Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nutarimas

2020-01-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-69-649/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-14
Bylos Nr.
A6.-69-649/2020
Teisminio proceso Nr.
4-26-3-00002-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Saulius Vanagas (pirm.)
Pažeidėjas
V. K.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-69-649/2020Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00002-2020-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.4; 7.11; 21.9.9; 21.9.10; 21.9.11; (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARI MA S2020 m. sausio 14 d.Kupiškis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, bausto administracine tvarka, kaltinamo administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymu, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., būdamas UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini). (toliau - Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) bei kitiems kreditoriams, neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 28 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, t. y. Bendrovė buvo nemoki jau 2019 m. balandžio 30 d., todėl Bendrovės vadovas V. K., vadovavęs Bendrovei nuo 2019-02-01 iki 2019-09-12, nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Jei Bendrovės vadovas būtų laiku pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas V. K. pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Tokiu būdu V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta laiku ir tinkamai (teismo šaukimas pasirašytinai buvo įteiktas jo motinai, šaukimas siųstas V. K. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu). Prieš teismo posėdį iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvo gautas paaiškinimas ir prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. VMI atstovas į posėdį nebuvo kviestas, nes paprastai į bylos nagrinėjimą bylas inicijavusių įstaigų atstovai nekviečiami, nebent pateiktas prašymas dėl dalyvavimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime V. K. nurodė, kad pažeidimą pripažįsta ir gailisi. UAB „V.“ direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-09-12. Tampant direktoriumi nebuvo tinkamai informuotas apie blogą UAB „V.“ finansinę padėtį. UAB „V.“ jokio turto neturėjo ir buvo įsteigta siekiant išvengti privalomų valstybės biudžeto mokesčių. Nebuvo informuotas apie fiktyvią UAB „V.“ veiklą, todėl, atsiradus didelei mokestinei nepriemokai, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „V.s“. Prašo skirti minimalią baudą ir baudos mokėjimą išdėstyti per 14 mėnesių.

Vertinant VMI pateiktą medžiagą, administracinio nusižengimo padarymo faktas ir aplinkybės teismui yra aiškios ir nekelia abejonių, byla nagrinėtina nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

V. K. kaltę padarius ANK 120 str. 1 d. numatytą pažeidimą patvirtina jo pateiktas rašytinis prisipažinimas, taip pat kiti byloje ištirti rašytiniai įrodymai: VMI 2019 m. sausio 3 d. teismui pateiktas pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 2-5), mokesčio mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys apie Bendrovę ir VMI Integruotos mokesčių informacinės sistemos duomenų bazės išrašai (b. l. 6, 17-19), patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo (b. l. 7-8), išieškojimo negalimumo aktas (b. l. 9), VMI sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 10-16), Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties kopija dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 22-24), išrašai iš juridinių asmenų registro (b. l. 32-36) ir kiti byloje esantys duomenys.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Taip pat ši ANK norma yra blanketinė ir nukreipia į ĮBĮ, kurio 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taip pat pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui kyla ir nutraukus restruktūrizavimo bylą, t. y. ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu ir jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog būtent bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 13 punktas). Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi, iš šio teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog būtent bendrovės vadovas- šiuo atveju būtent V. K., būdamas Bendrovės vadovu, buvo atsakingas už tinkamą visos Bendrovės veiklos organizavimą, teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, buhalterinės apskaitos organizavimą.

Remiantis aukščiau išdėstytu, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad V. K., būdamas Bendrovės vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje ir ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Anksčiau nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad V. K. veiksmai atitinka visus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, todėl V. K. trauktinas administracinėn atsakomybėn. Kritiškai vertinami V. K. paaiškinimai, jog jis prieš tampant direktoriumi nebuvo tinkamai informuotas apie Bendrovės blogą finansinę padėtį. Juk pagal ABĮ nuostatas bendrovės vadovas už jos veiklą atsako nuo paskyrimo vadovu dienos, ir bendrovės vadovu V. K. tapo savanoriškai. Jei buvo neaiškumų dėl bendrovės mokumo, V. K. galėjo reikalauti duomenų iš prieš tai buvusio vadovo arba tiesiog galėjo netapti Bendrovės vadovu.

Atsakomybėn traukiamo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjui, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – V. K. anksčiau neteistas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), administracine tvarka baustas už įvairius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau nagrinėjamą nusižengimą padarė pirmą kartą, taip pat įvertinus jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas konkrečias bylos aplinkybes, tame tarpe ir tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei teismui buvo pateiktas (pateikė VMI), nors ir gerokai pavėluotai.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti V. K. paskiriant už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą (ANK 32, 34-36 straipsniai). Nors skiriama minimali bauda, ji yra didelė – 1400,00 €, todėl tenkinamas V. K. prašymas išdėstyti baudos mokėjimą per 14 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635–637, 675 straipsniais teismas

nutaria:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 1 400,00 € (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio bauda.

Išaiškinti V. K., jog paskirtą baudą privalo sumokėti per 14 mėnesių lygiomis dalimis po 100,00 € sekančiai – pirmąjį 100,00 € sumokėti iki 2020-02-29, toliau kas mėnesį po 100,00 € iki paskutinės mėnesio kalendorinės dienos, paskutinį kartą 100,00 € sumokant iki 2021-03-31.

Bauda privalo būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT787290000000130151 (AB „Citadele“ bankas); LT057044060007887175 (AB SEB bankas); LT327180000000141038 (AB Šiaulių bankas); LT747400000008723870 (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); LT744010051001324763 (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); LT122140030002680220 (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); LT247300010112394300 („Swedbank“ AB); LT427230000000120025 (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas 1001). Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį.

Nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose.

Teisėjas Saulius Vanagas