- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-33/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Algirdas Gailiūnas, Vytas Milius
- Ieškovas
- Klaipėdos apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Passat“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto I-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Algirdo Gailiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-483-123/2010 pagal ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Passat“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto I-ojo notarų biuro notarui E. S., akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl administracinio akto ir sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas nurodė, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), bei jame esantys du administraciniai pastatai, kiemo statiniai nuosavybės teise priklauso UAB „Passat“. Klaipėdos apskrities viršininkas 2003-12-15 įsakymu „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir pardavimo“ Nr. 13.6-3851 pardavė 0,0614 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Passat“ su nurodytais reglamentais: žemės sklypo naudojimo būdas bei pobūdis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti ir kt. Klaipėdos apskrities viršininkas 2004-02-10 įsakymą Nr. 13.6-343 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2003-12-15 įsakymo Nr. 13.6-3851 dalinio pakeitimo“ neįvykus valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoriui iš dalies pakeitė Klaipėdos apskrities viršininko 2003-12-15 įsakymą Nr. 13.6-3851 ir nurodė, jog parduoda valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Passat“. 2004-03-18 pirkimo–pardavimo sutartimi Klaipėdos apskrities viršininko administracija pardavė UAB „Passat“ valstybei nuosavybės teise priklausantį 0,0614 ha žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2004-03-18 priėmimo–perdavimo aktu Nr. K1ES-3982 Klaipėdos apskrities viršininko administracija perdavė, o UAB „Passat“ priėmė 0,0614 ha dydžio žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šių sandorių pagrindu UAB „Passat“ valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filiale į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2004-03-22 įregistravo nuosavybės teisę. Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos registre UAB „Passat“ įregistruotos hipotekos įkeičiant 0,0614 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pastatus. Tarp šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, Klaipėdos apskrities viršininko 2004-02-10 įsakymas Nr. 13.6-343 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir pardavimo dalinio pakeitimo, 2004-03-18 pirkimo–pardavimo sutartis, kuria parduotas valstybinės žemės sklypas, sudaryti pažeidžiant nurodytų teisės aktų imperatyvias nuostatas ir reikalavimus, kadangi žemės sklypas priskiriamas prie neprivatizuojamos žemės teritorijos. Ieškovas prašė: 1. pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2004-02-10 įsakymą Nr. 13.6-343; 2. pripažinti negaliojančia 2004-03-18 Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-3980; 3. Pripažinti negaliojančiu 2004-03-18 priėmimo–perdavimo aktą Nr. K1ES-3982. Taip pat prašė taikyti restituciją ir priteisti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos UAB „Passat“ 18 480,85 Lt, o žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybės nuosavybėn.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš valstybės biudžeto UAB „Passat“ priteisė 3 000 Lt atstovavimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo:
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
1. Ginčo santykiams yra taikytinas ne Žemės reformos įstatymas, o Žemės įstatymas, nes šalių teisiniai santykiai kyla ne iš privatizavimo procedūrų ir nes ginčo objektu esantis žemės sklypas buvo suformuotas ne pagal Žemės reformos įstatymą.
2. Restitucijos taikyti nagrinėjamu atveju nėra galimybės, nes restitucijos taikymas prieštarautų CK 6.145 str. 2 d. nuostatoms. Be to, ginčo žemės sklypas yra įkeistas, o valstybės pinigai, gauti pardavus šį sklypą, yra paskirstyti ir gauti ne tik atsakovo, bet ir kitų institucijų naudai bei panaudoti visuomenės poreikių tenkinimui.
3. Patenkinus ieškinį, pripažinus 0,0614 ha žemės pardavimą neteisėtu ir vėl ginčo žemę nuomojant, nebus apgintas viešasis interesas. Be to, valstybė atgautų žemę jau teisiškai apsunkintą t. y. su įkeitimu, kas nebūtų teisinga.
4. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2004 m. kovo 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir 2004 m. vasario 10 d. įsakymą, tačiau neprašė panaikinti 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 13.6-3851, kuris iš esmės leido parduoti žemės sklypą ir lieka galioti. Teismas siūlė ieškovui patikslinti ieškinį, tačiau pastarasis atsisakė.
5. Atsakovo UAB „Passat“ nupirktas žemės sklypas yra prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, o namą atsakovai įsigijo iš privačių asmenų, gretimų namų gyventojai žemę išsipirko, todėl pripažinti, kad patalpų statuso pakeitimas gali paveikti žemės pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą, yra nelogiška.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, patenkinant prokuroro ieškinį. Konkrečiai patenkinant šiuos ieškovo reikalavimus: 1. pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. 13.6-343; 2. pripažinti negaliojančia 2004 m. kovo 18 d. Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. K1ES-3980; 3. pripažinti negaliojančiu 2004 m. kovo 18 d. priėmimo – perdavimo aktą Nr. K1ES-3982. Taikyti restituciją ir priteisti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos UAB „Passat“ 18 480,85 Lt, o žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) grąžinti valstybės nuosavybėn. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra taikomas tik Žemės įstatymas. Ginčo žemės sklypas buvo parduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio veiklai tvarka, kuri parengta vadovaujantis tiek Žemės įstatymu, tiek Žemės reformos įstatymu. Tai reiškia, kad tarp šalių iškilusiam ginčui spręsti taikytinos abiejų minėtų įstatymų teisės normos subsidiariai ir kad atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija turėjo susilaikyti nuo įstatymais draudžiamo veiksmo – ginčo žemės sklypo privatizavimo.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo išvados dėl restitucijos netaikymo nagrinėjamoje byloje. Be to, ši teismo išvada yra nepagrįsta. CK 1.80 str. 2 d. ir 6.145 str. 1 d. nuostatos numato, kad restitucija taikoma sandorio šalims. Ta aplinkybė, kad valstybės pinigai, gauti pardavus šį sklypą, yra paskirstyti ir gauti ne tik atsakovo, bet ir kitų institucijų naudai bei panaudoti visuomenės poreikių tenkinimui, neturi įtakos restitucijos taikymui tarp sandorio šalių, nes teismo minimos kitos institucijos pinigines lėšas gavo ne iš ginčijamo sandorio, o Vyriausybės nutarimo pagrindu.
3. Ginčijamu pirkimo – pardavimo sandoriu valstybinė žemė, kuri patenka į teritoriją, įrašytą į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą, ir kurios naudojimas turi atitikti visos visuomenės poreikius, buvo perleista privatiems asmenims. Ši aplinkybė yra pakankama teigti, jog byloje egzistuoja viešasis interesas, kuris turi būti ginamas. Būtent to ir siekia ieškovas. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai konstatavo, kad patenkinus ieškinį, pripažinus 0,0614 ha žemės pardavimą neteisėtu ir vėl ginčo žemę nuomojant, nebus apgintas viešasis interesas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo išvada, kad ieškinio patenkinimu viešasis interesas nebus apgintas dar ir todėl, kad, patenkinus ieškinį, valstybė atgautų žemę su įkeitimu, yra nepagrįsta, nes, ginčo žemę grąžinus valstybei, įkeitimas taptų niekinis, nelikus hipotekos objekto pagal CK 4.171 str. 1 d. ir 9 d. nuostatas. Tai leidžia teigti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 str. ir Žemės įstatymo 5 str. 2 d. nuostatos, numatančios, jog valstybei priklausantis žemės sklypas negali būti įkeistas.
5. Nagrinėjamu atveju, prašant pripažinti negaliojančia valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, ginčyti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymus, leidžiančius parduoti valstybinį žemės sklypą, neprivaloma, nes tik pirkimo – pardavimo sutartis buvo pagrindas įregistruoti UAB „Passat“ nuosavybės teisę į valstybinį, ginčo objektu esantį žemės sklypą.
6. Iš žemės sklypo plano matyti, kad šalia ginčo žemės sklypo esantys žemės sklypai nuosavybės teise priklauso UAB „Vitės valdos“, Pasienio policijos departamentui bei UAB „Kelmė“, tai lemia, kad teismo argumentas, jog žemės sklypas yra prie gyvenamojo namo, yra nepagrįstas, prieštaraujantis byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
Atsakovas UAB „Passat“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš esmės atsakovas atsiliepimą grindžia tapačiais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą. Papildomai atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1. Apelianto reikalavimas ginčui taikyti Žemės reformos įstatymą prieštarauja minėto Žemės įstatymo 10 str. 3 p., kuriame nurodyta, kad pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ginčo sklypas nebuvo suformuotas ir parduotas Žemės reformos nustatyta tvarka, o tai lemia, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, jog minėtais įstatymas ginčo santykiams netaikytinas.
2. Apeliantas nurodo, kad teismas nedetalizavo restitucijos netaikymo nagrinėjamoje byloje priežasčių. Tačiau teismo sprendime yra nurodyta, kad, pritaikius restituciją, būtų pažeisti trečiojo asmens - AB bankas „Snoras“, kuriam yra įkeisti pastatai kartu su žemės sklypu, interesai. Taip pat būtų pažeisti atsakovo UAB „Passat“ interesai, o konkrečiai nukentėtų įmonės turtinė padėtis, nes, pritaikius restituciją, AB bankas „Snoras‘ reikalautų iš atsakovo prieš laiką grąžinti paskolą, ko UAB „Passat“ neturi galimybės padaryti.
3. Apelianto argumentai, kad hipoteka pati savaime taps niekine, prieštarauja CK 4.197 str. nuostatoms, kurios numato hipotekos pasibaigimo pagrindus. Tokio atvejo, kad hipoteka pati savaime taptų niekine, įstatyme nėra numatyta. Be to, tai pažeistų hipotekos kreditoriaus interesus.
Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo patenkinti ieškovo apeliacinį skundą, panaikinant skundžiamą sprendimą ir priimant naują sprendimą – tenkinti ieškovo reikalavimus. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo motyvais. Mano, kad Klaipėdos apygardos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas t. y. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 13 str. 1 d. 4 p. nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimą.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė specialisto išvadą Nr. 4R-1 dėl žemės sklypų (tarp jų ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos mieste pardavimo teisėtumo. Prašo specialisto išvadoje išdėstytus argumentus laikyti teisingais ir išsamiais.
Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti apeliacinio skundo motyvais. Akcentavo, kad ginčo sklypas buvo įsigytas ne privatizavimo procedūrų pagrindu, todėl šiuo atveju Žemės reformos įstatymas netaikytinas.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais iš esmės sutinka, tačiau nesutinka su argumentu dėl restitucijos taikymo. Nurodė, kad ginčijamos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 6 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kurio 2.9 p. buvo nustatyta, jog lėšos, gautos už naudojamus valstybinės žemės sklypus, parduotus ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai), miestų savivaldybių, kaip administracinių vienetų, ribose ir teritorijose, esančiose nustatytąja tvarka patvirtintose miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribose, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais miestams priskirtose teritorijose, paskirstomos taip: 50 proc. – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir 50 proc. - į savivaldybės, kurios teritorijoje yra parduodamas žemės sklypas, biudžetą. Aplinkybę, kad valstybės pinigai, gauti pardavus ginčo sklypą, yra paskirstyti pagal minėtą Vyriausybės nutarimą, patvirtina byloje surinkti įrodymai. Taigi, atsakovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad valstybės pinigai, gauti pardavus ginčo sklypą, yra paskirstyti ne tik atsakovo, bet ir kitų institucijų naudai, panaudoti visuomenės poreikių tenkinimui, kas daro restitucijos taikymą nagrinėjamoje byloje neįmanomu.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teisę. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei, arba pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerove (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas).
Atmesdamas ieškinį vienu iš pagrindinių argumentų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui parduotas žemės sklypas buvo suformuotas ne pagal Žemės reformos įstatymą, bet Vyriausybės nustatyta tvarka, nesilaikant asmenų, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius, eilių bei netaikant kitų Žemės reformos įstatymo nuostatų, todėl ginčijamai valstybinei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai taikytinos ne Žemes reformos įstatymo, bet Žemės įstatymo nuostatos. Kadangi Žemės įstatymas buvo priimtas 1994 m. balandžio 26 d. Nr. 1-446 (įsigaliojo 1994-07-01), o naujoji Žemės įstatymo redakcija priimta 2004-01-27 Nr. IX-1983, Žemės reformos įstatymas - 1991 m. liepos 25 d. Nr. 1-1607 (įsigaliojo 1991-09-01), todėl Žemės įstatymas yra specialusis Žemės reformos įstatymo atžvilgiu, o ieškovo ginčijamos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys yra sandoriai Žemės įstatymo prasme, nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypo pardavimą reguliuoja Žemės įstatymas ir kiti Vyriausybės norminiai aktai, kurie buvo parengti šio Žemės įstatymo nuostatoms įgyvendinti, t. y. teismas kelia dviejų žemės santykius reglamentuojančių įstatymų taikymo problemą.
Žemės reformos įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką. Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje. Taigi šio įstatymo reguliavimo dalykas apima žemės santykius dėl viso Lietuvos Respublikos žemės fondo, kurį sudaro privati, valstybinė ir savivaldybių žemė (Žemės įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Valstybinės žemės sklypų pardavimas privačion nuosavybėn yra žemės reformos sudėtinė dalis. Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.
Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos draudžia privatizuoti valstybinę žemę, esančią miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių) sąrašą. Tokio draudimo tikslas - užtikrinti veiksmingą kultūros paveldo objektų apsaugą šiose teritorijose. Žemės reformos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad disponavimo žeme tvarką bei jos naudojimo apribojimus nustato Žemės įstatymas, Miškų įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti įstatymai.
Atmesdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo nupirktas žemės sklypas yra prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, kurį atsakovas įsigijo iš privačių asmenų, gretimų namų gyventojai žemę išpirko.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas formuodamas teisminę praktiką šios kategorijos bylose nurodė, kad žemės santykius reglamentuojantys Žemės ir Žemės reformos įstatymai sudaro vieningą teises normų sistemą, tik šiuos santykius reglamentuoja skirtinga apimtimi. Sistemiškai aiškindama abiejų įstatymų nuostatas, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Žemės reformos įstatymas nustato valstybinės žemės įgijimo privačion nuosavybėn būdus bei nustato išimtis, kokia žemė negali būti privatizuojama (Žemės reformos įstatymo straipsnis). Tuo tarpu Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas nurodo, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams, nustato tokių žemės sklypų pardavimo tvarką ir neprieštarauja Žemės reformos įstatymui. Šia tvarka tokie sklypai gali būti parduodami, jeigu jie apskritai gali būti privatizavimo objektas ir nepatenka Žemės reformos įstatymo 13 str. nustatytų draudimų sąrašo. Tai reiškia, kad valstybinės žemės pardavimas vykdomas tam tikrais įstatymuose nustatytais atvejais.
Valstybinė žemė parduodama įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Teritorijų planavimo įstatymo 21, 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose teritorijų planavimo dokumentams, nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Tai reiškia, kad tam, jog būtų galima pasinaudoti Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta išimtimi privatizuoti žemės sklypą, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu parduodamame žemės sklype turi egzistuoti privatus gyvenamasis namas ir kiti namų valdos statiniai. Tokių statinių buvimas yra būtina sąlyga žemės sklypui, esančiam miesto teritorijoje, įrašytoje į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, įsigyti. Statinio paskirtis – statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 77 dalis) (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355).
Nagrinėjamoje byloje žemės sklypas, kuriame stovi administracinės paskirties statiniai, yra taip pat komercinės paskirties, teismo išvada, kad žemės sklypas yra prie gyvenamojo namo, nėra pagrįsta, t. y. iš žemės sklypo plano matyti, kad gretimų sklypų savininkai yra akcinės bendrovės ir valstybės institucija – Pasienio policijos departamentas (Žemės sklypo planas; b. l. 55).
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), atsakovas BUAB ,,Passat“ įsigijo teisėtai, nepagrįsta.
Pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išvadą sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į miesto istorinės dalies teritoriją, kuri priskiriama prie Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 str. 1 d. 4 p. nurodytos neprivatizuojamos žemės teritorijos, t. y. šis sklypas yra miesto teritorijos dalyje, kuri įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (b. l. 10-13, T. 1). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos specialisto išvadoje nurodoma, kad pagal byloje esantį 2003 m. birželio 16 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymėjimą apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas administracinis pastatas, kiti statiniai bei administracinis pastatas (adresu (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantys UAB ,,Passat“.
Žemesnės instancijos teismas
Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), taip pat yra buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių.
Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į Miesto istorinės dalies teritoriją, kuri priskiriama prie minėto Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos minimos neprivatizuojamos žemės teritorijos. Miesto istorinė dalis į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą) buvo įrašyta Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 120, todėl žemės sklypas (duomenys neskelbtini), privatizuotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą (b. l. 28-36, T. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2004 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 13.6-343 ,,Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 13.6-3851 ,,Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir pardavimo“ dalinio pakeitimo, pakeitė įsakymo 3 p., kuris reglamentavo apmokėjimo už perkamą žemės sklypą tvarką. Nurodoma, jog ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2004-03-18 pirkimo-pardavimo sutartį ir 2004-02-10 įsakymą, tačiau neprašo panaikinti 2003-12-15 įsakymo Nr. 13.6-3851, kuris iš esmės leido parduoti žemės sklypą ir lieka galioti.
Tai, kad administraciniai-procedūriniai veiksmai nebuvo ginčyti, nereiškia, kad negalima kvestionuoti tokių veiksmų pagrindu priimto sprendimo. Šiuo požiūriu apeliantas pagrįstai nurodo, kad teisinį pagrindą pripažinti negaliojančiu pirkime pardavimo sandorį sudaro tokių sandorių prieštaravimas imperatyvioms teisės normoms, draudžiančioms įsigyti privačion nuosavybėn valstybei priklausantį žemės sklypą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tik pirkimo-pardavimo sutartis buvo pagrindas įregistruoti UAB ,,Passat“ nuosavybės teisę į ginčijamą žemės sklypą. Administracinis aktas priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas yra niekinis ir negalioja nuo jo priėmimo momento (ab initio), nepaisant to ar yra teismo sprendimas pripažinti ji negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2008).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei vienos iš CK 6.241 str. 1 d. nurodytų išimčių, kai be pagrindo įgytas turtas negali būti išreikalautas, todėl atsakovas privalo grąžinti valstybinės reikšmės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Aplinkybė, kad ginčijamas žemės sklypas yra įkeistas, nesudaro pagrindo netaikyti restitucijos, daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn (CK 4.171 str. 1 ir 9 p. p.). Be to, pagal valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 str. ir Žemės įstatymo 5 str. 2 d. nuostatas valstybei priklausantis žemės sklypas negali būti įkeistas.
Pripažinus 2004 m. kovo 18 d. Klaipėdos m. 1-ajame notarų biure sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1ES-3980 negaliojančia taikoma restitucija. Atsakovas BUAB ,,Passat“ pagal minėtą sutartį už žemės sklypą sumokėjo 31 203,01 Lt. Ši suma yra paskirstyta tarp valstybės ir savivaldybės biudžeto: 50 proc. šios sumos pateko į valstybės biudžetą, 50 proc. į savivaldybės biudžetą. Taikant restituciją BUAB ,,Passat“ naudai iš valstybės priteistina 15 601,50 Lt, iš Klaipėdos miesto savivaldybės 15 601,50 Lt, valstybės naudai iš BUAB ,,Passat“ priteisiamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 0,0614 ha ploto, kurį atsakovas įgijo pagal 2004 m. kovo 18 d. sutartį Nr. K1ES-3980.
Pirmosios instancijos teismas atmesdamas prokuroro ieškinį, priteisė iš valstybės biudžeto 3 000 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui UAB ,,Passat“. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą atitinkamai turi būti perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Taigi konstatuotina, kad nėra priteistinos iš valstybės biudžeto 3 000 Lt atstovavimo išlaidos atsakovui UAB ,,Passat“.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
1. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. 13.6-343 c ,,Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 13.6-3851 dalinio pakeitimo“.
2. Pripažinti negaliojančia 2004 m. kovo 18 d. Klaipėdos 1-ajame notarų biure sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1 ES-3980 dėl 0,0614 ha ploto žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Passat“.
3. Pripažinti negaliojančiu 2004 m. kovo 18 d. priėmimo perdavimo aktą Nr. K 1ES-3982.
4. Taikyti restituciją. Priteisti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Passat“ naudai iš valstybės 15 601,50 Lt, iš Klaipėdos m. savivaldybės 15 601,50 Lt. Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Passat“ valstybei 0,0614 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).