Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma paskirti priverčiamąsias medicinines priemones M. K., gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, vidurinio išsilavinimo, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini) , deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistam, kuris kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aplinkybės

M. K., 2021 m. rugpjūčio 8 d. apie 00.55 val. namuose, (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę L. K., t. y. tyčia ne mažiau kaip penkis kartus sudavė jai rankomis į įvairias kūno vietas, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl padarytų sužalojimų – odos pažeidimo viršugalvio kairėje, nubrozdinimo kaklo užpakalinėje dalyje kairėje, kraujosruvos dešiniame žaste, kraujosruvų dešiniame ir kairiame dilbiuose nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

II. Įrodymai

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). K. nustatyta: odos pažeidimas viršugalvio kairėje, nubrozdinimas kaklo užpakalinėje dalyje kairėje, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruvos dešiniame dilbyje, kraujosruva kairiame dilbyje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu. Sužalojimai atsirado dėl ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (1 t., b. l. 114–115).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. – gruodžio 2 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis pateikta med. dokumentacija žinoma, kad tiriamojo psichinė būsena blogėjanti nuo 2021 m. vasario 9 d., kuomet pradėjo įtarinėti žmoną neištikimybe, ėmė keistis elgesys, atrodė, kad yra sekamas, išsakė klausos haliucinacijas. Anamnezėje alkoholiu piktnaudžiauja nuo 8 metų amžiaus, gerdavo užgėrimais iki 5-ių dienų, tolerancija 1 litras stiprių gėrimų. Dėl pablogėjusios būsenos gydytas 2021 m. vasario 10 d. – 2021 m. vasario 17 d., diagnozės: kiti ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai (F23.8), bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2). Klinikoje aprašoma baimė, nerimas, atrodo, kad yra sekamas, norima su juo susidoroti. Gydymo eigoje nublanko aktyvi psichopatologija, tačiau kritika neatsistatė. Ambulatoriškai medikamentų nevartoja. 2021 m. rugpjūčio 8 d. panaudojo smurtą žmonos atžvilgiu. Ekspertizės metu disforiškas, gynybiškas, vengiantis kalbėti apie išgyvenimus, įtarus, nerimastingas, galima įtarti kliedesius žmonos atžvilgiu. Psichologiniame įvertinime - apibendrinant, tiriamasis gynybiškas, neigia su alkoholio vartojimu susijusias problemas, nedetalizuoja gydymosi psichiatrijos stacionare priežasčių, teigia esantis psichiškai sveikas. Motyvacija psichologiniam vertinimui iš pradžių paviršutiniška, dominuojant opozicinėms tiriamojo nuostatoms, bendraujant dirgloku, nepatenkintu tonu, nededant pastangų geresniems veiklos rezultatams pasiekti. Veiklos eigoje emocinės tiriamojo reakcijos normalizavosi, psichologinio vertinimo duomenyse patosichologinių mąstymo procesų pokyčių neišryškėjo. Detalesniam ištyrimui, diagnozės tikslinimui, pakaltinamumo klausimo sprendimui, rekomenduojama tiriamąjį M. K. nukreipti į (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 30–32).

2022 m. gegužės 13 d. – birželio 1 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu M. K. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. M. K. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl jis negali būti apklausiamas, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. Jo parodymai gali būti įtakoti lėtinio psichikos sutrikimo. Jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. Su M. K. dėl jo psichikos būsenos negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis negali būti apklausiamas ir teisiamas. M. K. rekomenduojamas priverstinis gydymas - stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. (2 t., b. l. 85–90).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į gydymo įstaigą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog M. K. veiksmuose yra BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos įstatymo uždraustos veikos objektyvieji požymiai. Jie įrodyti nukentėjusiosios tiesioginiais įrodymais, liudytojos parodymais, tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, apžiūros protokolais, garso įrašu, pareigūnų BODY kamerų vaizdo įrašais, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad įvykio dieną, sutuoktinis namo grįžo neblaivus, tarp jų kilo konfliktas, vyras ją kaltino neištikimybe. Jo metu vyras M. K. jai trenkė iš kumščio į galvą apie 5 kartus. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti įrodymai: Bendrojo pagalbos centro skambučiai, iš kurių matyti, kad pagalbą iš karto po įvykio kvietė tiek pati nukentėjusioji, pranešdama, kad vyras pakelė prieš ją ranką, kraujuoja, tiek ir jos motina, V. K., pranešdama, kad girtas žentas sumušė jos dukrą, dukra paprašė iškviesti pagalbą; liudytojos V. K. parodymai, kad jai įvykio vakarą paskambinusi dukra pranešė apie neramumus, po to ji perskambinusi išgirdo, kaip dukra sakė, kodėl vyras ją muša, ji iškvietė pagalbą, o pati atvykusi į vietą matė sumuštą dukrą; 2021 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodytos aplinkybės, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini) medikai suteikinėjo medicininę pagalbą nukentėjusiajai moteriai L. K., kuri buvo susijaudinusi ir verkė, pas ją galvos srityje matėsi kraujuojanti žaizda, moteris paaiškino, kad vyras M. K. būdamas neblaivus ėmė priekaištauti jai dėl neištikimybės ir trankyti kumščiu per galvą; fotonuotraukos, kuriose fiksuota kraujuojanti žaizda nukentėjusiosios galvoje, specialisto išvada, kurioje konstatuoti L. K. padaryti sužalojimai. Pažymėtina, jog M. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė, kad vartojo fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu. Visi šie duomenys patvirtina, kad L. K. buvo sužalota dėl savo vyro, t. y. šeimos nario ir artimo giminaičio, veiksmų, t. y. dėl to, kad jis ne mažiau kaip penkis kartus sudavė jai rankomis į įvairias kūno vietas, taip sukėlė odos pažeidimą viršugalvio kairėje pusėje, nubrozdino kaklą užpakalinėje dalyje kairėje, nukentėjusiajai atsirado kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame ir kairiame dilbiuose.

Atsižvelgiant į šiuos aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog M. K. 2021 m. rugpjūčio 8 d. apie 00.55 val. namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę L. K., ne mažiau kaip penkis kartus sudavė jai rankomis į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė L. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos pažeidimu viršugalvio kairėje pusėje, kaklo nubrozdinimu užpakalinėje dalyje kairėje, atsiradusiomis kraujosruvomis dešiniame žaste, dešiniame ir kairiame dilbiuose. Ši M. K. veika atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius požymius, nes L. K. įvykio metu buvo M. K. sutuoktinė ir kartu gyveno, t. y. buvo jo šeimos narė.

IV. Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

Būtina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali būti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumą ir bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali būti skiriamos priverčiamojo medicinos priemonės.

BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

2022 m. gegužės 13 d. – birželio 1 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (F20.0), negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu M. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (F20.0), negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. M. K. negali duoti parodymų, negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nagrinėjant bylą teisme. Jo parodymai gali būti įtakoti lėtinio psichikos sutrikimo.

Iš šio ekspertizės akto matyti, kad išvados padarytos įvertinus daugelį aplinkybių. Kaip matyti, nustatytas apsunkintas paveldimumas. Sukūrus šeimą 2017 m. su žmona santykiai buvo įtempti, vargino nerimas, neištikimybės pervertinimo idėjos žmonos atžvilgiu, kurios vėliau peraugo į kliedesius. Taip pat išryškėjo grasinančio pobūdžio klausos haliucinacijos, persekiojimo kliedesiai. Stacionarizavus 2021 m. vasario mėnesį taip pat aprašyta baimė, nerimas, įtampa, įtarumas, nenuoseklus mąstymas, haliucinacijos, pavydo, persekiojimo kliedesiai, įtakoję neadekvatų elgesį, kritikos stoka. Išrašant į namus stebėtas liguistų išgyvenimų slėpimas (disimuliacija), nepakankama kritika, priblėsę emocijos, kas leidžia manyti, jog psichikos būsena nebuvo pilnai pagerėjusi. Tęstinio ambulatorinio gydymo metu taip pat atžymėtos priblėsę emocijos, nerimas, baimė, stokojantis nuoseklumo mąstymas, klausos pseudohaliucinacijos, mentizmo reiškiniai, polinkis slėpti išgyvenimus, kritikos stoka, t. y. požymiai, būdingi šizofrenijai. Įvertinus šias aplinkybes bei byloje užfiksuotus parodymus, padarytos išvados, kad M. K. elgesys įstatymo uždraustos veikos padarymo metu buvo sąlygotas lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos paūmėjimo, kliedesinės aplinkos, įvykių interpretacijos, kritikos stokos, dėl ko jis negalėjo visapusiškai ir kritiškai įvertinti situacijos, numatyti savo poelgio pasekmių bei adekvačiai organizuoti, reguliuoti ir kontroliuoti savo elgesį, t. y. negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir vadyti savo veiksmų.

Teismo psichiatrė ekspertė J. D. ir teismo psichologė ekspertė I. J. patvirtino ekspertizės akto išvadas. Paaiškino, jog M. K. nustatyti paranoidinei šizofrenijai būdingi požymiai, o M. K. elgesys buvo įtakotas liguistų įsitikinimų, jo mąstyme stebimi pakitimai.

Iš ekspertizės akto taip pat matyti, kad ir atliekant šią ekspertizę t. y. 2022 m. gegužės mėnesį, buvo stebimas stokojantis nuoseklumo mąstymas, santykio, poveikio, persekiojimo kliedesiai, klausos pseudohaliucinacijos, kritikos stoka, valios nusilpimas, t. y. šizofrenijai būdingi požymiai. Iš paties tiriamojo pasakojimų būnant ekspertizės įstaigoje matyti, kad jis naktį nemiegojo, nes galvoje buvo balsai, kurie murmėjo, šnabždėjo, ėjo šiurpai, gąsdino, buvo išgąstis, nerimas, teigė, kad neištikimybės klausimas buvo sprendžiamas apie 8 metus. Dėl to kildavo įtampa ir pyktis, ne kartą „lengvai“ yra sumušęs žmoną dėl neištikimybės (2 t., b. l. 88–90).

Teismo psichiatrė ekspertė J. D. paaiškino, kad rekomenduoja stacionarinį stebėjimą, įvertinusi nusikaltimo pobūdį – smurtas žmonos atžvilgiu, ir tai, kad kliedesinės interprertacijos žmonos atžvilgiu tęsėsi jau kurį laiką. Įvertinta ir tai, kad prieš pusę metų asmuo buvo gydytas dėl psichozinio sutrikimo, buvo konstatuota ryški psichopatologija, kliedesinė simptomatika, visų išgyvenimų slėpimas. Įvertintas ir kritikos nebuvimas, disimuliacijos reiškiniai – ligos slėpimas. Teismo psichologė ekspertė I. J. paaiškino, kad įvertinimo metu buvo nustatytas mąstymo netolygumas, išryškėjo mąstymo turinio pakitimas, asmenybė įtari, gynybiška, išsakė persekiojimo ir poveikio idėjas, pastebimos įvairios jo persekiojimo idėjos, iškeliama neištikimybė ir tai nepasiduoda korekcijai.

Iš byloje surinktų duomenų, apklaustos nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, ekspertizės aktų, eksperčių paaiškinimų nustatyta, kad M. K. mąstymo turinys sutrikęs, slepiantis savo liguistus išgyvenimus, ligos nepripažįsta. Asmuo pusmetis iki įvykio buvo gydytas psichiatrijos stacionare dėl psichozinių sutrikimų (F23.8), tačiau vėliau ambulatoriškai vaistų nevartojo, 2021 m. rugpjūčio 8 d. smurtavo prieš savo sutuoktinę. Iš ambulatorinės ekspertizės akto matyti, kad tuo metu, kai 2021 m. vasario mėnesį buvo gydytas stacionare, klinikoje aprašoma baimė, nerimas, atrodo, kad yra sekamas, norima su juo susidoroti. Matyti, kad gydymo eigoje nublanko aktyvi psichopatologija, tačiau kritika neatsistatė. Ambulatoriškai asmuo medikamentų nevartojo. Ambulatorinės ekspertizės metu asmuo taip pat disforiškas, gynybiškas, vengiantis kalbėti apie išgyvenimus, įtarus, nerimastingas, galima įtarti kliedesius žmonos atžvilgiu. Iš psichologinio įvertinimo matyti, kad tiriamasis gynybiškas, neigia su alkoholio vartojimu susijusias problemas, nedetalizuoja gydymosi psichiatrijos stacionare priežasčių, teigia esantis psichiškai sveikas. Kaip matyti iš stacionarinės ekspertizė skato aprašymo, stebimi santykio, poveikio, persekiojimo kliedesiai, klausos pseudohaliucinacijos, kritikos stoka. Įtampa dėl neištikimybės tęsiasi jau 8 metus.

Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, paties M. K. paaiškinimus, teismo psichiatrės, psichologės paaiškinimus, nukentėjusiosios parodymus dėl nepagrįstų kaltinimų neištikimybe, liudytojos parodymus, kad M. K. buvo pradėjęs girdėti balsus, rašytinę bylos medžiagą, konstatuoja, jog dėl psichinės ligos M. K. inkriminuotos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jo veiksmuose nėra kaltės.

Įvertinęs šias aplinkybes bei teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvadą, teismo eksperčių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad M. K. yra pavojingas sau ir kitiems, todėl jam reikalingas gydymas.

Spendžiant dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies, teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo yra nekritiškas savo būsenai bei veiksmams, slepiantis savo būseną, nereguliariai vartojantis vaistus. Siekiant išvengti jo keliamo pavojaus specialistai siūlo skirti stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Nors M. K. sutuoktinė prašė skirti ambulatorinį gydymą, pasižadėjo užtikrinti sutuoktinio nuvežimą pas gydytojus ir vaistų vartojimą, tačiau vis dėl to šiai dienai, teismo vertinimu, dar nėra pagrindo spręsti, kad M. K. pavojingumas yra išnykęs. Nors nukentėjusioji teigė, kad po įvykio kartu gyveno su M. K. ir daugiau nieko panašus su M. K. nebuvo įvykę, jie sutarė gerai, tačiau iš aptartų įrodymų matyti, kad 2021 m. vasario mėnesio gydymas stacionare nebuvo veiksmingas, gydymo eigoje nublanko aktyvi psichopatologija, tačiau kritika neatsistatė, ambulatorinės ekspertizės metu teigė esantis sveikas. Iš stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės akto taip pat matyti, kad mąstymas nenuoseklus, stebimi santykio, poveikio, persekiojimo kliedesiai, klausos pseudohaliucinacijos (negalėjo miegoti, nes galvoje girdėjo balsus, šnabždesius, dėl ko jam buvo baisu, šiurpu, užmigo tik paryčiais), kritikos stoka ir valios nusilpimas, kas ir įtakojo jo priešingą teisei elgesį. Ekspertės posėdžio metu taip pat paaiškino, kad M. K. nustatyti mąstymo sutrikimai, kurie nepasiduoda korekcijai, asmuo stokoja kritikos ligos atžvilgiu. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrįstų abejonių, kad gali būti užtikrinamas tinkamas gydymas ambulatorinėmis sąlygomis. Pažymėtina ir tai, kad sutuoktinė pati 2021 m. vasario mėnesį pristatė asmenį į stacionarinį gydymą dėl jo neadekvataus elgesio. Tuo atveju taip pat buvo išreikšti kliedesiai dėl neištikimybės. M. K. išleidus iš ligoninės buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, tačiau asmuo vaistus nustojo vartoti dėl šalutinio poveikio. Praėjus vos pusmečiui, liguistų įsitikinimų vedamas M. K. pavartojo fizinį smurtą savo sutuoktinės atžvilgiu, o ambulatorinės ekspertizės metu teigė esantis sveikas, nors nustatyti kliedesiai ir klausos pseudohaliucinacijos, stacionarios ekspertizės metu pastebėti ligos slėpimo – disimuliacijos reiškiniai. Nors byloje nenustatyta, kad smurtą matė ar girdėjo mažametis jų vaikas, tačiau byloje esantys duomenys – pareigūnų kūno kamerų įrašai, patvirtina, kad po pavartoto smurto pareigūnus vidurį nakties M. K. pasitiko ant kelių laikydamas mažametę dukrą, vartodamas necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu jai girdint. Šios aplinkybės rodo, kad asmuo yra socialiai pavojingas ir leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad sutuoktinė gali užtikrinti tinkamą vaistų vartojimą, jeigu būtų paskirtas ambulatorinis gydymas.

Todėl įvertinus tai, kad M. K. stokoja kritikos savo ligos atžvilgiu, įvertinus padaryto baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumą – vartotas fizinis smurtas būtent dėl liguistų įsitikinimų, smūgiuota į gyvybiškai svarbų organą – galvą, kumščiu ne vieną kartą, po ko galva kraujavo, taip pat padarytos kraujosruvos ir kitose kūno vietose, teismas sprendžia, kad M. K. turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 2 punktas).

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

V. Dėl civilinio ieškinio

Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl padarytos 45,51 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 59–61). Byloje taip pat pateikti duomenys, kad žala atlyginta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 63–65).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio, 110 straipsnio 1 dalies, 115 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims.

Šioje byloje M. K., kuriam turi būti paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, buvo ne kaltinamasis, o asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, nes baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, dėl kurios taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama, toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako (BK 17 straipsnio 2 dalis). Dėl to teismų praktikoje laikoma, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes jis nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu. Dėl šių aplinkybių pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

VI. Kiti klausimai

M. K. taikoma procesinė prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą – (duomenys neskelbtini) bendrojo stebėjimo sąlygomis, paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo, nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus ją vykdyti, panaikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: trys kompaktiniai diskai, saugomi vokuose prie bylos, nutarčiai įsiteisėjus, paliktini prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 107 straipsniu, 112 straipsniu, 318 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 400–404 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

nutaria:

pripažinti, kad M. K. būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir taikyti M. K. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) – bendro stebėjimo sąlygomis.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

M. K. paskirtą procesinę prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą – (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis, palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo, nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus ją vykdyti, panaikinti.

(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, esančius byloje, nutarčiai įsiteisėjus, palikti byloje.

Nutartį per 20 dienų Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus apeliacine ar kasacine tvarka gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.