- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-03
- Bylos Nr.
- 1-927-486/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- G. K.
- Nukentėjusysis
- G. T.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Vilnius, Lietuva, vedęs, anksčiau neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:
jis, 2018 m. liepos 22 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) Vilniuje, gatvėje, konflikto metu, tyčia kastuvu tris kartus trenkė G. T. į dešiniąją ranką, po to grumtynių metu kumščiu trenkė vieną kartą į galvos sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam G. T. fizinį skausmą ir padarydamas jam dešinio dilbio odos nubrozdinimus, dešinės plaštakos odos nubrozdinimus su aplinkine poodine kraujosruva, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis bandė tą dieną tvarkyti kelią, kad nebūtų duobių. Su autobusiuku atsivežė skaldeles, pasistatė autobusiuką ant kelio, nes sunku tampyti. Netrukus išgirdo, kad kažkas automobilyje papypseno jam, jis buvo už autobusiuko. Išlindo iš autobusiuko priekio, paprašė vairuotojo keletą minučių palaukti. Toje mašinoje sėdėjo mergina, vėliau paaiškėjo, kad tai nukentėjusiojo žmona. Po to G. K. toliau dirbo, lygino kelią. Tuomet išgirdo, kad kažkas vėl pypsena ir pribėgęs vaikinas pradėjo keiksmažodžiais jį pravardžiuoti „ką tu čia su grabu darai, man su BMW reik pravažiuoti“. Tada nukentėjusysis bandė atimti iš jo kastuvą, o G. K. jam sakė, kad patrauks tą autobusiuką, nes baigia darbą, sakė liko pora minučių. Tuomet nukentėjusysis apėjęs aplinkui sėdo į kaltinamojo mašiną ir pasakė: „jei tu pats nemoki, aš tuoj patrauksiu“. Kaltinamasis buvo palikęs raktelius autobusiuke, todėl išsigando, kad nuketėjusysis mašiną gali nuvaryti. Tada kaltinamasis priėjo prie autobusiuko ir pro langą įkišo ranką į mašiną, kad ištrauktų raktelius, o nukentėjusysis rankomis jam smūgiavo, todėl taip ir atrodo, kad kaltinamasis jį mušė. Po to nukentėjusysis išlipo iš mašinos, pradėjo tą mašiną daužyti, teko po to remontuoti mašiną servise. Kaltinamasis tada nuėjo į savo sklypą, ant trinkelių, tačiau nukentėjusysis vėl atbėgo prie jo ir vėl griebė už to kastuvo, kaltinamajam apdraskė rankas ir nukentėjusiajam buvo apdraskyta žinoma. Kastuvas „Fiskars” aštrus, tai nuo jo apsidraskė abu. Bet G. K. buvo sumušta galva, smegenų sutrenkimą nustatė, dantis buvo nuskeltas buvo. Nukentėjusysis tris smūgius jam tikrai sudavė į veidą, gal ir daugiau, neskaičiavo. Dar nukentėjusysis sakė, kad kaltinamasis jam smūgiavo, bet kaip jis galėjo smūgiuoti, jeigu kastuvą laikė. Tada turėjo paleisti kastuvą, bet jis kastuvo nepaleido. Kaltinamasis nei sykio nesudavė su kastuvu nukentėjusiajam, bet nukentėjusysis apsibraižyti nuo kastuvo tikrai galėjo. Nedaužė su kastuvu per ranką nukentėjusiajam. Nukentėjusysis meluoja, kad jis daužė, nes nukentėjusysis jam pasakė „tau aš dabar padarysiu“. Kaltinamasis nukentėjusiajam jam nei vieno smūgio nesudavė, tik nepaleido kastuvo. Nukentėjusysis pats neneigia, kad į kastuvą galėjo susižaloti, o kodėl jis bandė atimti kastuvą iš jo, kaltinamasis nežino. Nukentėjusysis pats pasakė policijoje, kad iš jo vaizdo registratoriaus mašinoje puikiai viskas matyti, bet vaizdo įrašas dingo. Nukentėjusysis galėjo nusibrozdinti arba į mašiną, kai ją daužė, arba į kastuvą „Fiskars“ susibraižyti rankas. Dėl 35,34 eurų civilinio ieškinio (duomenys neskelbtini) nesutinka, nes nepadarė sužalojimų. Dėl 500 eurų neturtinės žalos taip pat nesutinka. Kaltinamajam pačiam nuskeltas dantis, sumušta galva, o nukentėjusiajam nieko, tik ranka nubrozdinta.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. T. parodė, kad visas įvykis vyko dėl kelio. Įvykio dieną G. T. sutuoktinė paprašė patraukti mašiną, tačiau kaltinamasis pasakė, kad jis užsiėmęs, dirba, nesitrauks. Po to privažiavo nukentėjusysis, papypseno, tačiau kaltinamasis pasakė, kad jis važiuotų aplinkui ir niekur nesitraukė „aš čia pilu asfaltą, ir nieko nedarysiu“. Tuomet nukentėjusysis priėjęs pamatė, kad jokio asfalto jis nepila, reikėjo tik patraukti mašiną. Nukentėjusysis tada atsisėdo į kaltinamojo automobilį, norėdamas patraukti tą mašiną. Tuomet kaltinamasis jis įlindo pro mašinos langą ir pradėjo jį smūgiuoti su kastuvu, nukentėjusysis užsidengė galvą ranka, iki šiol liko ant rankos randai. Tada išlipo iš mašinos, pamatė, kad kruvina ranka, iš pykčio smogė į mašinos stiklą ir tada jis bandė iš kaltinamojo atimti kastuvą, kad daugiau negautų smūgių. Nukritę jie nebuvo. Kastuvo nepavyko atimti ir nukentėjusysis pasitraukė. Po to vėl pabandė atimti kastuvą, bet nepavyko. Tada nukentėjusysis paskambino policijai ir tik tada G. K. patraukė mašiną šiek tiek, ant kalniuko, kur apleistas namas. Ant rankos liko 3 žymės iki šiol. Dar 1 kartą buvo smūgiuota į galvą. Ar jis sudavė G. K. smūgį, negali pasakyti, bet galėjo suduoti grumtynių metu, kai norėjo atimti kastuvą. Kastuvas buvo smailianosis, „Fiskars“ firmos, tai nežinia, ką jis galėjo su juo padaryti nukentėjusiajam. Jis viską galėjo tvarkyti savo teritorijoje, neužtveriant bendro kelio. Jie susitiko prie automobilio priekio, ir tada prasidėjo grumtynės, nukentėjusysis norėjo atimti kastuvą. Kastuvą kaltinamasis laikė prieš save, rankose. Negali pasakyti, ar kastuvas buvo nuleistas ar pakeltas, nukentėjusysis matė, kad tikrai kastuvą kaltinamasis laikė prieš save. Kitu keliu apvažiuoti būtų labai sudėtinga, nes netgi dviratis nepravažiuoja ten. Nukentėjusysis pasakė G. K., kad lips į jo automobilį ir pats patrauks, jeigu kaltinamajam sunku. Nuvaryti mašinos tikrai nebuvo minčių, užvedęs automobilio nebuvo. Kaltinamasis sudavė jam pro keleivio langą su aštria kastuvo dalimi. Smūgis į galvą jam buvo suduotas jau išlipus iš automobilio, grumtynių metu, kai atiminėjo kastuvą. Kaltinamasis jam sudavė į galvą kumščiu, žymės neliko, nes tai ne veidas. Ar žmona matė tą smūgį, negali pasakyti. Jis prašė kaltinamojo gražiai patraukti mašiną „patrauk mašiną, mes norime pravažiuoti“. Kaltinamasis jam neleido lipti į savo mašiną. Išlipus iš automobilio, jo daugiau su kastuvu nepuolė, bet nukentėjusysis nežinojo, ar puls ar ne, nežinojo, ką kaltinamasis galvoja, jis norėjo užtikrinti savo saugumą. Susinervinęs pradėjo atiminėti kastuvą. Trenkė į automobilį dėl to, kad buvo sužalota, kraujuota ranka. Kai buvo užpultas, žmona stovėjo šalia savo mašinos. Jų konflikto pašaliniai žmonės nematė. Medikų pagalbos atsisakė, nes manė, kad čia tik nubrozdinimai. Bet ranka pradėjo tinti po poros valandų ir kraujavo vis. Dešinė plaštaka sužalota tuo metu galbūt kai jie grūmėsi, į kastuvą galėjo nusibrozdinti, tuo galu kur kasti. Nukentėjusysis nurodė tik tuos sužalojimus, kurie reikšmingesni, tačiau buvo ir dešinės plaštakos įbrėžimas. Smūgis į galvą jam jaučiamas ir nebūtinai juk lieka žymės po to. Lazdynų ligoninėje buvo, jį apžiūrėjo, rodė, kad buvo suduota į galvą. Neturtinę žalą vertina 500 eurų, nes patyrė fizinį skausmą, buvo susijaudinęs, kažkiek supykęs ant jo, dėl to, kad nebuvo žmogiškumo.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. T. parodė, kad įvykio dieną ji važiavo iš mamos namo su vaiku. Kaltinamasis buvo užtvėręs buvo kelią su mikroautobusu. Ji iškišo galvą iš savo mašinos, paprašė kad patrauktų mašiną, bet jis nereagavo, sakė apvažiuoti iš kitos pusės. Porą kartų papypseno, bet jis vis tiek nepatraukė. Po kiek laiko iš paskos važiavo liudytojos sutuoktinis su kita mašina, jis irgi ilgai pypseno, bet kaimynas nereagavo. Po to liudytojos vyras išlipo pažiūrėti, kodėl negali patraukti mašinos. Jie su kaimynu apsižodžiavo, kaimynas pasakė, kad galima apvažiuoti iš kitos pusės, kad jis čia dirba. Tada liudytojos vyras pasakė, jeigu negali pats patraukti mašinos, tai jis patrauks. Ir tada kaimynas, priėjęs prie jos vyro, kai jis jau sėdėjo kaimyno mašinoje, iš vairuotojo pusės, trenkė jos vyrui su kastuvu. Tada jos vyras išlipo ir susijaudinęs trenkė su kumščiu į automobilio langą ir tada abudu jie susistumdė. Ant žemės nebuvo nukritę, jos mašinoje dar sėdėjo vaikas, tai jį ramino, todėl galbūt visko negalėjo matyti. Prašė jų ramintis, bet pati nelindo prie jų. Grumtynės buvo prie to kaimyno automobilio, kuris buvo užtvėręs kelią. Po grumtynių jie tiesiog išsiskyrė ir liudytojos vyras iškvietė policiją, o kaltinamasis tada patraukė mašiną. Tuomet liudytoja nuvažiavo, nes vaikas verkė. Vyras sakė, kad buvo suduoti smūgiai į ranką. Gal liudytoja ko nesupranta, bet ji nesakė, kad į dešinę ranką buvo suduota. Jai vyras pasakė, kad buvo suduota tik į ranką. Ji jokio smūgio kai jie stumdėsi, nematė. Kai vyras išlipo iš svetimo automobilio, pamatęs savo ranką sudavė į kaimyno automobilį su kumščiu, tada jie susitiko automobilio priekyje ir abudu susigrūmė. Ką jos vyras su kaltinamuoju kalbėjosi, tiksliai negali pasakyti, bet prašė kad būtų patraukta mašina, buvo daug keiksmažodžių.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. M.- K., parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Jų šeima gyvena (duomenys neskelbtini), po lietaus ant kelio atsiranda duobės ir vienintelis jos vyras tvarko tas duobes. O jeigu nėra galimybės ten važiuoti, tenka važiuoti aplinkui. Įvykio dieną jos vyras užtaisinėjo duobes skalda. Liudytoja sėdėjo su dukra terasoje, gėrė kavą. Užgirdo, kaip vieną kartą kažkas pyptelėjo. Po to vėl išgirdo mašinos pyptelėjimą, norėjo pažiūrėti, kas toks nekantrus pypsi ir pamatė agresyvų vyrą, kuris po to jos vyrui trenkė su kastuvu. Po to dukra išsigando, sako „mama kas tėtį muša“. Vėliau pamatė, kaip per autobusiuko keleivio priekinį langą bando įlipti jos vyras. Kai grįžo atgal tada pamatė ant trinkelių besigrumiančius jos vyrą ir kitą vyrą. Kai atvažiavo pareigūnai, ji pasikvietė į vidų pareigūnus, nes jie turi filmavimo kameras. Ir pagal vaizdo įrašą pamatė visas smulkmenas. Po to įvykio vyras blogai jautėsi, vėmė, todėl nuvyko į ligoninę, atliko tomografiją, nustatytas smegenų sutrenkimas. Nuo tolesnio gydymo atsisakė, nes namuose likę buvo vaikai. Kai ji atsistojo pažiūrėti, kas ten pypteli toks nekantrus, tai ji nematė kito automobilio. O savo automobilį, autobusiuką ji mate ir savo vyrą ji matė, net ir kavą gerdama jį matė. Jo vyrui smūgiavo ranka. Vyras laikė kastuvą, nes jis dirbo su juo. O nepažįstamas vyriškis bandė atimti kastuvą ir su ranka smūgiavo. Ji tada nuvedė vaiką į kambarį, nes išsigando vaikas ir liudytoja, kas toliau vyko nematė. Liudytoja matė, kaip buvo suduota jos vyrui. Kadangi nepavyko atimti kastuvo, tai nepažįstamas vyriškis tada pradėjo smūgiuoti. Kai atvyko pareigūnai, ji juos pasikvietė namo ir įjungė kompiuterį, tam kad peržiūrėti vaizdo medžiagą. Buvo du vyrai pareigūnai. Filmuotą medžiagą atidavė pareigūnams. Dėl ko po pusės metų tyrimo liudytoja nebuvau apklausta, tai ji neturi teisinio išsilavinimo, ir jai atrodė, kad savaime suprantama, kad ji bus iškviesta apklausti. Bet deja, taip neįvyko, ji buvo nustebusi. Jos kieme jos vyras buvo sumuštas, vaikas išsigandęs, ji bijo išeiti dabar, nes gatvelės tamsios ir nesaugios, o apklausti kažkodėl, nekvietė. Vyras bandydamas lįsti į automobilį, kažką griebė su ranka, tarsi bandydamas pasiekti. Kastuvas buvo šone pastatytas. Sužalojimų ji nematė ant vyro. Ji matė tiksliai vieną smūgį, o ar buvo daugiau, tai ji nematė. Buvo apibrozdintos rankos pas jos vyrą, po to sutrenkta galva. Dantis dar nulūžęs. Jos vyras turi neįgalumą, liudytoja nematė, kaip nukentėjusysis įlipo į autobusiuką. Kaip trenkė į autobusiuką nukentėjusysis ji taip pat ji nematė. Vyras bandė patekti per keleivio pusės langą į autobusiuką. Automobiliui buvo aplankstytas kėbulas. Nukentėjusysis tikrai pirmas puolė jos vyrą.
Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal G. T. 2018-07-22 pareiškimą (b. l. 7-8).
BIRT duomenyse užfiksuota, kad pranešėjas G. T. informavo, kad 2018-07-22, 20 val.10 min., (duomenys neskelbtini), konflikto metu dėl užtverto pravažiavimo, nepažįstamas vyras trenkė tris kartus su kastuvu pareiškėjui į dešiniąją ranką, vėliau grumtynių metu trenkė vieną kartą į galvos sritį (b. l. 9).
BIRT duomenyse 2018-07-23, 01 val. 10 min., užfiksuota, kad pranešėjas G. K. informavo, kad 2018-07-22, apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu dėl užtverto kelio nepažįstamas vyras kelis kartus su kumščiu trenkė į veido sritį, tuo sukeldamas pareiškėjui fizinį skausmą ir apspardė jo automobilį (b. l. 10).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 3-būrio vyriausiojo patrulio J. L. 2018 m. liepos 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. liepos 22 d., 20 val. 10 min., dirbant su vyr. patruliu T. B. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), lauks pranešėjas (G. T.), kuris prieš 2 minutes konfliktavo su asmeniu, trenkusiu jam kastuvu per ranką. Atvykus į vietą, G. T. paaiškino, kad jam bevažiuojant (duomenys neskelbtini)., prie (duomenys neskelbtini) namo buvo užtvertas kelias. Paprašius jam ( G. T.) vairuotojui patraukti busą, jis paaiškino, kad nori iškrauti maišus su skalda, todėl pasiūlė apvažiuoti iš kitos pusės, dėl ko įvyko konfliktas. Konflikto aplinkybes abu vyriškiai nurodė skirtingai (b. l. 11).
Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto šeštajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35063-18, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., pradėtas pagal G. K. 2018-07-22 pareiškimą (b. l. 62-63, 64-65).
Apžiūros protokolu apžiūrėta konflikto vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).
Fotolentelėse užfiksuotas gatvės vaizdas, adresu (duomenys neskelbtini) esantis namas (b. l. 13-17).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 2485/2018(01) nurodyta, kad: 1. G. T. nustatyti šie kūno sužalojimai: dešinio dilbio odos nubrozdinimai, dešinės plaštakos odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, padaryti kietu ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-07-22). 2. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiais trimis trauminiais poveikiais. 3. Sužalojimai tiek visumoje, ties ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 4. Nustatytų sužalojimų vietose individualūs požymiais, pagal kuriuos galima būtų spęsti apie įrankio (įrankių) forma/dydį, neužfiksavo. 5. Neatmetama galimybė, kad G. T. galėjo jausti fizinį skausmą sužalojimų jam padarymo metu (b. l. 27 ).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu nukentėjusysis G. T. pateikė dvi nuotraukas ir vaizdo įrašą (b. l. 38-40 ).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo V. M. 2018-07-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad G. T. pateiktos SD kortelės vaizdo įrašo, dėl techninių kliūčių nebuvo galimybės peržiūrėti (b. l. 41).
Įtariamasis G. K. pateikė vaizdo įrašą iš savo namo vaizdo kamerų, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas (b. l. 53-54).
Peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą matyti, kad vaizde matomi du gyvenamųjų namų kiemai, atskirti tvora. Vienas kiemas yra iš kairės, kitas, iš dešinės. Iš kairės pusės, šalia stovinčio autobusiuko matosi dviejų žmonių siluetai, kurie kažką aiškinasi tarpusavyje. Vienas vyriškis rankoje laiko kastuvą. Po to vyrai nueina už autobusiuko. Vėliau grįžta ir susistumdo. Tada vienas iš vyriškių sėda į autobusiuką, o kitas prieina ir kumščiu pradėta daužyti, rankoje toliau laikydamas kastuvą. Kitas vyriškai išlipa ir jie toliau grumėsi (b. l. 121).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados.
Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo žmogų ar trumpam jį susargdino. Ši veika gali būti padaroma tik tyčia.
Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai neigė įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę įrodo aukščiau aptarti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Tai nuo pat pradžių nuoseklūs ir nekintantys nukentėjusiojo parodymai, kuriais netikėti teismas neturi teisinio pagrindo, liudytojų parodymai, pareiškime, specialisto išvadoje, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys bei kita bylos medžiaga.
Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu veiksmais ir savo neteisėtais sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusio, liudytojų parodymai, kuriais jie patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo, sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės, nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo.
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas G. K. visiškai pasitvirtino. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad G. K. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam. Jo kaltė įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusysis nuo pat pradžių nurodė, kad smurtinius veiksmus pirmas pradėjo būtent G. K., tą iš esmės paliudijo ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo liudytoja apklausta nukentėjusiojo sutuoktinė J. T.. Tiek nukentėjusysis tiek jo sutuoktinė nuosekliai ir vienodai nurodė, kad pirmasis smurto veiksmus pradėjo G. K., kai G. T. atsisėdo į kelią užstojusį autobusiuką. Jų parodymus iš esmės patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, o būtent specialisto išvada, pagrindžianti, kad G. T. nustatyti šie kūno sužalojimai: dešinio dilbio odos nubrozdinimai, dešinės plaštakos odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, padaryti kietu ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-07-22). Be to, iš pateikto bei teismo posėdžio metu vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad būtent G. K. priėjo prie to metu į jo autobusiuką atsisėdusio G. T. ir kelis kartus smūgiavo su kastuvu. Tai patvirtina nukentėjusiojo bei jo žmonos teiginius, jog kaltinamasis G. K. pirmasis pradėjo konfliktą, geranoriškai nesutikdamas patraukti autobusiuko nuo kelio ir toliau tęsdamas kelio remonto darbus. Akcentuotina, kad pats kaltinamasis nuo pat pradžių teigė jog būtent jis nukentėjusiojo nemušė, o pats G. T. buvo agresyvus, apdraskė jį, jam dėl grumtynių skilo dantis. Teismo vertinimu, šie jo parodymai vertintini kritiškai kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, juolab, kad tą paneigia ne tiek nukentėjusiojo bei liudytojos J. T. parodymai bei ir pateiktas vaizdo įrašas. Vėlgi, pritartina kaltinamajam, jog sužalojimai galėjo atsirasti dėl vėlesnių jų grumtynių, tačiau tai jokiu būdu nepagrindžia jog nukentėjusysis pirmasis pradėjo konfliktuoti, muštis, o kaltinamasis veikė esant būtinajai ginčiai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Pažymėtina, kad kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017). Teismo nuomone, kaltinamasis neveikė esant būtinajai ginčiai, jis rankose laikė kastuvą, be to, akivaizdu, kad nukentėjusysis tiesiog norėjo patraukti automobilį įvykus jų konfliktui, o ne jokiu būdu jį pavogti, kaip kad teigia kaltinamasis.
Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ir pagal kaltinamojo G. K. pareiškimą dėl nukentėjusiojo G. T. veiksmų šiuo įvykio metu (b. l. 62, 64). Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės 2019-01-24 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių G. T. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Šis prokurorės nutarimas šiuo metu yra įsiteisėjęs, kadangi jis paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-25 nutartimi bei Vilniaus apygardos teismo 2019-04-23 nutartimi.
Dėl bausmės skyrimo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai.
Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam G. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo G. K. asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba, augina keturis vaikus, kuriuos išlaiko, turi neįgalumą (b. l. 141).
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus.
Dėl civilinio ieškinio.
Dėl žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LR BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių.
Nukentėjusysis G. T. pareiškė 500 eurų civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika patirtos neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 24, 25).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.
Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam G. T. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes, nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė stresą, išgyvenimus, fizinį skausmą, skaudėjo ranką. G. T. apklaustas teisme be bendrųjų neturtinę žalą apibūdinančių aplinkybių, specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių nenurodė. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusių asmenų teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis G. K. yra dirbantis, vykdo individualią veiklą, tačiau turi 4 vaikus, neįgalumą (b. l. 141). Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, laikytina, kad jo prašomas 500 eurų neturtinės žalos dydis neprieštarautų formuojamai teismų praktikai. Dėl aukščiau išdėstyto, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas.
(duomenys neskelbtini) pareiškė 35,34 eurų civilinį ieškinį (b. l. 30-31). Civilinio ieškinio sumą sudarė nukentėjusiojo G. T. gydymo išlaidos. Teismui į bylą pateikti dokumentai pagrindžiantys šią sumą, todėl civilinis ieškinys laikytinas įrodytu ir minėta suma priteistina iš kaltinamojo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam G. K. naikintina (b. l. 53-55).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašą (b. l. 121), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu
nusprendžia:
G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės apribojimo.
Įpareigojant jį G. K. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. K. nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasos 35,34 eurų civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš kaltinamojo G. K. (duomenys neskelbtini) 35,34 (trisdešimt penkis eurus 34 ct.), gydymo išlaidoms atlyginti.
Civilinio ieškovo G. T. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš kaltinamojo G. K. civilinio ieškovo G. T. naudai 500 (penkis šimtus) eurų, neturtinei žalai atlyginti.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu..
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.