Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Biominvija“ (tolia – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2023 m. spalio 3 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ-32571 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo Bendrovei paskirta 300 Eur bauda. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde paaiškina, kad užsiima tarptautinių krovinių pervežimu Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Nurodo, kad 2023 m. balandžio 27 d. sudarė darbo sutartis su užsieniečiais M. Z. ir F. S. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms užimti. Įdarbinant minėtus užsieniečius pasinaudojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 57 ir 62 straipsnių nuostatų lengvatomis pagal kurias, užsieniečiui nėra reikalingas leidimas dirbti, kadangi profesija, kuriai įdarbino užsienio šalies piliečius, yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Taip pat paaiškina, jog M. Z. darbo sutartį nutraukė 2023 m. liepos 7 d., o F. S. - 2023 m. liepos 28 d. Teigia, kad atsakovė, vykdydama Bendrovės patikrinimą, 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateikė nurodymą, kuriuo įpareigojo pateikti papildomus dokumentus, susijusius suminėtais užsieniečiais. Nurodo, jog vykdydama VDI nurodymą, 2023 m. rugpjūčio 25 d. pateikė reikalaujamus dokumentus bei papildomus paaiškinimus. VDI 2023 m. spalio 3 d. priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, t. y., pareiškėja įdarbino trečiosios šalies pilietį nesilaikydama UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, negavo iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) leidimo pakeisti darbdavį. Pareiškėja mano, kad jos atžvilgiu priimtas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o VDI nurodyta pozicija dėl to, kad ji nesilaikė UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų yra visiškai nepagrįsta, neteisinga ir paskirta bauda neproporcinga padaryto pažeidimo mastui. Atkreipia dėmesį, kad VDI vykdydama patikrinimą priėmė Nutarimą neatsižvelgiant į aplinkybę, jog nurodyta teisės aktų nuostata bei joje nustatytas reikalavimas nėra įvykdomas nei jos, nei jos įdarbintų užsienio šalių piliečių atžvilgiu. VDI priimdama Nutarimą vadovavosi išimtinai prielaidomis, nesant jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes bei jai netaikytinomis teisės aktų nuostatomis. Nurodo, jog UTPĮ nuostatos nenumato pareigos darbdaviui (pareiškėjai) kreiptis su prašymu į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį ir / ar kontroliuoti darbuotoją, kad pastarasis atliktų visus tokiu atveju būtinus veiksmus. Dėl leidimo pakeisti darbdavį vadovaujantis UTPĮ nuostatomis asmeniškai kreipiasi pats užsienietis per elektroninę Migracijos departamento paslaugų sistemą, pateikdamas prašymą dėl leidimo pakeisti darbdavį. Darbdavio pareiga, priimant į darbą trečiųjų šalių pilietį, pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalį, yra pareikalauti, kad įdarbinamas asmuo pateiktų galiojantį leidimą laikinai gyventi arba kitą dokumentą, suteikiantį teisę teisėtai būti ir / ar gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pažymi, jog atliko savo pareigą ir tinkamai pareikalavo iš įdarbinamų užsienio šalies piliečių pateikti dokumentus patvirtinančius jų teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, patikrino užsienio šalies piliečių kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus bei kt. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pareiga užsieniečiui kreiptis dėl leidimo pakeisti darbdavį UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, privaloma tik tam užsieniečiui, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi, o ne nacionalinė viza. Tiek M. Z., tiek F. S., buvo išduotos nacionalinės vizos laikotarpiui nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. spalio 16 d., t. y. 6 mėn. laikotarpiui. Taigi, užsienio šalies piliečiai, neturėjo vykdyti numatytos pareigos, kadangi neturėjo atitinkamo dokumento (leidimo lakinai gyventi) kreipimuisi į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį. Skunde pabrėžia, kad užsienio šalies piliečiai net fiziškai negalėtų pateikti prašymų pakeisti darbdavį Migracijos departamentui per MIGRIS sistemą, kadangi tokio prašymo pateikimas iš viso nėra įmanomas tokiam užsieniečiui, turinčiam nacionalinę vizą. Užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali kreiptis į Migracijos departamentą tik su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo santykių pagrindu pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalį ir be kita ko, tokį prašymą tokie užsieniečiai gali pateikti nepriklausomai nuo to ar jie yra įdarbinti juos kviečiančioje įmonėje ir / ar bet kurioje kitoje. Mano, jog VDI absoliučiai nepagrįstai tapatina leidimo laikinai gyventi bei nacionalines vizos turėjimą užsieniečiui, bei numato įpareigojimą, kuris užsieniečiui turinčiam nacionalinę vizą apskritai netaikomas. Taip pat, VDI netinkamai interpretuoja UTPĮ 44 straipsnio 6 dalies nuostatą, tokiu būdu sudarant bei sukuriant tiek jai, tiek užsienio šalies piliečiui prievolę, kurios vykdyti pastarieji net neprivalo. Mano, jog VDI absoliučiai nepagrįstai skundžiamame Nutarime nurodo, kad Bendrovė, prieš priimdama sprendimą sudaryti darbo sutartis su užsieniečiais, turėjo įsitikinti, kad jų įdarbinimas nepažeis galiojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau to nepadarė. Pareiškėjos įsitikinimu, VDI Nutarimas yra nepagrįstas galiojančiomis bei taikomomis teisės aktų normomis, todėl jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų. Pareiškėjos teigimu, VDI Nutarime neteisingai nurodo, jog Bendrovė privalėjo užtikrinti, kad minėti darbuotojai būtų įdarbinti nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. Anot pareiškėjos, VDI Nutarime nenurodo, kokius konkrečiai netinkamus veiksmus ji atliko. Pareiškėjos teigimu, VDI taip pat visiškai nepagrįstai pabrėžia, kad vadovaujantis UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostata užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi, turi dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį. Pastebi, jog UTPĮ 44 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius. Taigi, minėtoje normoje užsieniečiui numatyta galimybė dirbti keliems darbdaviams. Be kita ko, teisės aktų nuostata nedetalizuoja bei nenustato išskirtinių reikalavimų nei užsienietį priimančiajai įmonei (pagrindiniam darbdaviui), nei kitiems darbdaviams, priėmusiems užsienio šalies pilietį. Šiuo atveju, visus įsipareigojimus susijusius su užsieniečiu prisiima būtent tik pirmasis darbdavys, tame tarpe ir pareigą nurodyti kitus darbdaviu ir tik pirmasis darbdavys turi pareigą tiek pateikti tarpininkavimo raštą Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi ir / ar nacionalinės vizos išdavimo, tiek užsienietį įdarbinti. Todėl VDI nurodyti argumentai dėl imperatyvaus reikalavimo numatyto UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje yra absoliučiai nepagrįsti bei neteisingi. Pareiškėja skunde daro išvadą, kad VDI tik formaliai įvertino jos pateiktus dokumentus, neatlikusi jokio išsamaus tyrimo, konstatavo pažeidimą visiškai formaliais pagrindais, ką patvirtina Nutarimas, kuriame nėra nurodyta jokios informacijos, susijusios su pirmuoju darbdaviu, išskyrus aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) pateikė Migracijos departamentui tarpininkavimo raštus. Atsakovė skundžiamame Nutarime nedetalizavo, ar (duomenys neskelbtini) minėtus darbuotojus buvo įdarbinusi / atleidusi, ar jie įmonėje buvo įdarbinti, ar (duomenys neskelbtini) informavo Migracijos departamentą, kad darbo sutartys su darbuotojais nesudarytos, nutrauktos bei pan. Galiausiai, pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad pagal UTPĮ 11 straipsnį ir UTPĮ 62 straipsnio 1 dalį, užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas arba turintis galiojančią Šengeno vizą, vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą (tame tarpe ir Lietuvos Respublikos) Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę ar kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka UTPĮ nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Tai reiškia, kad užsienietis, nepriklausomai nuo to, ar turintis Lietuvos Respublikos, ir / ar Lenkijos Respublikos išduotą nacionalinę vizą (darbo santykių pagrindu) ir ketinantis dirbti, gali būti įdarbintas Lietuvos Respublikoje. Pastebi, kad UTPĮ nuostatos, nedetalizuoja, kokius konkrečiai užsienio šalies piliečius turi teisę įdarbinti, t. y. su kokiais dokumentais turi būti užsienio šalies piliečiai, kokie turi būti ant dokumentų išduoti pagrindai bei pan. Pabrėžia, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Migracijos departamentas, t. y. Migracijos departamentas, vykdydamas gerąją praktiką sudaro galimybę užsienio šalies piliečiams pasiteikti dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (nenaikinat jam galiojančios vizos) darbui pas kitą darbdavį, kadangi prašyti pakeisti darbdavį toks užsienietis neturi jokios galimybės. Tuo tarpu, VDI nustatė tariamai padarytą pažeidimą, visiškai neatsižvelgdama į aplinkybę, kad įdarbinti darbuotojai išdirbo tik 2-3 mėn., užsieniečių įdarbinimas Bendrovėje VDI atliekamo tyrimo metu buvo jau pasibaigęs. Pareiškėjos įsitikinimu, ji nepadarė jokios žalos nei užsienio šalies piliečiams, nei valstybei. Todėl VDI skundžiamo Nutarimo argumentai bei motyvai, neva ji netinkamai išanalizavo teisės aktų reglamentuojančių užsieniečių įdarbinimą, nuostatas, nurodant tariamą nerūpestingumą bei aplaidumą, nesikreipiant į specialistus dėl profesionalios konsultacijos suteikimo, yra visiškai nepagrįsti. Akcentuoja, kad nėra jokių duomenų, kad ji būtų aplaidi ar nerūpestinga įdarbindama užsienio šalies piliečius ir / ar kad būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus. Nurodo, kad buvo ne kartą tikrinta, tvarkingai vykdė savo veiklą, niekada iki nagrinėjamo atvejo pažeidimų nepadarė. Mano, jog nurodytos aplinkybės parodo, kad tariamas VDI nurodytas pažeidimas apskritai negali būti konstatuotas jos atžvilgiu. Pareiškėjos nuomone, atsakovė netinkamai kvalifikavo tariamai padarytą pažeidimą, kadangi įvykdytas formalus veiksmas neatitinka Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos sudėties požymių, dėl ko VDI priimtas Nutarimas yra absoliučiai nepagrįstas bei neteisėtas ir turi būti naikinamas.