Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugsėjo 19 d., apie 5.00 val., Kauno r. sav., Domeikavos k., Pakalnės gatvėje ties namu Nr. 5E, E. M., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Kia Motors Magentis, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir, atsitrenkęs į tvorą, apvirto. Nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinta tvora ir automobilis. Šiais savo veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127; 219.1.; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, labai gailisi ir paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. anksti ryte skubėjo į darbą. Sumėtė automobilio galą ir automobilis apsivertė. Kiek supranta, jis buvo atsitrenkęs į tvorą, tačiau mano, kad stulpo nekliudė, nes nebūtų apvirtęs ant važiuojamosios dalies, o būtų likęs prie stulpo. Išlipęs iš automobilio buvo streso būsenoje. Paskambino broliui, kuris netrukus atvažiavo. Jie atvertė automobilį ir nutempė. Buvo rūkas, be to buvo streso būsenoje, todėl nematė, kad yra sugadinta tvora. Ta tvora buvo sena, apaugusi žolėmis. Pareigūnų nekvietė, nes niekas nenukentėjo. Partempus automobilį namo, iškart išvažiavo į darbą. Grįžus iš darbo, atvažiavo pareigūnai ir pasakė, kad E. M. kliudė tvorą. Sužinojęs, jog apgadino tvorą, nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atlygino už tvoros apgadinimą padarytą žalą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones bei išdėstyti piniginės baudos mokėjimą, nes per mėnesį galėtų sumokėti iki 100 Eur baudos dalį.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas suformuluota ydingai, t.y. nurodoma, kad eismo įvykio metu apgadinta tvora ir automobilis. Iš byloje surinktų įrodymų, matyti, kad apgadintas automobilis, tvora ir elektros stulpas Nr. 200/3. Teismas tai traktuoja kaip rašymo apsirikimą, nekeičiantį esmės ir nesudarantį pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti protokolą surašiusiais institucijai (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad eismo įvykio metu apgadinta tvora, apie 25 m, bei elektros stulpas (b. l. 3), foto nuotraukos (b. l. 4-7), K. Ž. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad atvykęs į darbą pastebėjo apgadintą tvorą ir elektros stulpą. Apie įvykį pranešė policijai (b. l. 8), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog po nakties rasta apgadinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvora ir elektros stulpas. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad yra apgadinta apie 25 metrai tinklinės tvoros, elektros stulpas Nr. 200/3, aplinkui mėtėsi automobilio nuolaužos (b. l. 9), E. M. paaiškinimas (b. l. 13), pranešimas (b. l. 14), tarnybinis pranešimas dėl rasto baudos kvito (b. l. 15), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 16), fotolentelė (b. l. 17-20), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 21-25), E. M. prašymas su priedais (b. l. 27-31).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M. kaltę dėl eismo įvykio pripažino. Jo nuomone, jis atsitrenkė tik į tvorą, tačiau mano, kad elektros stulpo nekliudė, nes nebūtų apvirtęs ant važiuojamosios dalies, o būtų likęs prie stulpo. Byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, jog eismo įvykio metu buvo apgadinta ne vien tvora, bet ir elektros stulpas, todėl daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog 2016 m. rugsėjo 19 d., apie 5.00 val., Kauno r. sav., Domeikavos k., Pakalnės gatvėje ties namu Nr. 5E, E. M., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Kia Motors Magentis, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią tvorą ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 19 d., apie 5.00 val., Kauno r. sav., Domeikavos k., Pakalnės gatvėje ties namu Nr. 5E E. M. padaręs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvora, ir iš eismo įvykio vietos, padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepranešęs policijai ir nepažymėjęs įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, nuvažiavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. M. paaiškinimo matyti, kad jis kiek suprato, buvo atsitrenkęs į tvorą, nuo ko automobilis vertėsi. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad tvora buvo apgadinta itin žymiai. Padaręs eismo įvykį, E. M., būdamas rūpestingas vairuotojas ir atsakingas už eismo įvykį, privalėjo įsitikinti ar savo veiksmais nesugadino kitiems asmenims priklausančio turto, tačiau tai nepadaręs bei apie įvykį nepranešęs policijai, iš įvykio vietos pasitraukė. Nustačius, jog E. M. suprato sukėlęs eismo įvykį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino neįvykdęs KET numatytų reikalavimų, konstatuotina, kad jis tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d.).

E. M. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu buvo apgadintas svetimas turtas – apie 25 metrai tvoros. Iš fotonuotraukos matyti, jog tai yra vielinė, pakankamai sena tvora. Nėra duomenų, kad E. M. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Apklausos metu E. M. pripažino padaręs pažeidimą ir gailėjosi, neslėpė situacijos aplinkybių, nurodė manęs, kad tvorai žala nepadaryta, tik sužinojęs, jog jo veiksmais yra padaryta žala, savo noru ją atlygino. Jo pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus. Be to, E. M. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, praeityje už šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, įvykio aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas skiriant administracinę nuobaudą už E. M. padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus E. M. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalis). Kadangi E. M. prašo paskyrus baudą dėl jo pakankamai sudėtingos materialinės padėties, jos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, todėl jo prašymas tenkintinas ir baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis 10 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsniu, 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalį, skirti 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Išdėstyti E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtos 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) baudos mokėjimą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį sumokant 87 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų) baudos dalį.

Paskirtoji bauda (jos dalys) turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK 16061705527.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.