- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-25
- Bylos Nr.
- 1-627-804/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29124-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Civilinis ieškovas
- D. Ž.
- Civilinis atsakovas
- AB “Lietuvos draudimas“
- Kaltinamasis
- K. M.
sekretoriaujant Renatai Šimkuvienei.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorams Linui Pukinskui, Gediminui Vilučiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2018-04-24 apie 10:28 val., kelyje A16, (duomenys neskelbtini), 53 km 100 m., Trakų r. sav., Prienų kryptimi vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone, valst. (duomenys neskelbtini), priklausančius (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į važiavimo greitį, nesilaikė saugaus atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą D. Ž., priklausantį Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, po ko automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio, šiais savo veiksmais K. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 126 p. reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojui buvo padarytas kairio peties sumušimas, pasireiškęs skausmingumu, patinimu ir antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių plyšimas, t.y. D. Ž. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Kaltinamasis K. M. teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2018-04-24 jis apie 10.00 val. automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini) pasikrovęs krovinį Vilniuje, važiavo į Marijampolę, nes dar reikėjo paimti dalį krovinio. Važiavo keliu Vilnius-Prienai-Marijampolė. Buvo blaivus. Nuo Trakų žiedo pastebėjo prieš jį ta pačia eismo juosta važiuojantį lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini). Iki įvykio vietos važiavo apie 70 km /h greičiu ir matė, kad priešais jį važiuodamas automobilis judėjo nevienodu greičiu, t.y. tai sulėtindamas, tai padidindamas greitį, lyg ieškodamas kur įsukti. Kiek prisimena, važiuodamas pastebėjo, kad prieš jį važiavęs automobilis staiga pristabdė, įjungė kairį posūkį ir pradėjo lėtai sukti į kairę, į keliuką, vedantį į kažkokį kaimą. Jis gi per vėlai pastebėjo įjungtą priekyje važiuojančio automobilio posūkį ir nebespėjo laiku sustabdyti sunkiasvorio automobilio, kadangi tuo metu jį apakino saulė. Iš priekio važiuojančių automobilių nebuvo. Tarp jo (K. M.) automobilio ir priekyje važiuojančio automobilio buvo ne mažesnis kaip 50 metrų atstumas ir jis bandė išvengti autoįvykio ir pasuko automobilį į kairę pusę, siekiant išvengti susidūrimo, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir savo automobilio priekiu atsitrenkė į važiuojančio automobilio galinę dalį. Priešais važiavęs automobilis (duomenys neskelbtini) apsisuko ir nuvažiavo į griovį kairėje pusėje. Jis gi (K. M.) sustabdė savo automobilį ir išlipo iš jo ir nubėgo prie lengvojo automobilio bei pamatė už vairo sėdintį vyrą, kuris rankomis buvo susiėmęs galvą ir sakė, kad jam skauda petį. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kurių pagalba bandė atidaryti automobilio (duomenys neskelbtini) priekines vairuotojo pusės dureles. Po kiek laiko atvyko ir greitoji medicinos pagalba. Medikų ir atvažiavusių policijos pareigūnų pagalba buvo atidarytos lengvojo automobilio dureles ir iš automobilio ištrauktas vairuotojas. Jo (K. M.) automobiliui, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta priekinė sunkiasvorio automobilio dalis, pareigūnai apgadinimus užfiksavo ir jį (K. M.) išvežė į Trakų ligoninę, o kiti pareigūnai liko toliau forminti eismo įvykio. Dėl eismo įvykio gailisi, savo kaltę pripažįsta pilnai ir nori būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laiduotoju paskiriant jo žmoną R. M..
Nukentėjusysis D. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas įvyko taip, kaip pasakojo kaltinamasis. Nurodo, kad 2018-04-24 apie 10.30 val. jis važiavo iš Vilniaus keliu Trakai- Aukštadvaris tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso (duomenys neskelbtini). Važiavo maždaug apie 70-80 km/val. Likus apie 80 m iki posūkio į Nikronių k., įjungė kairįjį posūkį, sulėtino greitį iki reikiamo greičio, kad daryti posūkį. Priešpriešinėje eismo juostoje automobilių nebuvo. Sukimo momentu automobilį į kairę pusę, į Nikronių kelią, staiga pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį, automobilis iš važiuojamosios dešinės eismo juostos (buvo dvipusis kelio eismas) po smūgio buvo nustumtas į kairės kelio pusės griovį ir atsitrenkė į medžius kaire automobilio puse ir sustojo. Jis negalėjo išlipti, nes jam skaudėjo visas kūnas, galva, kaklas ir ypač petys. Buvo sudaužyti visi automobilio stiklai, pribėgo nepažįstami žmonės ir klausė, kaip jis jaučiasi, kažkas padavė buteliuką vandens ir jis atsigėrė. Po kiek laiko atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Pareigūnai ir dar kažkas išlaužė jo vairuotojo pusės dureles ir tada greitosios pagalbos medikė uždėjo įtvarą ant kaklo, apklausinėjo apie skausmus ir suleido vaistų nuo skausmo ir kažkaip ištempė jį iš automobilio, paguldė ant neštuvų. Skaudėjo galva, kaklą ir kairį petį. Jį įnešė į greitosios pagalbos automobilį ir atrodo vėl leido vaistus, jis buvo šoko būsenoje. Priėjo policijos pareigūnas ir davė papūsti alkotesterį, parodė parodymus, buvo 0.00 promilių. Jį išvežė į Vilniaus universitetinę Lazdynų ligoninę, buvo paguldytas į stebėjimo palatą ir jam buvo pasakyta, kad greičiausiai suplėšyti raiščiai. Vakare jį išleido į namus, bet situacija negerėjo, dėl to po kelių dienų vėl kreipėsi pas šeimos gydytoją ir gavo siuntimą pas traumatologą ir buvo padarytas magnetinis rezonansas ir nustatyta, kad buvo deformuotas akromioklavikulinis sąnarys ir sausgylių plyšimai. Dėl šio įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo priteisti.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja R. M., parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Ji kalbėjosi su vyru dėl šio įvykio. Abu kartu dėl to kas atsitiko išgyveno. Labai atsiprašo nukentėjusiojo. Vyras šią situaciją labai jautriai išgyveno, nes matėsi, kad buvo tylus nekalbus ir labai susimąstęs. Ji mano, kad pokalbiais ir bendravimu galėtų paveikti savo vyrą nes santykiai su vyru artimi, draugiški, 26 m. yra santuokoje, todėl ji yra pasiruošusi tapti savo vyro laiduotoja, kadangi mano, kad būtent ji gali teigiamai paveikti savo vyrą. Abu pergyvena dėl paties įvykio ir šiuo įvykiu sukeltas pasekmes.
Kiti byloje ištiri įrodymai
2018-04-24 10.24 val. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruota informacija apie tai, kad prieš pat Aukštadvarį, važiuojant nuo Trakų, prie posūkio į Nikronis, susidūrė du automobiliai, kelias užtvertas. Susidūrė puspriekabė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjo automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas, jis išvežtas į RVUL. 2018-04-24 apie 13.08 val. RVUL slaugytoja (duomenys neskelbtini) pranešė, kad GMP automobiliu apie 11.39 val., iš eismo įvykio Trakų r. sav., pristatytas D. Ž., kuriam nustatytas kairio peties sumušimas, kaklo raiščių patempimas, stebėjimui paguldytas į stebėjimo palatą prie priėmimo skyriaus (b. l. 9)
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros vieta yra A16 kelias Trakai-Aukštadvaris ties posūkiu į Nikronių k. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavęs nuo kelio kryptimi į Aukštadvario miestelį. Automobilis, atsitrenkęs į medį nuo kelio 5 m atstumu, priekine dalimi. Nuo automobilio galinės ašies apie 12.90 m. atstumu stovi kelio ženklas, kuriame užrašas "Nikronis 1km". Šalia kelio yra posūkis į Nikronių k., atstumas iki posūkio nuo minėto automobilio yra apie 13.20 m. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nuo vilkiko (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atstumu apie 9,50 m. Minėtas vilkikas stovi skersai viso kelio kryptimi link Aukštadvario miestelio. Vilkiko kairys ratas yra nuo kairės pusės kelkraščio yra 4,50 m atstumu. Nuo vilkiko dešinio rato iki dešiniame kelkraštyje esančio kelio ženklo "Šalutinis kelias iš kairės" yra 42,90 m atstumas. Kelio plotis yra 7,40 m. Vilkiko slydimo žymių atstumas yra 12,80 m . Po eismo įvykio automobilis (duomenys neskelbtini) nebuvo judinamas, vilkikas taip pat nebuvo judinamas. Po įvykio vietos apžiūros vilkikas patrauktas arčiau dešiniojo kelio krašto (b. l. 15-17).
Eismo įvykio apžiūros metu nustatyti transporto priemonių apgadinimai: automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės“; automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis, užpakalinis stiklas, šoninis priekinis kairės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, stogas (b. l. 13).
VĮ "Regitra" duomenimis, automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 18).
VĮ "Regitra" duomenimis, automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas yra Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 28).
2018-04-24 11.02 val. K. M. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. AREN-0212 (2018-01-11 patikros sertifikato kopija Nr.0716239) nustatytas 0.00 promilių girtumas (b. l. 34).
2018-04-24 10.57 val. D. Ž. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr.AREN-0212 (2018-01-11 patikros sertifikato kopija Nr.0716239) nustatytas 0.00 promilių girtumas (b. l. 34).
2018-05-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr.T-A 4046/2018(01) nurodoma, kad K. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 36).
2018-05-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr.T-A 4883/2018(01) nurodoma, kad D. Ž. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 37).
2018-06-19 D. Ž. medicininių dokumentų apžiūros metu nustatyta, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu patyrė kairio peties sumušimą, pasireiškusi skausmingumu, patinimu ir antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių plyšimą. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi dėl peties sąnario sausgyslių plyšimo sveikata sutrinka ilgalaikiai (b. l. 94).
2019-02-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr.11-1773(18) nurodoma, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilio (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini) vairuotojas K. M. važiavo apie 82 km/h greičiu. Iš paskos artėdamas prie lėčiau važiavusio ir į kairėje esantį šalutinį kelią sukančio automobilio (duomenys neskelbtini), vairuojamo D. Ž., jis laiku nemažino savo vairuojamos transporto priemonės greičio. Dėl šios priežasties automobilis (duomenys neskelbtini) priekinės dalies dešine puse trenkėsi į automobilio (duomenys neskelbtini) galinės dalies kairę pusę. Automobiliai sąlytį turėjo persidengdami per apie 0,6 m. Nuo smūgio automobilis (duomenys neskelbtini) buvo bloškiamas į priekį, lanku judėjo į kairę, ties važiojamosios dalies kairiuoju kraštu apvirto ir sustojo ant ratų kairiau kelio važiuojamosios dalies. Stabdomas automobilis (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini) sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Techniniu požiūriu pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. M. veiksmai - iš paskos artėdamas prie lėčiau važiavusio ir į kairėje esantį šalutinį kelio sukusio automobilio (duomenys neskelbtini), vairuojamo D. Ž., laiku nemažino savo vairuojamos transporto priemonės greičio, dėl ko susidūrė su paminėtu automobiliu. Prieš pat susidūrimą automobilis (duomenys neskelbtini) buvo kelio važiojamosios dalies dešinėje pusėje, o į jo užpakalinę dalį atsitrenkęs automobilis (duomenys neskelbtini) buvo iš dalies išvažiavęs į kairę kelio pusę; pastarojo automobilio kairys šonas buvo 0,5-0,6 m į kairę nuo kelio ašinės linijos. Po susidūrimo automobilis (duomenys neskelbtini) nuslydo nuo važiuojamosios dalis į kairę ir apvirto. Stabdomas automobilis (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini) sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Prieš eismo įvykį automobilio (duomenys neskelbtini) greitis buvo apie 82 km/h. Negalima nustatyti automobilio (duomenys neskelbtini) greičio prieš eismo įvykį. Laiku stabdydamas automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas K. M. būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusiu ir į kairėje esantį šalutinį kelią sukusiu automobiliu (duomenys neskelbtini), vairuojamu D. Ž.. Tyrimui patektoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo D. Ž. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (b. l. 118-124).
Ginčo byloje dėl paties įvykio aplinkybių bei veikos kvalifikavimo nėra, todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas K. M. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
LR BK 40 str. numato galimybę, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą.
Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išnagrinėjęs baudžiamos bylos medžiagą konstatuoja, kad K. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra įstatyminiai pagrindai, o būtent jis yra teisiamas pirmą kartą, kaltinamas įvykdžius neatsargų nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.) dėl nusikaltimo savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žala yra atlyginta iš draudimo įmonės.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis K. M. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo žmonos R. M. atsakomybei, mano, kad būtent ji galės daryti jam teigiamą įtaką.
Prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Byloje yra pateiktas laiduotojos R. M. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu laiduotoja R. M. sutiko laiduoti už kaltinamąjį ir nurodė, kad yra kaltinamojo žmona ir verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi yra dirbanti. Nurodė, kad su vyru pravedė pokalbį dėl šio įvykio, teigė, kad kaltinamasis visada įsiklauso į jos nuomonę. Nurodė, kad vyras jai pasakė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, suprato šios veikos pasekmes ir padarė reikiamas išvadas.
Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis K. M. padarė nesunkų neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis ankščiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja R. M. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis K. M. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą R. M. atsakomybei dviejų metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir laiduotojo turtinę padėtį teismas užstato netaiko, o baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, nutraukia (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad galima pasitikėti R. M. kaip laiduotoja, nes ji neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi yra kaltinamojo šeimos narys t.y žmona. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad būtent ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.
LR BPK 109 str., numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. Ž. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ 9886,57 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo. Taip pat prašė priteisti iš kaltinamojo K. M. 1100,00 Eur advokato išlaidoms padengti (2 t., b.l. 40-43).
Nukentėjusiojo atstovas teismo posėdyje patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis patyrė kairiojo peties sumušimą, pasireiškusį skausmingumu, patinimu bei antdyglinio ir podylinio raumenų sausgyslių plyšimą. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą. Pablogėjus sveikatai buvo atlikta magnetinio rezonanso tomografija bei nustatytos kraujosruvos kairiojo žasto srityje, dėl ko pacientas negali pakelti rankos, aktyvūs judesiai minimalūs, antdyglinio ir podyglinio raumenų veikia labai silpnai, platus rotarių plyšimas. Rekomenduotas operacinis gydymas. 2018-06-04 buvo atlikta operacija. Po operacijos buvo rekomenduota nešioti parištą ranką 6 savaites, vartoti analgetikus, atlikti alkūnės ir riešo mankštą, 2 savaites nedaryti peties pratimų, aktyvius pratimus atlikti po 6 savaičių, fizinio darbo nedirbti 3-6 mėn. po operacijos, vykti reabilitacijai po 7 savaičių, po 2 ir 6 savaičių po reabilitacijos atvykti ortopedo konsultacijai, poliklinikoje tęsti antikoaguliantų terapiją.
Po atliktos operacijos pablogėjo bendra nukentėjusiojo sveikata. Prieš įvykį nukentėjusysis buvo patyręs insultą, sirgo cukriniu diabetu. Dėl po operacijos paskirto gydymo jam teko nutraukti kai kurių vaistų vartojimą, dėl ko 2018-06-24 neteko sąmonės ir buvo siunčiamas konsultacijoms.
Nuo 2018-07-30 iki 2018-08-16 buvo reabilitacijoje „Eglės sanatorija“. Toliau nuo 2018-08-18 iki 2019-04-24 buvo ambulatorinėje reabilitacijoje VšĮ Karoliniškių poliklinikoje. Tačiau sveikatos būklė negerėjo, todėl buvo atliktas radiolologinis tyrimas. Be to, po eismo įvykio patirtos traumos pradėjo didėti bambos išvarža, ko pasėkoje 2019-02-19 buvo atlikta dar viena operacija. Nukentėjusysis nedarbingas buvo vienerius metus nuo 2018-04-24 iki 2019-04-24.
Nukentėjusysis dėl įvykio patyrė šias išlaidas dėl netektų ar sugadintų daiktų: akiniai – 419,25 Eur, mobilusis tel. iPhone 7 plius – 199,00 Eur, žiebtuvėlis Zippo – 24,07 Eur, USB atmintinė 128 GB – 41,40 Eur, laikrodis – 35,00 Eur, striukė – 40 Eur, plunksnakotis „Parker“ 43,49 Eur. Taip pat patyrė gydymo, vaistų, reabilitacinio gydymo, procedūrų išlaidų – viso už 1123,34 Eur (2 t., b. l. 44-79), bei transporto išlaidų vykti pas gydytojus į ligonines bei poliklinikas procedūroms ir pan. - viso 1550,46 Eur (2 t. b. l. 87-93).
Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, jog dėl nedarbingumo jis negavo 6410,56 Eur pajamų. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis bei jo atstovas patvirtino, jog draudimo bendrovė šias negautas pajamas atlygino, todėl ieškinio reikalavimo šioje dalyje nukentėjusysis atsisako.
Nukentėjusysis taip pat prašo atlyginti ir neturtinę žalą, kurią vertina 5000,00 Eur suma. Nurodė, jog dėl patirtų traumų kilo daug neigiamų pasekmių, tokių kaip stiprūs skausmai, bemiegės naktys, operacijos, narkozė, alpimai, karščiavimai, iššaukti uždegimo, organų nualinimas nuskausminamaisiais vaistais, dideli nepatogumai buityje (reikalinga pastovi trečiųjų asmenų pagalba), negalėjimas vairuoti automobilio bei atlikti elementarių buitinių darbų, dėl būtinųjų vaistų vartojimo nutraukimo atsiradusi didelė insulto ar infarkto, ar kraujavimo rizika, papildomų vaistų, reikalingų subalansuoti rodikliu, vartojimas, jaučiamai susilpnėjusi atmintis, stipriai pašlijusi sveikata, baimė patirti eismo įvykį, prarasta galimybė dirbti, tobulėti, dėl nepalaikomų darbinių įgūdžių, neigiamas darbdavio požiūris į ilgai sergantį darbuotoją. Visa tai nukentėjusiojo gyvenimo kokybę pakeitė negrįžtamai.
Nukentėjusysis patvirtino, jog draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ ne ginčo tvarka išmokėjo jam tokias išmokas: 802,21 už sugadintus ar prarastus daiktus, 267,92 Eur gydymo išlaidų, 117,45 Eur transporto išlaidų, 2400,00 Eur neturtinės žalos.
Pažymėtina, jog baudžiamajame kaip ir civiliniame procese turi būti tiksliai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, taip pat pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai.
Draudimo bendrovės atstovas teismo posėdyje iš esmės patvirtino rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, dėl ko nukentėjusiajam buvo išmokėtos mažesnės, nei jo prašomos, kompensacijos sumos.
Draudikas kompensavo medicinines 267 Eur dydžio išlaidas, kurios susijusios su eismo įvykio padariniais (peties gydymu). Tačiau, atsisakė kompensuoti medicinines išlaidas, kurios nebuvo susijusios su eismo įvykio padariniais ar nebuvo paskirti gydytojo. Nekompensuotinų vaistų suma sudaro 174,34 Eur: 12,48 Eur už Carveditol (hipertenzijai - nuo padidėjusio kraujo spaudimo) (2018-07-04), 8,47 Eur Ciprofloxacin (antibiotikai - nuo infekcijos, temperatūros.) (2018-07-04), 6,38 Eur už Bifidin (maisto papildai) (2018-07-04), 4,40 Eur už Herbastress (mažina nerimą) (2018-07-02), 11,10 Eur už Renomax (prišinės liaukos (prostatos) hiperplazijai), priemoka (2018-05-02), 3,90 Eur už Spirix (širdies ligoms) (2018-05-02), 6,42 Eur už MetForal (mažina gliukozės kiekį) (2018-05-02), 9,56 Eur Stilnox (užmigimui) (2018-05-02), 15,75 Eur už Nootropil (aktyvina centrinę nervų sistemą) (2018-05- 02), 11,07 Eur už Tardyferon (Fe (geležies) papildymui) (2018-08-17).
Teismas sutinka, jog šie vaistų preparatai nėra skirti peties gydymui, todėl draudikas pagrįstai atsisakė mokėti kompensaciją už juos, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje netenkinamas.
Taip pat teismas laiko, jog draudikas pagrįstai atsisakė kompensuoti 652,401 Eur sumą už suteiktas gydymo paslaugas: 2,40 Eur už tyrimus Karoliniškių poliklinikoje, kurie nesiejami su eismo įvykio padarinių gydimu; 544,00 Eur už sanatorijos paslaugas (AB „Eglės“ sanatorija) (2018-08- 14), nes draudikas kompensuoja Teritorinės ligonių kasos (toliau - TLK) išlaidas, kuomet gydymo įstaiga parenka gydymo paslaugų kompleksą. Draudikas TLK kompensavo būtinąsias išlaidas už standartinį paslaugų paketą. Jei asmuo gydymą pasirenka savo iniciatyva (papildomą komfortą, pagerintas sąlygas), draudikas tokių išlaidų nekompensuoja, pats asmuo jas turi apsimokėti Be to, 2018-08-14 PVM sąskaitoje- faktūroje yra nurodoma, kad ji yra išrašyta taikant priemoką už ambulatorinę reabilitaciją. Šių patogumų ir papildomų paslaugų gydantis gydytojas neskyrė; 53,00 Eur už pavienes procedūras (AB „Eglės“ sanatorija) (2018-08-14) bei 53,00 Eur už tyrimus, vaistų leidimą (AB „Eglės“ sanatorija) (2018-08- 01), analogiškomis, anksčiau minėtomis priežastimis.
Teismas sutinka su draudiko pozicija, jog šios paslaugos nėra siejamos su tiesioginiu eismo įvykio sužalojimo gydymu, be to, jos nėra būtinos, paslaugos nėra paskirtos gydančio gydytojo, o paties ieškovo pasirinktos savo iniciatyva. Iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis serga atitinkamomis lėtinėmis ligomis, kurios nesietinos su eismo įvykio pasekmėmis. Iš byloje esančio 2018-04-24 Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad iki autoįvykio pacientas turėjo problemų su širdimi (atlikta operacija). 2019- 02-15 VšĮ Karoliniškių poliklinikos išraše/siuntime nurodyta, kad pacientas serga lėtinėmis ligomis (susijusiomis su prostata, lėtiniu reumatu ir kitomis širdies ligomis, bambos išvarža, cukrinis diabetas, iki eismo įvykio patirtas insultas ir kt.)
Be to, draudikas pagal TLK pateiktą pretenziją pilna apimtimi yra atlyginęs atitinkamas išlaidas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam skirtą gydymą, taip pat reabilitaciją, kiek tai buvo būtina bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPDĮ) bei 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės).
Nukentėjusysis taip pat prašo kompensuoti jo patirtas transporto išlaidas. Draudikas kompensavo 117,45 Eur išlaidas pagal ieškovo pateiktus čekius už kurą (2018-08-30,2019-01-08), tačiau 1304,80 Eur sumos nekompensavo motyvuojant tuo jog kelionių išlaidos yra nepagrįstos medicininiais dokumentais ir/ar nesiejamos su tiesioginiu eismo įvykio sužalojimu gydymu. Be to, šios išlaidos nėra protingos ir būtinos.
Iš byloje esačių pinigų priėmimo kvitų (2 t. b. l. 87-93) matyti, jog pateikti dokumentai yra netvarkingi, t. y., ne visi pinigų paėmimo kvitai yra su datomis, kai kuriuose nurodyta daug paslaugos teikimo datų, kai kuriuose nurodyta ir taksi laukimo paslauga). Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti transporto išlaidas. Teismui, sprendžiančiam baudžiamosios atsakomybės klausimą nekyla pareiga nustatinėti žalą, kuri nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, jog pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia, jog šios transporto išlaidos buvo būtinos ir patirtos tik gydant eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, juo labiau, kaip minėta, kai kuriuose nurodyta taksi palaukimo paslauga, kas teismo vertinimu nėra priskirtina prie būtinųjų išlaidų, ieškinys šioje dalyje taip pat atmetamas. Be to, pažymėtina ir tai, jog teismas iš nukentėjusiojo pateiktų rašytinių įrodymų negali išskirti kurios transporto išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, todėl, nors ir padarius išvadą, jog dalis transporto išlaidų buvo būtinos, tačiau nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti, negali šioje dalyje reikalavimo tenkinti ir iš dalies.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 5000,00 Eur neturtinės žalos. Nustatyta, jog draudikas nukentėjusiajam atlygino 2400,00 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusysis, gi, patirtos neturtinės žalos dydį motyvuoja tuo, jog dėl patirtų traumų kilo daug neigiamų pasekmių, tokių kaip stiprūs skausmai, bemiegės naktys, operacijos, narkozė, alpimai, karščiavimai, iššaukti uždegimo, organų nualinimas nuskausminamaisiais vaistais, dideli nepatogumai buityje (reikalinga pastovi trečiųjų asmenų pagalba), negalėjimas vairuoti automobilio bei atlikti elementarių buitinių darbų, dėl būtinųjų vaistų vartojimo nutraukimo atsiradusi didelė insulto ar infarkto, ar kraujavimo rizika, papildomų vaistų, reikalingų subalansuoti rodikliu, vartojimas, jaučiamai susilpnėjusi atmintis, stipriai pašlijusi sveikata, baimė patirti eismo įvykį, prarasta galimybė dirbti, tobulėti, dėl nepalaikomų darbinių įgūdžių, neigiamas darbdavio požiūris į ilgai sergantį darbuotoją. Visa tai nukentėjusiojo gyvenimo kokybę pakeitė negrįžtamai.
Ieškovui dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Draudikas, atlygindamas neturtinę žalą nukentėjusiajam vadovavosi TPVCAPDĮ 11 str. 1 dalies 3 punktu, nustatančiu, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1000 000 Eur dėl žalos turtui. Taisyklių 12 punkte nustatyta, jog draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama TPVCAPDĮ nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant TPVCAPDĮ 11 str. nustatytos sumos, t. y. 5000 Eur. Pagal Taisyklių 12.3 papunktį tik gyvybės atėmimo atveju mokama maksimali galima mokėti pagal TPVCAPDĮ išmokos suma dėl neturtinės žalos. Atitinkamai, esant lengviems sužalojimams, draudimo išmoka mažinama proporcingai. Draudimo išmokos dydis dėl neturtinės žalos nustatomas atsižvelgiant į patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, nepatogumus, patirtus dėl sužalojimų, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį individualias nukentėjusiojo savybes, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį.
Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 str. 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartis Nr. 2K-258/2014).
Kompensuodamas patirtą neturtinę žalą draudikas vadovavosi 2019-05-23 gydytojos ekspertės J. Š. išvada, kuri buvo pateikta į bylą. Išvadoje nurodyta, jog atsižvelgiant į konstatuotą diagnozę, sveikatos sutrikdymo laipsnį, patirta moralinė žala vertintina 2400,00 Eur.
Teismas laiko, jog byloje nenustatyta, kad D. Ž. eismo įvykio metu buvo sukelti kokie nors ypatingi, neatstatomi sveikatos sutrikimai, dėl kurių jo būklė šiuo metu būtų ypatingai bloga, tokių duomenų nenurodė ir nukentėjusysis, todėl nėra pagrindo nustatyti jam didesnį neturtinės žalos dydį, nei draudimo bendrovės išmokėtas 2400 Eur dydžio neturtinės žalos dydis, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra atmestinas.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas turi teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusysis patyrė 1200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Byloje esantys Mokėjimo nurodymai patvirtina, jog ieškovas advokatui sumokėjo 1200,00 Eur sumą (2 t., b. l. 94, 95, 144). Kaltinamasis dalį bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajam atlygino 2019-05-06 į nukentėjusiojo asmeninę sąskaitą pervesdamas 500,00 Eur sumą (2 t. b.l. 127), todėl nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str. 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d. 6 d. 7 d., teismas
nusprendžia:
K. M. a.k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 40 straipsniu atleisi nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 281 str. 1 d. padarymą perduodant laiduotojos R. M. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato.
Baudžiamąją bylą Nr.1-627-804/2019 nutraukti.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš K. M. 700,00 (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiojo D. Ž. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.