Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 6 d. priimtu nutarimu Nr. 93-245 nutarta taikyti nuteistajam E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 8 mėnesių 6 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 2 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas – dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, adaptacijos ir integracijos programoje, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, kas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti E. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.

E. B. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu 2015 m. kovo 26 d. nuosprendis pakeistas, pagal BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi į 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, paskirtą bausmę įskaitytas laikas, nuteistojo išbūtas suėmime nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d.

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi pakeista 2019 m. birželio 26 d. nutartis – į 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, įskaitytas laikas, nuteistojo išbūtas suėmime nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. vasario 28 d.

Anksčiau teistas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 metai 8 mėnesiai 6 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 2 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą (apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai), anksčiau teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, E. B. kriminalinė istorija yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą.

Spręsdamas dėl nuteistojo E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nuteistasis už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikoje skatintas keturis kartus, drausmine tvarka nebaustas, tačiau pažymėtina, jog nuteistasis elgiasi būtent taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia E. B. nustatomi kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija; nusikaltimų sunkėjimas; būdingas rizikingas/ pavojingas elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek E. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/ nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis nusikalto impulsyviai, negalvodamas apie galimas pasekmes; nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, susijusią su prekyba žmonėmis; jog su jo nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami finansinių problemų identifikavimo, sprendimų priėmimo įgūdžiai, nusikalstamo elgesio pasekmių neįvertinimas, bendravimas su kriminalinį elgesį palaikančiais žmonėmis, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. 93-245 taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.