis dėl to tokie apeliacinio skundo teiginiai atmestini. Pažymėtina, kad tokios apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, viena vertus, niekaip nepateisina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesio nepateikiant konkretaus transporto priemonę vairavusio asmens duomenų, kita vertus, tokie apelianto teiginiai apskritai nėra įtikinami.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą, turi būti aktyvūs ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Nepaisant to, jokie teisės aktai nenumato pareigūnams pareigos fiksuojant KET pažeidimą dėl nustatyto važiavimo greičio viršijimo fiksuoti ir transporto priemonę vairuojančio asmens veido bruožų, padaryti kokybiškas nuotraukas ir tik remiantis jomis nustatyti vairavusį asmenį, ką iš esmės skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.
12. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto keliamus priekaištus dėl nuotraukų kokybės, kuriuos šis grindžia palyginimu su kitose valstybėse fiksuojamų KET pažeidimų metu padaromomis nuotraukomis, kaip neturinčius esminės reikšmės sprendžiant dėl jo kaltės pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje KET pažeidimai, susiję su nustatyto greičio viršijimu, fiksuojami įvairiomis stacionariomis ir mobiliomis greičio fiksavimo priemonėmis, tarp jų ir sektoriniais vidutinio greičio matuokliais, kurie fiksuoja tik automobilio numerį ir bendrą vaizdą, tačiau ne detalų vairavusio asmens atvaizdą, be to, įtakos nuotraukų kokybei gali turėti tiek oro sąlygos, sąmoningas vairuoto elgesys slepiant veidą ir pan. Todėl reikalavimas itin kokybiškai užfiksuoti viruotojo veido bruožus sudarytų prielaidas asmenims išvengti administracinės atsakomybės ir toliau piktybiškai pažeidinėti KET reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis, esminis faktorius, kuris turi būti fiksuojamas, yra transporto priemonės valstybinis numeris, kuriuo remiantis nustatomas transporto priemonės savininkas (valdytojas), privalantis žinoti, kas naudojasi jo transporto priemone, kuri laikoma didesnio pavojaus šaltiniu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog SEAKĮ 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-51-788/2020, 2AT-3-495/2023). Be to, šioje byloje aktualiu klausimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia (be kita ko), rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Byla po bylos formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-2013). Tai, kad transporto priemonės savininkas nežino, kas valdo jam priklausančią transporto priemonę ar ja naudojasi, tik parodo netinkamą jam, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkui kylančių pareigų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-1073/2021). Taigi, remiantis tokia konstitucine jurisprudencija bei tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, apelianto teiginiai, kad jis neva stengėsi išsiaiškinti, kas aktualiu laiku vairavo transporto priemonę, tačiau to padaryti nepavyko dėl ilgo laiko tarpo nuo KET pažeidimo ir dėl to, kad tuo metu pasikeisdami transporto priemonę vairavo trys asmenys, nelaikytini turinčiais teisinės reikšmės, sprendžiant jo atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.
13. Kartu apeliacinės instancijos teismas apskritai kritiškai vertina apelianto teiginius, kad dėl ilgo laiko tarpo nuo KET pažeidimo ir dėl to, kad tuo metu pasikeisdami transporto priemonę vairavo trys asmenys, jis negalėjo nustatyti, kas vairavo automobilį 2022 m. birželio 12 d. 15.16 val. Pažymėtina, kad iš paties V. Ž. parodymų matyti, jog vienu iš aktualiu laiku vairavusių asmenų galėtų būti jis pats, taip pat kiti du kolegos, tačiau labiausiai tikėtina, kad jie važiavo dviese. Taigi, apeliantas iš esmės nurodo, kad KET pažeidimo metu automobilyje buvo ir jis pats. Be to, skirtingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo V. Ž., apie galimai padarytą KET pažeidimą jis buvo informuotas ne po metų nuo šio KET pažeidimo padarymo 2022 m. birželio 12 d., o pirmą kartą kiek daugiau nei po 4 mėnesių, t. y. 2022 m. spalio 29 d., antrą kartą po 7 mėnesių, t. y. 2023 m. balandžio 17 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks laiko tarpas nelaikytinas tokiu ilgu, kad nebūtų galima prisiminti transporto priemonę atskiruose kelio ruožuose vairavusio asmens, net jei tikėti, kad tuo metu išties kelionės metu vyko du ar trys asmenys ir kelionės metu keitėsi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės iš esmės leidžia spręsti, kad apeliantas naudojasi aplinkybe, jog jo vadovaujamai įmonei priklausančią transporto priemonę vairavusio asmens veido bruožai nėra užfiksuoti, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kartu atmestini apeliacinio skundo teiginiai, kad apeliantas visad pateikdavo vairavusių asmenų duomenis, kadangi iš bylos medžiagoje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad jis ne pirmą kartą baudžiamas už analogiškų duomenų nepateikimą (vokas prie bylos viršelio), be to, šiuo atveju tokia aplinkybė lemia administracinės atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį taikymą.
14. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamuose pirmosios instancijos teismo bei Institucijos procesiniuose sprendimuose padarytos išvados dėl A. Ž. kaltės padarius ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (įvertinus tai, kad šį nusižengimą jis padarė pakartotinai, t. y. ne kartą baustas ANK 431 straipsnio 1 dalį (vokas su ANR duomenimis)) bei šio nusižengimo būtinųjų sudėties požymių buvimo jo veikoje yra pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma, kuri įvertinta laikantis ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų. A. Ž. paskirta 520 Eur dydžio bauda, kuri lygi ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkiui, įvertinus jo asmenybę, anksčiau taikytas administracines nuobaudas bei jų skaičių, nėra akivaizdžiai per griežta.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, kuria, atlikus datos patikslinimą, paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-15640-2023, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį nepakeistą ir A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.