Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-222-795/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-02-10
Bylos Nr.
1-222-795/2014
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-00647-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Civilinis ieškovas
T. C.
Nukentėjusysis
T. C.
Kaltinamasis
V. T.
Advokatai
Julija Monakas Galminė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-222-795/2014Proceso Nr. 1-33-1-00647-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2.: 2.1.15.3.3.2.; (S) 1.1.7.2.7.; 1.2.4.1.; 1.2.4.1., 2.3.6.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 10 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei, dalyvaujant:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorui Jurijui Petuchovui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. C.,nukentėjusiojo T. C. įgaliotam atstovui advokatui Edvardui Staponkui,kaltinamajam V. T.,kaltinamojo gynėjai advokatei Julijai Monako Galminei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T. (V. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmuo be pilietybės, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirbantis, teistas:

1) 2000-03-06 nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams su turto konfiskavimu;

2) 2000-05-24 nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 271 str. 3 d., 278 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn. su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu;

3) 2002-07-12 nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 234 str. 1 d laisvės atėmimu 1 metams;

4) 2003-05-21 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu1 metams 3 mėn. su 520 Lt vertės turto konfiskavimu;

7) 2008-04-16 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. 2010-11-25 laisvės atėmimo bausmę atlikęs;

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. sunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą:

2013 m. balandžio 10 d., apie 22.30 val., laukymėje, prieš gamyklą „Yazake“, Vilniaus plentas 10, Klaipėdoje, stovėjusioje palapinėje, V. T. konflikto su T. C. metu dūrė jam peiliu į krūtinę, padarydamas kiauryminį kairės krūtinės ląstos pusės durtinį - pjautinį sužalojimą su kairiojo plaučio pakenkimu, kraujo ir oro patekimu į kairiąją pleuros ertmę, tokiu būdu sunkiai sutrikdė T. C. sveikatą.

Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su nukentėjusiuoju T. C. ir jo motina G. C. gyveno palapinėje, pastatytoje priešais gamyklą “Yazaki“. 2013 m. balandžio 10 d., vėlai vakare, T. C. ir G. C. grįžo iš miesto girti. V. T. tuo metu gulėjo. Palapinėje nukentėjusysis T. C. ėmė mušti ir spardyti savo mamą G. C.. G. C. prašė V. T. pagalbos. V. T. atsikėlęs nuo čiužinio bandė žodžiais nuraminti T. C.. Nukentėjusysis T. C. puolė V. T. ir jie palapinėje susigrūmė. V. T., norėdamas apraminti nukentėjusįjį, apglėbė jo galvą, o šis stipriai įkando jam į du pirštus. Palapinėje mušėsi klūpėdami ant kelių. V. T., konfliktui nurimus, išėjo iš palapinės. Būdamas lauke išgirdo, kad nukentėjusysis T. C. vėl puola savo motiną. V. T. grįžo į palapinę, paėmė po stalu gulėjusį peilį ir vieną kartą peiliu dūrė T. C., į kurią kūno vietą pataikė, nepastebėjo. T. C. nusiramino ir atsigulė miegoti. Ryte T. C. pasiskundė, kad jam skauda krūtinę, bet į medikus nesikreipė, toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Balandžio 13 d. T. C. blogai jautėsi, ėmė dusti. V. T. pasiūlė jam iškviesti greitąją pagalbą ir, kad greitosios pagalbos automobilis greičiau surastų nukentėjusįjį, padėjo jam nueiti iki parduotuvės. Greitosios pagalbos automobilis atvažiavo prie parduotuvės ir išvežė T. C. į ligoninę.

Motyvuojamoji dalis

Šiuos savo parodymus kaltinamasis V. T. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. T. parodė peilį, kuriuo sužalojo nukentėjusįjį T. C.. Peilis paimtas ir apžiūrėtas (t.1, b.l. 68-76, 77-78).

N. T. C. parodė, kad 2013 m. balandžio 10 d., vakare jis į palapinę, kurioje gyveno su motina G. C. ir kaltinamuoju V. T., grįžo girtas. Palapinėje T. C. susipyko su mama G. C., trenkė jai į veidą. Mama paprašė V. T. ją apginti nuo T. C.. V. T. įsikišo į T. C. ir G. C. konfliktą. T. C. susimušė su V. T.. Pasibaigus muštynėms visi nuėjo miegoti. T. C. muštynių metu nematė V. T. rankoje peilio ir nesuprato, kad jam dūrė. Kitą dieną T. C. pradėjo skaudėti krūtinę. Pakėlęs drabužius jis pamatė, kad krūtinėje yra durtinė žaizda, rūbai prapjauti. Parodė žaizdą kaltinamajam ir paklausė, ar tai jis sužalojo T. C.. V. T. patvirtino sužalojęs nukentėjusįjį. T. C. manė, kad žaizda užgis savaime, todėl į gydytojus nesikreipė. Sekančią dieną po muštynių T. C. su mama G. C. ėjo į parduotuvę, pirko alkoholinius gėrimus. Balandžio 13 d. T. C. jautėsi labai blogai, duso. Mama ir V. T. palydėjo jį iki miesto, mama iškvietė greitosios medicininės pagalbos automobilį. Ligoninėje jis buvo gydomas dvi dienas, tačiau skausmą krūtinėje jaučia iki šiol. Į gydymo įstaigą daugiau nesikreipė, pas gydytojus nesilankė, tačiau gavęs neturtinės žalos atlyginimą planuoja tęsti gydymą.

Liudytoja G. C. parodė, kad 2013 m. balandžio 10 d., vakare, į palapinę, kurioje gyveno ji, kaltinamasis V. T. ir nukentėjusysis T. C., sūnus T. C. grįžo labai girtas. T. C. puolė liudytoją G. C., spyrė jai į galvą. Liudytoja paprašė kaltinamojo apginti ją nuo sūnaus. V. T. ir T. C. susigrūmė. Po konflikto jie visi nuėjo miegoti. Ryte sūnus pasiskundė skausmu šone. Jo striukė buvo įplyšusi, o apatiniai rūbai kruvini. T. C. krūtinėje matėsi durtinė žaizda. G. C. suprato, kad V. T. vakare sužalojo T. C. peiliu. G. C. nematė V. T. laikant peilį. V. T. neneigė dūręs peiliu T. C.. Greitąją pagalbą jie iškvietė tik balandžio 13 d. Grįžęs iš ligoninės sūnus į medikus daugiau nesikreipė, nors žaizda pūliavo.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2013 m. balandžio 13 d., 13.43 val. gautas iškvietimas. Iškvietimo priežastis – nukentėjusysis T. C. durtas peiliu. GMP atvyko į Šilutės pl., ties prekybos centru „Banginis“, parduotuvė „STATYBŲ duona“. Diagnozė: krūtinės ląstos sumušimas, durtinė – pjautinė žaizda. Ligonis GMP gydytojui nurodė, kad prieš 4 val. buvo sužalotas peiliu į krūtinę. Skundžiasi skausmu krūtinėje giliau įkvėpus. Objektyviai nustatyta: kairio raktikaulio paviršinė – durtinė – pjautinė žaizda (t.1, b.l. 8-9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2013 m. gegužės 18 d. Nr. G 909/13(03) užfiksuota, kad T. C. padarytas kiauryminis kairės krūtinės ląstos pusės durtinis- pjautinis sužalojimas su kairiojo plaučio pakenkimu, kraujo ir oro patekimu į kairiąją pleuros ertmę. Kiauryminį krūtinės sužalojimą T. C. galėjo patirti paveikus krūtinės ląstą aštriu duriančiai pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu/ įrankiu. Kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą T. C. galėjo patirti iki 2013 m. balandžio 13 d., 13.43 val. (GMP iškvietimo laikas). Tikslesnio sužalojimo laiko nustatyti nėra galimybės, nes priėmimo skyriuje apžiūrėjusi gydytoja konstatavo durtinę žaizdą pasidengusią šašu. Be to, GMP gydytojui T. C. nurodė buvęs sužalotas prieš 4 valandas, o ligoninės priėmimo skyriuje apžiūrėjusiai gydytojai bei apžiūrėjusiam chirurgui nurodė, kad buvo sužalotas 2013 m. balandžio 12 d. 21.30 val. – 22 val. Dėl kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo su plaučio pakenkimu, kraujo ir oro patekimu į pleuros ertmę, T. C. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.9. punktas). (t.1, b.l. 41-42).

Garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad išklausius GMP elektroniniu paštu atsiųstą garso įrašą, užfiksuotas toks pokalbis: moteris: „gal galėtumėte pagalbą greitąją iškviesti?“; kita moteris: „kas atsitiko sakykit“; pirma moteris: „labai buvo, jėzau, net negaliu kalbėti. Vienu žodžiu, dešimtą, pusę dešimtos pripjovė mano sūnų. Jis galvojo, kad viskas praeis... krūtinę... peilio žaizda krūtinėje. Jis dabar labai sunkiai kvėpuoja“. Kita moteris: „sakykit adresą“; Pirma moteris: „adreso nėra. Prie Banginio, „Senukų“, „Statybų duona“ (t.1, b.l. 10).

2013 m. balandžio 13 d. nukentėjusiojo T. C. ikiteisminio tyrimo įstaigai rašytame pareiškime užfiksuota, kad 213 m. balandžio 10 d., apie 21,30 val., Klaipėdoje, netoli Reikjaviko g., namo Nr. 10, jis buvo užpultas ir sumuštas trijų nepažįstamų asmenų, kurių požymių neįsidėmėjo (I t., b.l. 1).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. T. dūrė peiliu nukentėjusiajam T. C. į krūtinę, padarydamas jam kiauryminį kairės krūtinės ląstos pusės durtinį - pjautinį sužalojimą su kairiojo plaučio pakenkimu, kraujo ir oro patekimu į kairiąją pleuros ertmę. Šie sužalojimai sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. C. sveikatą. Nukentėjusysis T. C. ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teisme nuolat keitė parodymus: 2013 m. balandžio 13 d. rašydamas pareiškimą policijai nurodė, kad 2013 m. balandžio 10 d.., Bandužių g., Klaipėdos m., buvo sužalotas trijų nepažįstamų vyrų, kurių požymių neįsidėmėjo ir apibūdinti negali (I t., b.l. 1); 2013 m. balandžio 16 d. apklausos metu T. C. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad 2013 m. balandžio 10 d. apie 21 val., prie prekybos centro „BIG“, einant link Žardininkų g., jį užpuolė ir spardė trys jaunuoliai. Jų požymiai: vienas apie 178 cm ūgio, vilkėjo tamsia pūkine striuke su balta juosta ties strėnomis. Kiti du jaunuoliai žemesnio ūgio, apsirengę tamsiais drabužiais (I t., b.l. 22-23); 2013 m. balandžio 16 d. parodymų patikrinimo vietoje metu T. C. parodė vietą Reikjaviko g., prie mokyklos „Smeltė“, Reiikjaviko g. 17, ir paaiškino, kad šioje vietoje buvo užpultas ir sumuštas trijų nepažįstamų jaunuolių (I t., b.l. 25-27). 2013 m. liepos 10 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis T. C. parodė, kad 2013 m. balandžio 10 d. vakare, palapinėje prie gamyklos „Yazaki“ V. T. iš po stalo paėmė peilį ir juo dūrė sėdinčiam T. C. (I t., b.l. 31). 2013 m. rugpjūčio 1 d. apklausos metu T. C. parodė, kad nematė kokiu peiliu ir kokiu momentu jam dūrė kaltinamasis V. T., nesuvokė, kad yra sužalotas peiliu (I t., b.l. 33). Apklausiamas 2013 m. rugpjūčio 16 d. nukentėjusysis T. C. parodė, kad 2013 m. liepos 1 d. ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. apklausų metu jis davė neteisingus arba netikslius parodymus (I t., b.l. 35-36). 2014 m. sausio 27 d. duodamas parodymus teisme, nukentėjusysis T. C. paaiškino, kad jį 2013 m. balandžio 10 d., palapinėje, sužalojo kaltinamasis V. T.. Peilio jo rankose nematė ir kada jam V. T. dūrė, nepastebėjo. Durtinę žaizdą krūtinėje pastebėjo atsibudęs ryte. Kaltinamasis V. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ir duodamas parodymus teisme prisipažino 2013 m. balandžio 10 d. konflikto metu dūręs nukentėjusiajam T. C.. Jis šiuos savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo surastas peilis, kuriuo sužalotas T. C. (I t., b.l. 68-76). Liudytoja G. C. parodė, kad 2013 m. balandžio 10 d., vakare tarp jos sūnaus T. C. ir kaltinamojo V. T. įvyko konfliktas, kurio metu jie mušėsi. Nurimus konfliktui visi trys užmigo, o ryte T. C. pastebėjo esąs sužalotas peiliu į krūtinę. Kaltinamasis V. T. prisipažino dūręs T. C. peiliu ir parodė prie palapinės gulintį peilį. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusįjį T. C. peiliu sužalojo kaltinamasis V. T.. Kaltinamojo V. T. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimą V. T. padarė netiesiogine tyčia: durdamas peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – sunkų nukentėjusiojo T. C. sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamajame akte, aprašant V. T. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta nusikalstamą veiką sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis V. T. ikiteisminio tyrimo metu tokių parodymų, patvirtinančių, jog nusikaltimą jis padarė būdamas girtas, nedavė. Nukentėjusysis T. C. ir liudytoja G. C. patvirtino, kad jie iš miesto į palapinę grįžo labai girti, kaltinamasis V. T. tuo metu miegojo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. T. paaiškino, kad dieną su draugais gėrė alaus ir vyno, tačiau apsvaigęs nesijautė, iki nusikaltimo buvo keletą valandų pamiegojęs. Kaltinamasis sulaikytas praėjus vienam mėnesiui po nusikaltimo, todėl jo apsvaigimas tiriamas nebuvo. V. T. apsvaigimas nusikaltimo padarymo metu objektyviai nebuvo nustatytas, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė paprasčiausiai preziumuojama remiantis kaltinamojo ir nukentėjusiojo gyvenimo būdu (jie yra benamiai, bedarbiai). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, visos kaltinime išdėstytos aplinkybės turi būti patvirtintos įrodymais, gautais ir patikrintais BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo padarymo metu nebuvo objektyviai nustatytas, todėl ši aplinkybė pašalinama iš kaltinimo ir nelaikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamasis V. T. padarė vieną sunkų smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Anksčiau jis buvo teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis V. T. nusikaltimo padarymo metu nedirbo, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Jis neturi šeimos ir materialiai išlaikomų asmenų. V. T. prisipažino padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo T. C. ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarinių. Nusikalstama veika buvo išaiškinta kaltinamojo V. T. dėka, nes nukentėjusysis T. C. nuolat keitė parodymu apie sužalojimo laiką, vietą, jį sužalojusius nepažįstamus asmenis, taip nepadėdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui nustatyti tiesą byloje. Šios aplinkybės pripažįstamos kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Teismas kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis paties nukentėjusiojo T. C. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nukentėjusysis T. C., būdamas neblaivus, bendroje su kaltinamuoju gyvenamojoje vietoje, mušė ir spardė savo motiną G. C.. V. T. į T. C. ir G. C. konfliktą įsikišo liudytojos G. C. prašymu, siekdamas nuraminti nukentėjusįjį T. C. ir pats taip pat buvo jo sužalotas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 56 straipsniu, 61 straipsniu, kaltinamajam V. T. skiriama BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Kardomoji priemonė – suėmimas paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo V. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. liepos 11 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (I t., b.l. 83, 94).

Nukentėjusysis T. C. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas kaltinamojo V. T. atlyginti 20 000 Lt neturtinę žalą (I t., b.l. 37, 38).

Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. T. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam T. C. buvo padarytas kairės krūtinės ląstos pusės durtinis - pjautinis sužalojimas su kairiojo plaučio pakenkimu, kraujo ir oro patekimu į kairiąją pleuros ertmę. Šie sužalojimai sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. C. sveikatą. Be patirto fizinio skausmo, nukentėjusysis patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės. Nukentėjusysis tvirtina, kad net ir po gydymo ligoninėje žaizda ilgą laiką pūliavo, dėl to jis jautė fizinį skausmą, sutriko jo normalus gyvenimo ritmas, jam sunku bėgti ir kvėpuoti. Teismas neabejoja, kad nukentėjusiojo T. C. patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus dėl plaučių sužalojimo, tačiau dalis šiuo metu nukentėjusiojo jaučiamų nepatogumų kyla ir dėl jo paties nepakankamai atsakingo rūpinimosi savo sveikata. 2013 m. balandžio 13 d. T. C. GMP automobiliu buvo atvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę ir tą pačią dieną atlikta operacija: vietinėje nejautroje drenuota pleuros ertmė. 2013 m. balandžio 15 d. T. C. išrašytas namo, medicininiuose įrašuose nurodant, kad paciento būklė gera (I t., b.l. 41). Po to nukentėjusysis į gydytojus nesikreipė ir ambulatoriškai nesigydė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad nemėgsta gydytojų, neturi socialinio draudimo, todėl gydėsi pats. Kaltinamasis nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, brutaliai panaudodamas fizinį smurtą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinius sužalojimus ir dvasinius išgyvenimus, tačiau įtakos nusikaltimo padarymui turėjo ir paties nukentėjusiojo T. C. provokuojantys veiksmai: prieš liudytoją G. C. ir kaltinamąjį V. T. pavartotas fizinis smurtas. Ne visi nukentėjusiojo T. C. dvasiniai išgyvenimai yra susiję su kaltinamojo V. T. padaryta nusikalstama veika. Nukentėjusysis nurodo, kad dėl sužalojimo yra sutrikdytas normalus jo gyvenimo ritmas, jis negali dirbti. Nusikaltimo padarymo metu nukentėjusysis nedirbo, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos ir kartu su motina gyveno kaltinamojo V. T. laikinoje palapinėje. Po nusikaltimo padarymo T. C. darbo paieškos nepradėjo ir teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad į darbą jis nebuvo priimtas, ar iš darbo buvo atleistas dėl sveikatos būklės. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad nedirba dėl to, jog neturi jokio išsilavinimo. Jis taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl sužalojimo pablogėjo jo bendravimo galimybės, šeiminiai ryšiai, ar asmeninė gerovė ir, kad dėl sužalojimo padarinių pašalinimo jis ateityje turės investicijų. Nukentėjusiojo T. C. civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės: bendravimo sumažėjimas, normalaus gyvenimo ritmo sutrikimas, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtintos konkrečiais faktais. Kaltinamasis V. T. neturi pajamų ir turto, jis nuteistas laisvės atėmimo bausme. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, nukentėjusiajam T. C. priteisiama 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamojo turtinę padėtį, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyrą.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa pareiškė 844,88 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo V. T. nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą (1 t., b.l. 47-48). Nukentėjusysis T. C. dėl kaltinamojo V. T. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos -844,88 Lt buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Kaltinamasis V. T., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas.

Nukentėjusiojo T. C. patirtos 1700 Lt atstovavimo išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo V. T. (II t., b.l. 53).

Nusikalstamos veikos įrankis – peilis, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiame p[olicijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamas.

Elektroninė laikmena (CD) nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams;

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kaltinamajam V. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo V. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. liepos 11 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo T. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo V. T. T. C. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo V. T. 844,88 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nusikalstamos veikos įrankį – peilį, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nukentėjusiojo T. C. patirtas 1700 Lt atstovavimo išlaidas priteisti iš kaltinamojo V. T..

Elektroninę laikmeną (CD) nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtas kaltinamasis nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Kristina Baškienė