Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. prašymą suinteresuotam asmeniui A. L., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2023 m. sausio 2 d. teisme gautas pareiškėjo A. L. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti A. L. išvežti jų nepilnamečius vaikus G. L., gimusį (duomenys neskelbtini), ir G. L., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir uždrausti bendrauti su vaikais be pareiškėjo iki kol teisme nebus išspręsti santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo (ar nepilnamečio vaiko) interesams, taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti reikalingas laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, konkrečios priemonės taikymo būtinumą (CPK 178 straipsnis).

5. Nustatyta, kad pareiškėjas A. L. ir A. L. turi sūnų G. L., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą G. L., gimusią (duomenys neskelbtini). Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad šalių nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2022 m. lapkričio 7 d. yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu taip pat deklaruota ir vaikų tėvo, t. y. A. L. gyvenamoji vieta. (Duomenys neskelbtini) mokyklos 2022 m. gruodžio 2 d. išduota pažyma patvirtina, kad G. L. ir G. L. mokosi šioje mokykloje.

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą uždrausti A. L. išvežti vaikus bei uždrausti su vaikais bendrauti be pareiškėjo grindė tarp šalių įvykusiu telefoniniu pokalbiu, kurio metu A. L. pareiškė norinti pasiimti vaikus, tačiau įrodymų, kad ji ketina vaikus pasiimti iš jų gyvenamosios vietos ar išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, nepateikė. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones galima tik tuomet, kai yra tam rimtas pagrindas. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos apsidraudimui, nes tokiu būdu pažeidžiamos kito asmens, šiuo atveju A. L., o tuo pačiu ir nepilnamečių vaikų teisės. Kaip minėta, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vaikų motina ketina, yra anksčiau ketinusi išsivežti ar išsivežusi vaikus iš jų gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą Lietuvoje arba užsienyje. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad A. L. nepranešusi siekė išvežti šalių nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos. Kitų įrodymų, apie tai, jog A. L. ketina išsivežti vaikus į savo gyvenamąją vietą Lietuvoje ar užsienyje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

7. Pažymėtina, kad geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį, kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Teismui nenustačius pagrindo uždrausti išvežti nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos, šiuo metu esančios pas pareiškėją, nepagrįstu laikytinas ir prašymas uždrausti bendrauti su vaikais be pareiškėjo, vertinant šį prašymą taip pat kaip siekį apsidrausti nuo grėsmės, kurios realumo bei pagrįstumo pareiškėjas neįrodė. Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė nei pagrindo, nei būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.