Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-15 · Civilinė byla Nr. 2A-563-153/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-15
Bylos Nr.
2A-563-153/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Nijolia Indreikienė
Ieškovas
A. D.
Atsakovas
V. D.
Civilinė byla Nr. 2A-563-153/2011;
pirmosios instancijos teismo teisėja Larisa Tamulionienė;

procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 75.4.3, 77.4.3, 78.2.1, 108.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės,sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei,

dalyvaujant ieškovui A. D., jo atstovei advokatei L. S., atsakovei V. D., jos atstovui J. S., institucijos, teikiančios išvadą, Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei AndželikaiVežbavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-411-660/2010 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei V. D., institucijai, teikiančiai išvadą, Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir atsakovės V. D. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir santuokinio turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. D. ieškiniu prašė nutraukti santuoką tarp jo ir atsakovės V. D., sudarytą 2001-06-02 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 716, dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko A. D., gim. 2002-06-27, gyvenamąją vietą su motina V. D., priteisti iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskiriant V. D., nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: nepilnamečio vaiko A. D. tėvas A. D. dalyvaus auklėjime ir bendraus su vaiku maksimaliai, be apribojimų, ne mažiau kaip keturis kartus per mėnesį vieną savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį), nuo 12 val. iki 18 val., po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę D., ieškovui – D., priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas sutiko su priešieškinio dalimi dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, su kita atsakovės priešieškinio dalimi nesutiko, prašė ją atmesti. Nurodė, kad atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas. Atsakovė pradėjo visiškai nepaisyti jo nuomonės, ėmė ignoruoti jį kaip sutuoktinį, elgėsi egoistiškai. Paskutinius dvejus bendro gyvenimo metus atsakovė visus šeimyninius reikalus sprendė su savo tėvais. Atsakovė nuolat demonstravo ieškovui panieką, jį žemino, elgėsi arogantiškai, be pagrindo kėlė konfliktus. Dėl tokio atsakovės elgesio šeimoje buvo nuolatinė įtampa. Su atsakove ieškovas daugiau kaip dvejus metus negyvena, neveda bendro ūkio. Atsakovė be pagrindo neleidžia ieškovui bendrauti su sūnumi.

Šalies argumentai

Atsakovė V. D. ieškinį prašė atmesti. Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko A. D., gim. 2002-06-27, gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 600 Lt per mėnesį nuo 2006-10-01 iki jo pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę. Priteisti iš ieškovo 14 600 Lt nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-10-01 iki 2009-10-01, priteisti iš ieškovo jos tėvų jai dovanotus 5 000 Lt, nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: nepilnamečio vaiko A. D. tėvas dalyvaus auklėjime ir bendraus su vaiku, dalyvaujant vaiko motinai, vaiko gyvenamojoje vietoje šiomis dienomis: trečiadienį nuo 17.30 val. iki 19.30 val., šeštadienį, sekmadienį nuo 15.00 val. iki 17.00 val., laiką suderinus su sūnum ir atsakove. Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę – D.. Prašo priteisti iš ieškovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo, kuris 2005 m. rugpjūčio mėn. paliko šeimą, kaltės. Ieškovas pažeidė sutuoktinių pareigą vienas kitą remti moraliai bei materialiai, ieškovas turi kitą moterį, su kuria gyvena, ieškovas prieš atsakovę ir sūnų naudojo psichologinį smurtą. Ieškovas vaiko nelanko, su juo nebendrauja 5 metus, vaikas jo nepažįsta. Ieškovas, gaudamas dideles darbo pajamas, šeimai skirdavo apie 300 Lt, savo pajamas slėpė. Nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. iki 2007-09-18 ieškovas visiškai nesirūpino šeima, nuo 2007-09-18 ieškovas sūnaus išlaikymui pradėjo mokėti po 300 Lt per mėnesį. Ieškovo išlaikymo įsiskolinimas sūnui sudaro 6 600 Lt, nes iki 2007-09-18 ieškovas išlaikymo neteikė, o nuo 2007-09-18 iki 2009-10-06 išlaikymui per mėnesį teikė tik 300 Lt vietoje 600 Lt, dėl to susidarė 8 000 Lt įsiskolinimas. Iš viso įsiskolinimas yra 14 600 Lt. Atsakovės tėvai prieš vestuves, kaip vestuvinę dovaną, atsakovei padovanojo 5 000 Lt, už kuriuos buvo nupirkti baldai. Kadangi šie daiktai liko ieškovo motinos bute, nuomininkai juos sudėvėjo, todėl ieškovas privalo jai grąžinti 5 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovo A. D. ir atsakovės V. D., įregistruotą 2001-06-02 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 716) dėl ieškovo kaltės, nutraukęs santuoką paliko santuokines pavardes D. ir D.; nepilnamečio A. D., gim. 2002-06-27, gyvenamąją vietą nustatė su motina V. D., priteisė iš ieškovo nepilnamečiam sūnui A. D. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo 2009-08-24 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja skyrė jo motiną V. D.; priteisė iš ieškovo nepilnamečiam sūnui A. D. 9 300 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-11-26 iki 2009-08-24; nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. D. tvarką vaiko gyvenamojoje vietoje: trečiadienį nuo 17.30 val. iki 19.30 val., šeštadienį, sekmadienį nuo 15.00 val. iki 17.00 val., laiką suderinus su sūnumi ir jo motina; atsakovę įpareigojo sudaryti sąlygas vaiko ir ieškovo netrukdomam bendravimui; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovei 79,20 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio ir 600 Lt advokato atstovavimo išlaidas; priteisė iš ieškovo valstybei 3 procentus metinės išmokų sumos – 180 Lt ir 19,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš atsakovės ieškovui 300 Lt advokato atstovavimo išlaidas ir 33 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovės valstybei 12,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad šalys kartu faktiškai negyvena nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. Teismas rėmėsi CK 3.60 str. 3 d. nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismas sprendė, kad ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienus metus visiškai ja nesirūpino. Teismas nurodė, kad ieškovo teiginiai dėl atsakovės netinkamo elgesio šeimoje jokiais įrodymais nepagrįsti, o liudytojos D. D.-Gedminienės paaiškinimus teismas vertino kritiškai, atsižvelgdamas į tai, kad ji yra ieškovo sesuo. Teismas konstatavo, kad šalių šeimos santykiai baigėsi, santuoka faktiškai iširusi, sutuoktiniai kartu negyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės (CK 3.27 str., 3.28 str., 3.60 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas atsižvelgė į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko A. D., gim. 2002-06-27, gyvenamosios vietos nustatymo, todėl vaiko gyvenamąją vietą nustatė su jo motina atsakove.

Dėl išlaikymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ieškovas dirba dvejuose darbuose 1,5 etato, jo vidutinis darbo užmokestis – 2171 Lt, ieškovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, jo vardu registruota transporto priemonė 1990 m. „Renault 19”. Atsakovės vidutinis darbo užmokestis – 1079, 96 Lt, atsakovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi. Atsakovės apskaičiavimu, išlaidos sūnaus išlaikymui sudaro 1 000 Lt per mėnesį. A. D. diagnozuota PPD (Q21.1) – prieširdžių pertvaros defektas, tačiau nežinomas šunto dydis, ir toksokorozė (B83), jam rekomenduojamas gydymas, perkami vaistai, vitaminai ir kiti medikamentai.

Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovės pateiktą vidutinių mėnesinių vaikui skirtų išlaidų apskaičiavimą, LR Vyriausybės patvirtintą galiojantį 800 Lt MMA dydį, iš ieškovo jo sūnui A. D. turi būti priteistas 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2009-08-24, iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteisto materialinio išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), nes tokio dydžio išlaikymą priteisti leidžia ieškovo turtinė padėtis ir taip sudaromos realios prielaidos tam, kad būtų galima pasiekti CK 3.192 str. 2 d. numatytų išlaikymo prievolės tikslų.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. iki 2007 m. rugsėjo mėn. sūnui išlaikymo neteikė. 2009 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. atsakovė gavo perlaidas po 200 Lt, ieškovas sūnaus išlaikymui sumokėjo: nuo 2007-09-18 iki 2008-03 – po 300 Lt, nuo 2008-04-12 iki 2008-05-17 – po 400 Lt, nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. – po 300 Lt, nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. kovo mėn. – po 200 Lt kas mėnesį. Tai patvirtino Lietuvos pašto perlaidų išmokėjimo kvitai. Teismas nurodė, kad išlaikymo sūnui įsiskolinimas turi būti skaičiuojamas už trejus metus iki priešieškinio pareiškimo dienos, t. y. nuo 2006-11-26 iki 2007 m. rugpjūčio mėn. imtinai (9 mėn. x 500 Lt = 4500 Lt). Nuo 2007-09-18 iki 2009-08-24 sūnaus išlaikymui per mėnesį teikė 200–400 Lt, dėl to susidarė 4 800 Lt įsiskolinimas (24 mėn. x 500 Lt = 12 000 Lt, 12 000 Lt – 7 200 Lt = 4 800 Lt). Iš viso už trejus metus susidarė 9 300 Lt įsiskolinimas, kuris priteistinas iš ieškovo.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ieškovas su vaiku A. D. nuolat nebendrauja nuo 2005 m. rugpjūčio mėn., bendravimas yra epizodinis, vyksta atsakovės namuose. Kauno rajono Neveronių vidurinės mokyklos 2010-05-27 pažyma nustatyta, kad nuo 2009-11-18 iki 2010-05-27 psichologei bendraujant su vaiku A. D., ji padarė išvadą, jog tėvas šiuo metu nėra reikšmingas asmuo vaiko gyvenime, tikslinga būtų skirti adaptacinį laikotarpį tėvo ir vaiko tarpusavio santykių, emocinio ryšio stiprinimui, po tam tikro laikotarpio ir papildomo patikrinimo nustačius, kad atsirado emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo, galimas bendravimas ne vien jo gyvenamojoje vietoje. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009-11-03 išvadoje nurodyta, kad A. D. išsakė savo norą gyventi su motina, pokalbio metu vaikas apie tėvą kalbėjo nenoriai, buvo juntama vaiko emocinė įtampa, šiuo metu vaikas nenori bendrauti su tėvu, nenori, kad jų susitikimai vyktų kitur, o ne senelių namuose. Teismas rėmėsi nustatytomis aplinkybėmis, todėl sprendė, kad yra tikslinga nustatyti atsakovės priešieškinyje nurodytą ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, įpareigojant atsakovę sudaryti sąlygas vaiko ir ieškovo netrukdomam bendravimui. Teismas nurodė, kad atstačius emocinį ryšį tarp ieškovo ir vaiko, nusistovėjus pastovesniems santykiams, galima pereiti į kitą bendravimo lygį.

Dėl 5 000 Lt priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad Sutartimi/Užsakymu atsakovė UAB „Petrašiūnų gaja” užsakė baldus – sofą, du fotelius. Nuomos sutarties, kurią pasirašė šalys ir nuomininkas M. S., priede 2005 m. balandžio 1 d. išnuomojant butą buvo išvardinti baldai, tarp jų ir 2 000 Lt vertės svetainės komplektas, 2000 Lt vertės sekcija, 450 Lt vertės staliukas. Nors liudytoja Z. J. tvirtino, jog savo dukrai dovanojo 5 000 Lt, o atsakovė teigė, kad už šiuos pinigus nupirko minėtus baldus, liudytojos R. P., R. P. matė baldus bute ir girdėjo iš atsakovės, kad baldai nupirkti už tėvų dovanotus pinigus, tačiau byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog tėvų dovanotos lėšos tikrai buvo panaudotos baldams pirkti. Teismas sprendė, kad nurodyti įrodymai nelemia išvados, kad dovanoti 5 000 Lt buvo panaudoti bendram šalių turtui įsigyti. Be to, atsakovė nereiškė reikalavimo pripažinti šį turtą asmenine nuosavybe, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti jai iš ieškovo 5 000 Lt teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. D. prašė iš dalies panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį patenkinti, atsakovės patikslintą priešieškinį atmesti: pakeisti santuokos nutraukimo pagrindą ir nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės; sumažinti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pakeisti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė šiuos motyvus:

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

1) santuokos iširimo dėl kito sutuoktinio kaltės faktas gali būti preziumuojamas tik pateikus neginčijamus įrodymus. Atsakovė neįrodė faktų, su kuriais ji sieja ieškovo kaltę ir kaltės prezumpciją, o teismas nenustatė, kokios tikrosios priežastys lėmė santuokos iširimą;

2) teismas neteisingai nustatė santuokinio gyvenimo pasibaigimo laiką, nenustatė faktinio šeimos iširimo laiko ir priežasčių. Teismo išvada, kad byloje jokiais įrodymais nepagrįstas ieškovo teiginys, jog ieškovas su atsakove negyvena nuo 2007 m., yra neteisinga ir nepagrįsta. Teismas be pagrindo nevertino ieškovo paaiškinimų, ieškovo liudytojos parodymų, bei kitų įrodymų, esančių byloje;

3) teismas nevertino rašytinių įrodymų turinio, įrodymų tinkamumo, o apsiribojo pateiktų įrodymų pavadinimų išvardinimu. Su vaiko sveikata nesusiję medicinos darbuotojų įrašai nepilnamečio vaiko medicininiuose dokumentuose negali būti įrodymų šaltiniu. Bet kokia informacija, nesusijusi su nepilnamečio paciento sveikata (tėvų šeimos santykiai, išlaikymas, kito sutuoktinio elgesys ir pan.), įrašyta į medicininius vaiko dokumentus iš vaiko motinos žodžių, negali būti pripažįstama objektyvia informacija dėl jos pobūdžio (ne medicininio pobūdžio informacija) ir informacijos šaltinio. Medicininiuose dokumentuose įrašyta informacija, nesusijusi su vaiko sveikata, yra prieštaringa ir neatitinkanti pačios atsakovės nurodytų aplinkybių teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Paskutinis įrašas medicininių dokumentų išrašuose padarytas 2005 m. spalio mėn., tačiau teismas rėmėsi šiais įrodymais, spręsdamas apie visą ginčo laikotarpį iki 2007 m. rugsėjo mėn. Medicininiuose dokumentuose įrašytos aplinkybės nepatvirtina ir iš esmės paneigia teismo sprendimo išvadų, kad ieškovas nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpino iki 2007m. rugsėjo mėn.;

4) atsakovės pakviesti liudytojai negali būti pagrindas teismo sprendimo išvadai, kad ieškovas paliko šeimą ir ja nesirūpino, padaryti. Atsakovė yra priklausoma nuo liudytojos Z. J. ir psichologiškai ir materialiai, o ir pati liudytoja turi suinteresuotumą bylos baigtimi;

5) teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno raj. PK Karmėlavos policijos nuovados medžiaga, joje atsakovės rašytu 2005-09-05 protokolu-pareiškimu. 2005-09-08 atsakovė pateikė prašymą pagal jos rašytą pareiškimą tyrimą nutraukti ir 2005-09-16 tyrimas buvo nutrauktas;

6) teismas nepagrįstai kritiškai vertino ieškovo liudytojos D. D.-Gedminienės paaiškinimus, kuri nurodė jai žinomas aplinkybes apie šalių santuokos iširimo priežastis, atsakovės elgesį šeimoje, jų gyvenimo kartu pabaigą, šeimos ir šalių nepilnamečio vaiko išlaikymą. Kadangi dalis atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų buvo pateikta į bylą jau užbaigus parengiamąjį bylos nagrinėjimą, ir teismas juos vertino priimdamas sprendimą, todėl ieškovui atsirado būtinybė atsikirsti į atsakovės pateiktus įrodymus. Dėl to ieškovas prašo apklausti liudytojus V. A., gyv. V. Krėvės pr. 115A-18, Kaune, ir S. G., gyv. (duomenys neskelbtini), kuriems yra žinomos aplinkybės apie šalių šeimos bendrą gyvenimą iki 2007 m. rugsėjo mėn.;

7) atsakovė pažeidė sutuoktinio pareigas, atsakovė pradėjo visiškai nepaisyti ieškovo nuomonės, ignoruoti ieškovą kaip sutuoktinį, elgtis egoistiškai, su ieškovu gyveno tik dėl išskaičiavimo bei savo patogumo. Atsakovė nuolat demonstravo panieką, žemino ieškovą, elgėsi arogantiškai, be pagrindo kėlė konfliktus. Dėl tokio sutuoktinės elgesio šeimoje buvo nuolatinė įtampa, nesutarimai. Norėdamas išvengti nuolatinių konfliktų, vykstančių nepilnamečio vaiko akivaizdoje, nuo 2007 m. rugsėjo mėn. ieškovas pradėjo gyventi skyrium. Dėl šių aplinkybių yra pagrindas preziumuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės;

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Teismo priteisto išlaikymo suma yra per didelė, neatitinka vaiko poreikių ir jų tėvų turtinės padėties. Atsakovės pateiktas vaiko poreikių apskaičiavimas yra nepagrįstas rašytiniais įrodymais, sumos, nurodytos vaiko poreikiams patenkinti, yra aiškiai per didelės. Atsakovės teiginys, kad sūnus turi specialių poreikių dėl jo sveikatos, yra nepagrįstas, nes nėra tinkamos formos rašytinių įrodymų – gydytojų komisijos pažymėjimo apie vaiko sveikatos būklę šiuo metu. Būtiniems vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį turi būti skiriama apie 600 Lt, todėl ieškovas sutinka teikti 300 Lt išlaikymą per mėnesį.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Teismas nepagrįstai priteisė įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-11-26 iki 2009-08-24, nes išlaikymo įsiskolinimo nėra. Šalys iki 2007 m. rugsėjo mėn. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl vaikui buvo teikiamas išlaikymas. Nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi dėl vaiko išlaikymo į ieškovą ar atitinkamas institucijas. Teismas nenustatinėjo vaiko poreikių dydžio, tėvų turinės padėties ir kitų reikšmingų faktų, buvusių ginčo laikotarpiu, o apsiribojo tik tuo, kad priešieškinio reikalavimas neviršijo CK 3.200 str. nustatymo termino.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku

Teismas be jokio aiškaus pagrindo ir motyvų apribojo ieškovo bendravimą su sūnumi. Ieškovas negali pasinaudoti nustatyta tvarka, kadangi negali suderinti su atsakove bendravimo laiko, nes ši neatsako į ieškovo skambučius. Teismo sprendimo dalis, kad ieškovas turi bendrauti su vaiku iš anksto suderinus laiką su vaiku ir ­su jo motina, be teisės išsivežti sūnų iš jo gyvenamosios vietos, turi būti panaikinta kaip nepagrįsta. Vaiko gyvenamojoje vietoje ieškovui bendrauti su vaiku neleidžiama. Ieškovui turi būti leista bendrauti su vaiku ne mažiau kaip keturis kartus per mėnesį vieną savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį), nuo 12 val. iki 18 val. Teismas neatsižvelgė į vaiko nuomonę, nustatydamas bendravimo tvarką.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė V. D. prašė apeliacinį skundą atmesti, o Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimuose į apeliacinio skundo argumentus nurodė šiuos motyvus:

1) byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. įrašai nepilnamečio vaiko medicininiuose dokumentuose bei liudytojų parodymai, patvirtino aplinkybę, kad ieškovas faktiškai paliko šeimą nuo 2005 m. rugpjūčio mėn.;

2) ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis po 2005 m. rugpjūčio 12 d. gyveno šeimoje ir ją išlaikė. Apelianto teiginys, kad prašymas Neveronių policijos nuovadai dėl parašyto pareiškimo įrodo, jog šalys susitaikė, yra nepagrįstas. Atsakovei spręsti šeimos konfliktą policijoje nebuvo priimtina;

3) ieškovo atstovė turėjo 38 dienų laikotarpį susipažinti su atsakovės pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais. Kaip matyti iš 2010-06-01 teismo posėdžio protokolo (1 t., b. 1. 128), ieškovo advokatė prašė neprijungti atsakovės teikiamų įrodymų, nes ji nespėsianti su jais susipažinti dėl didelės jų apimties. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2010-08-31, ieškovo advokatė minėtus rašytinius įrodymus gavo 2010-06-23;

Šalies argumentai

4) apelianto prašymas apklausti papildomai liudininkus sesers vyrą G. G. ir draugą V. A. yra visiškai nepagrįstas ir negali būti tenkintinas;

5) apelianto nuomonė, kad atsakovė kalta dėl santuokos nutraukimo, nepagrįsta jokiais įrodymais;

6) ieškovas nuo 2005 m. rugpjūčio iki 2007 m. rugsėjo sūnui išlaikymo neteikė, o kitais laikotarpiais išlaikymą teikė nuo 200 litų iki 400 litų. Apeliantas iki apeliacinio skundo padavimo dienos įsiskolinimą pripažino. Šį faktą patvirtina ieškovo siųstų SMS žinučių išklotinė;

7) teismas teisingai nustatė apelianto bendravimo su vaiku tvarką. Vaikas Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojams pats išreiškė savo valią, kad su tėvu nori bendrauti savo gyvenamojoje vietoje. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki šios dienos, beveik per du mėnesius, ieškovas nė karto neaplankė sūnaus. Tai rodo, kad vaikas jam visiškai nerūpi. Apeliantas neteisingai traktuoja Tarnybos išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str.

Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, tačiau su šiais motyvais sutikti negalima, nes šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų.

Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog santuoka iširo dėl jo kaltės. Dauguma surinktų byloje įrodymų patvirtina, kad ieškovas šeimoje elgėsi netinkamai, nesirūpino vaiku, konfliktavo su atsakove, naudojo smurtą, o vėliau 2005 m. šeimą paliko, tai įrodyta liudytojos R. P. parodymais, kuri paaiškino, kad ieškovas vaiku nesirūpina, atsakovei išlaikyti vaiką padeda seneliai, atsakovė labai riboja savo išlaidas, nes ieškovas atsisako prisidėti prie vaiko išlaikymo, 2005-11-27 atsakovės jubiliejuje ieškovo nebuvo. V. J. paaiškinimu nustatyta, kad ieškovas atsakovei prižiūrėti vaiko nepadėjo, rėkdavo, kad palieka atsakovę, o 2005 m. liepą šeimą paliko, 2006–2009 m. laikotarpiu liudytojas ieškovo su šeima nei karto nematė, nors lankė tėvus. Liudytojos R. P. paaiškinimu nustatyta, kad 2005-11-27 atsakovės jubiliejuje ieškovas nedalyvavo, buvo kalbama, jog ieškovas šeimą paliko. Liudytoja matė ieškovą su kita moterimi, jie buvo apsikabinę. Liudytojos Z. J. parodymais nustatyta, kad ieškovas šeima nesirūpino, vaiko išlaikymui pinigus pradėjo siųsti tik 2007 m., nuolat ieškojo priekabių, sudarydavo konfliktines situacijas (b. l. 24-27, 2 t.). Visi šie paaiškinimai visiškai sutapo su atsakovės paaiškinimu ir rašytiniais įrodymais dėl ieškovo netinkamo elgesio ir datos, nuo kurios šalys kartu negyveno dėl ieškovo kaltės. Protokole-pareiškime atsakovė nurodė, kad apeliantas su ja negyvena nuo 2005 m. rugpjūčio mėnesio, atsakovės ir vaiko akivaizdoje sulaužė medinį staliuką, tos pačios aplinkybės nurodytos Kauno rajono PK Karmėlavos PN teikime (1 t., b. l. 124, 127), taip pat medicininiuose dokumentuose (1 t., b. l. 73-78), kad ieškovas šeimą paliko, jis pas atsakovę atvažiuoja retkarčiais, prie šeimos išlaikymo materialiai neprisideda, konfliktuoja, o tai blogai veikia vaiko sveikatą. Taigi visiškai pagrįstai ieškovo elgesys šeimoje pripažintas netinkamu. Atmestinas apelianto motyvas, kad liudytojų parodymai negali būti pagrindas išvadai padaryti dėl apelianto elgesio šeimoje, nes įstatymas minėtas aplinkybes įrodinėti liudytojų parodymais nedraudžia (CPK 177 str. 1 d.). Taip pat nesudaro pagrindo netikėti liudytojų parodymais tas faktas, jog liudytojai yra artimi atsakovės šeimos nariai, nes liudytojų paaiškinimas vertinamas atsižvelgiant į jų duotų parodymų informatyvumą ir reikšmę nagrinėjamam ginčui. Šiuo atveju byloje liudijo atsakovės bendradarbiai, motina ir brolis, minėti asmenys nuolat artimai bendrauja ne tik su atsakove, bet ir su vaiku, yra informuoti apie jos šeimos problemas, dėl to objektyviai paaiškino jiems žinomas aplinkybes. Liudytojų V. D., R. P., V. J., R. P., Z. J. parodymų ieškovas nenuginčijo jokiais kitais objektyviais įrodymais, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti procesiniuose dokumentuose. Be to, kaip buvo paminėta anksčiau, liudytojų paaiškinimas sutampa su rašytiniais įrodymais ir atsakovės paaiškinimu. Atmestinas apelianto motyvas, kad šeimą ieškovas paliko norėdamas išvengti konfliktų, nes gyveno su atsakovės tėvais. Liudytojų V. J., Z. J. paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas pats provokavo įvairias konfliktines situacijos, o atsakovės paaiškinimu nustatyta, kad ieškovas buvo agresyvus ir sulaužė konflikto metu staliuką, tad ir šis ieškovo motyvas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 185, 177 str. 2 d., 178 str.).Teisėjų kolegija nesivadovauja byloje liudytojos D. D.-G. ir liudytojo S. G. paaiškinimu, nes liudytojai paaiškino apie aplinkybes, kurias sužinojo iš ieškovo, arba apie jiems žinomas aplinkybes apie šalių bendravimą 2002–2003 m. laikotarpiu (b. l. 23, 2 t.), o liudytojo S. G. paaiškinimas, jog matė šalių vaiką kai jam buvo 3-4m., prieštarauja jo paaiškinimui, jog ieškovas paliko šeimą 2007m. rugpjūtį, nes tuo metu šalių vaikui buvo daugiau nei 5 metai. Tad šių liudytojų paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingos šioje byloje. Vėlesniu laikotarpiu liudytojai su atsakove nebendravo ir jos gyvenamojoje vietoje nuo 2005 m. nesilankė. Tad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškovo kaltės visiškai atitinka LR CK 3.60 str. 3 d. nurodytas nuostatas, nes surinkti byloje įrodymai patvirtina, kad ieškovas nuo 2005 m. rugpjūčio šeima nesirūpino, išlaikymo neteikė iki 2007-09-18, kai pradėjo mokėti išlaikymą. Atmestinas apelianto motyvas, kad teismo posėdžio protokolai yra netikslūs, nes tokių įrodymų byloje nėra. Pastabų dėl teismo posėdžių protokolų nepateikta, todėl teismas vadovaujasi byloje šiais procesiniais dokumentais. Atmestinas apelianto motyvas, kad atsakovės prašymas nutraukti tyrimą dėl ieškovo netinkamo elgesio šeimoje patvirtina, jog šalys toliau gyveno kartu (1 t., b. l.123), nes vien tas faktas, kad atsakovė paprašė nutraukti tyrimą nesant kitų objektyvių įrodymų, nepatvirtina, jog šalys kartu gyveno iki 2007 m., ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog šalys kartu gyveno iki 2007 m. Priešingai, apklausti byloje liudytojai V. D., R. P., V. J., R. P., Z. J. patvirtino, kad šalys po 2005 m. vasaros šeimos šventėse, taip pat ir sūnaus gimtadieniuose kartu nedalyvavo. Be to, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, ieškovas šeimą paliko 2005 m. rugpjūtį, todėl tikėtinas atsakovės paaiškinimas, kad ieškovui 2005 m. rugpjūtį palikus šeimą, neteko prasmės toliau tirti konfliktinę situaciją šalių šeimoje, be to, atsakovės paaiškinimu, ji gėdinosi dėl to, jog policija tirs jos šeimos problemas. Tad ir šis apelianto motyvas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad teismas neišsprendė byloje įrodymų priėmimo klausimo, rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 153, 182) byloje priimti – tai patvirtina teisėjos rezoliuciją.

Taigi įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje įrodyta, jog ieškovas palikęs šeimą ja nesirūpino ir tik nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio pradėjo mokėti vaikui išlaikymą po 200-400 Lt, tai patvirtina byloje esančios pašto perlaidos ir šalių paaiškinimas (b. l. 71, 98, 119-121, 160, 1 t.). Todėl pirmosios instancijos teismui nustačius, jog ieškovas įsiskolino sumokėti vaiko išlaikymą (1 t., b. l. 98) pagrįstai patenkintas atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo. Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nepilnamečiam vaikui išlaikymo sumą.

CK 3.192 str. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt, tačiau įvertinus atsakovės šioje byloje nurodytus vaiko poreikius, aplinkybes apie tai, kad šalių sūnus Arnas dispanserizuotas, stebimas kardiologo dėl įgimtos širdies ydos ir kt. susirgimų (b. l. 171, 172, 174, 185-188, 2 t., b. l. 95-96), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė išlaikymo dydį, atsižvelgęs į vaiko poreikius ir sveikatos būklę. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.). Ieškovas byloje neteikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jo vaiko poreikiams užtikrinti reikia mažiau nei 500 Lt, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovės nurodytus vaiko poreikius (1 t., b. l. 94) ir jiems tenkinti reikalingas lėšas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis yra gera, jis gauna žymiai didesnį atlyginimą, kuris yra apie 2 171 Lt (2011-05-18 pažyma iš UAB „Kautra“, 1 t., b. l. 143, 144, 2 t., b. l. 83), negu atsakovė, kurios atlyginimas yra apie 1 100 Lt (1 t., b. l. 99).

Atmestinas apelianto motyvas, jog pirmosios instancijos teismas apribojo ieškovo bendravimą su sūnumi. Bylos duomenimis, vaikas nenori bendrauti su tėvu, nes šis vaiko auklėjime ir priežiūroje nedalyvavo nei darželyje, nei mokykloje, bei gydymo įstaigose (1 t., b. l. 102-108, 110-111). Todėl, specialistų nuomone, būtina skirti adaptacinį laikotarpį tėvo ir vaiko emociniams ryšiams sustiprinti. Esant vaiko pageidavimui bendrauti su tėvu savo gyvenamojoje vietoje, teisėjų kolegija sutinka su specialistų nuomone, kad būtina išklausyti vaiko nuomonę ir sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu, vaiko nuomone, jam saugioje vietoje. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę (širdies susirgimas), taip pat vaiko emocinę būklę nėra tikslinga nepaisyti psichologės nuomonės (2 t., b. l. 89) ir VTAT darbuotojų pozicijos dėl ieškovo ir vaiko bendravimo tvarkos, kuri turi būti nustatyta atsižvelgiant į tai, kad tarp vaiko ir ieškovo nėra stipraus emocinio ryšio. Nors ieškovas teigia, kad vaiko požiūriui į tėvą didelę įtaką daro atsakovės veiksmai, tačiau iš esmės neneigia to fakto, jog vaikas šiuo metu dėl tam tikrų aplinkybių nėra pasiruošęs bendravimu su ieškovu jam nepažįstamoje vietoje. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ieškovas, kaltindamas atsakovę dėl netinkamo poveikio vaiko požiūriui į tėvą, pats nesiėmė jokių priemonių suformuoti vaiko nuomonę jam palankia linkme. Iš pateiktų apeliacinės instancijos teismo posėdžiui dokumentų matyti, kad apeliantas nesikreipė ir nebendravo nei su vienu mokykloje dirbančiu specialistu, nesidomėjo sūnaus mokymosi pasiekimais (2 t., b. l. 86-89), tad nesiėmė priemonių bent iš dalies atkurti nutrūkusį emocinį ryšį tarp jo ir vaiko. Todėl akivaizdu, kad teismo sprendimą pakeitus pagal apelianto prašymą (2 t., b. l. 62), šis emocinis ryšis nebus atkurtas, o taikant prievartą ir nustačius maksimalų ieškovo bendravimą su vaiku, taip pat ir savaitgaliais po 6 valandas, tokia apelianto siūloma bendravimo tvarka gali pakenkti tolesniam ieškovo ir vaiko bendravimui, emocinio ryšio atkūrimui, todėl ir šis apelianto prašymas netenkintinas.

Byloje neįrodytas apelianto motyvas, kad atsakovė nenori leisti atsakovui dalyvauti vaiko auklėjime ar kitaip trukdo bendrauti ieškovui su vaiku, nes ieškovo teiginiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kurie patvirtina, kad apeliantas savo iniciatyva vaiko nelankė nei gydymo, nei mokslo įstaigoje, nesirūpino psichologine pagalba, kuri galėtų bent iš dalies išspręsti konfliktinę situaciją su atsakove ir padėti ieškovui tinkamu būdu įgyvendinti savo teises bendraujant su vaiku (2 t., b. l. 2-4, 8, 86, 87, 88, 90-91).

Esant tokioms aplinkybėms apelianto skundas atmestinas, teismo sprendimas nekeistinas (CPK 328, 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei (CPK 88 str. 6 p., 93, 98 str.). Pagal atsakovės ir advokato pasirašytą teisinių paslaugų sutartį (2 t., b. l. 75) atsakovė sumokėjo 1 000 Lt už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atstovavimą atsakovės interesams apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nustatytus kriterijus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atstovavimą apeliacinės instancijos posėdžiuose atsakovei priteistina iš ieškovo 1 000 Lt.

Taip pat iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (2,b.l.66a), kurios susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.1d.3p) ir sudaro 17,75 Lt.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str.-333 str.,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš ieškovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ):

1 000 (vieno tūkstančio) Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) );

17,75(septyniolika)Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjos Virginija GudynienėNijolia Indreikienė