- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- 1-515-903/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Kaltinamasis
- R.L.
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Žemaitaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
R.L., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis turėdamas pareigą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-23 sprendimą mokėti lėšas sūnaus D. L., gimusio 2006-02-17, išlaikymui nuo 2011-04-23 iki jo pilnametystės kas mėnesį po 144,51 Eur, taip pat pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-15 sprendimą mokėti lėšas dukros T. L., gimusios 2012-02-02, išlaikymui nuo 2012-10-17 iki jos pilnametystės kas mėnesį po 144,51 Eur, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, laikotarpyje nuo 2013-08-01 iki 2018-03-01, būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių pateisinamų priežasčių nemokėjo lėšų sūnaus D. L. bei dukros T. L. išlaikymui. Tokiu būdu R. L. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikų išlaikymui ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikams.
Kaltinamasis R. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-03-23 buvo nutraukta jo santuoka su D. L., santuoką nutraukė jam nedalyvaujant, jis net nežinojo apie teismą. Apie tai, kad turi mokėti išlaikymą sūnui D. sužinojo vėliau, kai grįžo iš užsienio ir perskaitė gautus laiškus. Jie su D. susitaikė ir kurį laiką gyveno kartu Anglijoje. Buvo susitvarkę dokumentus, kad gautų valstybinį būstą, tačiau D. jau laukėsi dukros T. ir pasakė, kad jai nepatinka Anglijoje ir ji nori važiuoti namo į Lietuvą. D. su sūnumi ir būdama nėščia išvažiavo į Lietuvą, o jis pasiliko Anglijoje. Po to ir jis grįžo. Gimus dukrai gyveno kartu su D. ir tikrai rūpinosi šeima. Prieš gimstant dukrai T. buvo viską nupirkęs, baldus, rūbus, žaislus. Vėliau vėl išvažiavo į užsienį, kadangi dažnai važiuodavo ten dirbti. Nepamena kada, jis gavo laišką iš antstolės, kuriame buvo nurodyta, kad jis turi mokėti išlaikymą abiem savo vaikams. Kai seniau dirbo Lietuvoje, trumpalaikiuose darbuose, išlaikymo nemokėjo, kadangi, kaip minėjo, buvo susitaikęs su savo buvusia žmona D. Kai galėdavo, visada nupirkdavo vaikams ir batus, sūnui buvo sportinę aprangą nupirkęs, taip pat yra D. davęs kelis kartus grynaisiais, bet nepasirašė jokio raštelio, tiesiog kai galėdavo, tai nupirkdavo vaikams daiktų ir duodavo pinigų. Tačiau pripažįsta, kad nedėjo pakankamai pastangų, kad galėtų teikti išlaikymą savo vaikams, visada galėjo dirbti, nesirgo sunkiomis ligomis, invalidumo neturi taip pat, galėjo dirbti, tačiau nepavykdavo išsilaikyti darbuose. Šiuo metu nedirba, todėl neturi galimybės išlaikyti vaikus, kiek gali, tiek moka. Intensyviai ieško darbo, tačiau neranda, bandys ieškoti darbo užsienyje, kadangi čia dirbdamas nepajėgs padengti visos skolos (139-140, 150-151, 156-157 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. L. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Iš nukentėjusiosios D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2011-03-23 buvo nutraukta jos santuoka su R. L.. Šiuo teismo sprendimu R. L. buvo priteista mokėti išlaikymą jų bendram sūnui D. L., mokant periodiškai kas mėnesį po 156 eurus. Po skyrybų jie su R. buvo susitaikę ir 2012-02-02 jiems gimė dukra T. L., tačiau vėl nepavyko palaikyti gerų santykių, todėl 2012-10-15 teismo sprendimu R. L. buvo paskirta mokėti periodiškai 147 eurus kas mėnesį dukters išlaikymui. R. visiškai nevykdo teismo sprendimų ir neskiria lėšų vaikų išlaikymui. Kažkada buvo sūnui nupirkęs futbolo aprangą, pinigais visiškai nepadeda, dukra nėra mačiusi tėvo. Kiek jai žinoma, jis buvo išvykęs į užsienį, galimai į Vokietiją. Kai po teismo sprendimo buvo įsidarbinęs, iš darbovietės jam buvo nuskaičiuota 46 eurai, kurie buvo pervesti į antstolės sąskaitą. Po šio pervedimo jis išėjo iš darbo, kadangi nenori dirbti legaliai, nes turi daug skolų. Ji žino, kad R. L. neturi oficialiai jokio turto. Papildomai apklausta D. L. parodė, kad 2011-03-23 santuoka su R. L. buvo nutraukta jam nedalyvaujant, kadangi jis buvo Anglijoje. Kai jis grįžo iš Anglijos, nepamena kada, bet po kelių mėnesių jis labai atsiprašinėjo dėl savo girtavimų ir jie susitaikė, po ko ji iš karto pastojo, tačiau jie kartu negyveno, nes jis buvo grįžęs tik porai savaičių, po ko išvažiavo vėl į Angliją. Kai sužinojo, kad laukiasi, ji pranešė R., jis pasiūlė atvažiuoti su sūnumi pas jį į Angliją ir ten kartu gyventi. Ji išvažiavo. R. ten turėjo darbą ir ją su sūnumi išlaikė, nors teismas buvo priteisęs jam mokėti alimentus, tuo metu ji antstoliams nebuvo padavusi, kadangi supranta, kad jis išlaikė juos. Kai Anglijoje gyveno, tarp jų vėl prasidėjo pykčiai ir ji nusprendė skirtis, todėl būdama penktame mėnesyje nėščia, su sūnumi grįžo į Lietuvą. Po mėnesio R. grįžo ir vėl atsiprašinėjo, kadangi ji laukėsi, todėl jam atleido ir jie kartu gyveno pas jos tėvus, tada jis supirko daiktus dukters T. kraiteliui, taip pat lovytę, patalynę. Kadangi gyveno pas jos tėvus, už butą nemokėjo, R. kartais pirkdavo maistą, buvo susiradęs darbą. 2012-02-02 gimė dukra T., po jos gimimo jie dar gyveno kartu, bet R. vėl pradėjo girtauti ir išvažiavo vėl į Angliją. Kadangi jis nebepadėjo išlaikyti vaikus, 2012-10-15 ji kreipėsi į teismą, kad priteistų išlaikymą dukrai T. Kai jau teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs, R. buvo Anglijoje, jie vėl pradėjo bendrauti ir kai dukrai buvo 10 mėnesių ji išskrido į Angliją švęsti Kalėdų ir Naujųjų metų. Būnant Anglijoje, R. pirko jiems ir maistą ir dovanas, kad jis turi mokėti išlaikymą dukrai T. jis žinojo. Ji grįžo po švenčių, tai jau buvo 2013 m. sausis ir su R. nebendravo, tačiau kartais, kai jis grįždavo į Lietuvą, tai nupirkdavo vaikams saldumynų, higienos priemonių, sūnui nupirko sportinę aprangą, planšetę. Tačiau materialiai nepadėdavo ir 2013-08-21 ji buvo priversta kreiptis į antstolės kontorą, kadangi be antstolės pažymos, negalėjo kreiptis dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo. R. visiškai išlaikymo nebeteikė nuo 2013-08-21, kai ji kreipėsi į antstolę. Ji antstolei buvo nurodžiusi, kad nori prisiteisti išlaikymą nuo tos dienos, kai kreipėsi į ją, nes po teismo sprendimo dar gyveno kartu, tačiau antstolė pasakė, kad išieškojimas vykdomas nuo teismo sprendimų. Nuo 2013 m. spalio išmokas vaikų išlaikymui jai moka vaikų išlaikymo fondas (36-39, 40-42 b. l.)
Iš 2011-03-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš R. L. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteista kas mėnesį mokėti po 500 Lt sūnaus D. L. išlaikymui iki jo pilnametystės (9-13 b. l.)
Iš 2012-10-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš R. L. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteista kas mėnesį mokėti po 500 Lt dukros T. L. išlaikymui iki jos pilnametystės (14-16 b. l.)
Iš 2013-10-08 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ matyti, kad D. L. nuo 2013-10-02 iki 2013-10-31 skiriama 188,71 Lt išmoka, nuo 2013-11-01 iki 2024-02-16 skiriama 195 Lt (43 b. l.).
Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013-10-08 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ matyti, kad T. L. nuo 2013-10-02 iki 2013-10-31 skiriama 188,71 Lt išmoka, nuo 2013-11-01 iki 2030-01-31 skiriama 195 Lt, nuo 2030-02-01 iki 2030-02-01 skiriama 18,96 Lt (44 b. l.).
Iš 2018-03-02 antstolės V. Daugirdienės pažymos apie priverstinai išieškotą išlaikymą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. L. žino apie savo pareigą dėl vaikų išlaikymo apie priverstinai išieškomą išlaikymą, jis laikotarpiu nuo 2011-04-23 iki 2018-03-01 neteikė lėšų sūnaus D. L. išlaikymui, dėl ko susidarė 9791,78 eurų įsiskolinimas, taip pat laikotarpiu nuo 2012-10-17 iki 2018-03-01 jis neteikė lėšų dukros T. L. išlaikymui, dėl ko susidarė 6462,18 eurų įsiskolinimas (51-52 b. l.).
Iš 2018-02-22 duomenų apie asmenį Sodros DB išrašo matyti, kad R. L. nuo 2013-08-01 iki 2017-06-30 periodiškai dirbo įvairiuose darbuose (99 b. l.).
R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis R. L. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, kita vertus, jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to labai gailisi, neteistas, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis sutiko su viešųjų darbų bausme, darytina išvada, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam R. L. gali būti skiriama švelniausia BK 164 straipsnyje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį jų dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinant vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. nustatyti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą – palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti R. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.