Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2020-01-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-185-1059/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-01-14
Bylos Nr.
e1-185-1059/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55380-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ignas Totilas
Kaltinamasis
V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-185-1059/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55380-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO B A U DŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 14 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Ignas Totilas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Žalio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-55380-19, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas (paskutinį kartą) 2017 m. gruodžio 28 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, 2018 m. liepos 13 d. laisvės apribojimo bausmę atliko, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2019 m. gruodžio 29 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,17 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, griebdamas A. C., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, už rankų ir padarydamas kraujosruvas dešinės rankos žasto srityje ir kairės rankos dilbio srityje, rankomis stipriai suimdamas galvą ir taip sukiodamas į šonus, rankomis spausdamas ir draskydamas veidą, rankomis suimdamas už kaklo ir taip smaugdamas, sukėlė šeimos narei nukentėjusiajai A. C. fizinį skausmą bei grasindamas žodžiais: „sūnus pasikorė, tai ir tave pasmaugsiu“, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti nukentėjusiąją A. C. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą.

V. P. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., ir jį apklausus įtariamuoju, jis kaltu prisipažino visiškai (b. l. 73-74).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinimas V. P. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., įrodytas byloje surinktais įrodymais:

kaltinamojo V. P. parodymais, iš kurių matyti, kad jis gyvena kartu su sugyventine A. C. K. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 29 d., nuo 11 val., kartu su A. gėrė degtinę. Begeriant susipyko, nes iš A. sūnaus nupirko automobilį, o ji neperrašo jo vardu. Konflikto metu sugyventinę griebė už rankų ir taip ją tampė, po to rankomis griebė ją už galvos, sukiojo galvą, buvo sugriebęs už kaklo ir smaugė ją, smaugdamas iš pykčio pasakė: „Sūnus pasikorė, tai ir tave pasmaugsiu“, tačiau jos pasmaugti ar kitaip ją nužudyti net negalvojo. Taip pat galėjo sužaloti ir nosį, kitų kūno vietų, kurias sužalojo, dėl girtumo neprisimena. Gailisi, kad sugyventinei sukėlė fizinį skausmą, viskas įvyko, kad buvo neblaivus. Psichiatrijos ligoninėje nesigydė, psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 73-74).

Nukentėjusiosios A. C. parodymais, iš kurių matyti, kad ji gyvena su V. P. K. (duomenys neskelbtini) Su V. P. kartu gyvena apie 4 metus. 2019 m. gruodžio 29 d., po pietų, namuose ji ir V. P. gėrė degtinę, dviese išgėrė vieną butelį 0,5 litro talpos degtinės, vėliau V. P. atnešė alaus. Ji alaus negėrė, nuėjusi atsigulė. Apie 22 val. kilo konfliktas, V. P.nepatiko, kad ji atsigulė su rūbais, kad su juo daugiau negeria. V. P., būdamas girtas, tapo agresyvus, tempė ją iš lovos. Jis buvo sugriebęs ją už rankų, dėl to atsirado kraujosruvos dešinės rankos žasto srityje ir kairės rankos dilbio srityje. Atsiradusios kraujosruvos ant dešinės rankos žasto ir ant kairės rankos dilbio skaudėjo. Po to V. P. griebė gulinčią lovoje abiem rankom už veido ir stipriai suėmęs galvą sukiojo, tai į vieną, tai kitą pusę, buvo toks jausmas, kad nori nulaužti galvą, nuo sukiojimų skaudėjo galvą, sukiodamas galvą, rankom subraižė veidą prie nosies, taip pat stipriai buvo sugriebęs už nosies, dėl to atsirado kraujosruva nosies srityje, abiem rankom stipriai buvo suėmęs už kaklo ir smaugė. Smaugdamas grasino pasmaugti, grasino žodžiais: „sūnus pasikorė, tai ir tave pasmaugsiu“. Kai smaugė, bijojo, kad gali pasmaugti, skaudėjo kaklą, nors kakle kraujosruvų nesimato. Jos sūnus 2019 m. rugpjūčio 16 d. pats išėjo iš gyvenimo. Dėl padarytų sužalojimų į medikus nesikreipė ir nesikreips, gydymas nereikalingas, kraujosruvos praeis. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 26-27).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu - nuotraukomis, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-23).

2019 m. gruodžio 30 d. nukentėjusiosios A. C. asmens apžiūros protokolu ir jo priedu - nuotraukomis, iš kurių matyti, kad A. C. nosyje yra kraujosruvos, įbrėžimai. Ant A. C. dešinės rankos žasto yra viena kraujosruva, ant kairės rankos dilbio yra viena kraujosruva (b. l. 35-44).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašu, iš kurio matyti, kad 2019 m. gruodžio 30 d., 3.23 val., V. P. nustatytas 2,17 promilių girtumas (b. l. 63-65).

Išdėstyti įrodymai, teismo nuomone, visiškai įrodo V. P. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. Jo veika pagal paminėtus BK straipsnius kvalifikuota teisingai, nes jis smurtaudamas sukėlė šeimos narei sugyventinei A. C. fizinį skausmą bei grasino nužudyti nukentėjusiąją A. C. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui bei, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Kaltinamasis sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomų bausmių rūšimis ir jos dydžiais (b. l. 82-85; 86-87).

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. gali būti skiriamos bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. gali būti skiriamos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokuroras prašo paskirti kaltinamajam arešto bausmę bei vadovaujantis BK 49 str. 5 d. nustatyti, kad V. P. ją atliktų poilsio dienomis. Teismas pažymi, kad BK 49 str. 5 d. negalioja nuo 2019 m. liepos 6 d. (BK įstatymo pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2263 redakcija), todėl V. P. arešto bausmė negali būti paskirta atlikti poilsio dienomis.

Parinkdamas bausmių rūšis ir jų dydžius V. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus, jo atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, jis teistas (paskutinį kartą taip pat teistas už fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai A. C.), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 46-50; 51-53), administracine tvarka baustas (b. l. 54-55), dirbantis (b. l. 62). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtinos laisvės apribojimo bausmės, kurių dydis nustatytinas artimas maksimaliam. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie padės geriausiai įgyvendinti bausmei keliamus tikslus.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės už veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. subendrintinos jas apimant, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė prieš šeimos narį – sugyventinę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose įpareigojant šią priemonę įvykdyti per teismo nustatytą terminą.

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, V. P. savo kaltę pripažįsta, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

V. P. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str., buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 30 d., 3.50 val., (b. l. 77-78), iki 2019 m. gruodžio 30 d., 17.03 val. (b. l. 79) (viena laikino sulaikymo para), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamajam V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80-81) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. P.:

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams įpareigojant jį per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams įpareigojant jį per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams įpareigojant jį per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, V. P. skirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams įpareigojant jį per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į V. P. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 30 d., 3.50 val., iki 2019 m. gruodžio 30 d., 17.03 val. (viena laikino sulaikymo para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, skirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. P. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (taip pat ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teisėjas Ignas Totilas