Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo L. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. Ž. paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 ir 72 straipsniais, L. Ž. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šią baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti atlikus bausmę, ir turto – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto A. P. vardu, automobilio raktelių, perduotų saugoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio byloje, – konfiskavimas.

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. Ž. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2021 m. spalio 6 d., apie 22.54 val., (duomenys neskelbtini) k., Radviliškio r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims, vairavo lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ nustatytas 1,88 promilių neblaivumas).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. Ž. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės parinkimo ir skirti jam baudą arba laisvės apribojimo bausmę.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai parinko bausmės rūšį. Pažymi, kad nors anksčiau jau buvo nusikaltęs, tačiau tiek ankstesnis nusikaltimas, tiek nusikaltimas, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nėra sunkūs, todėl jo asmenybė nėra pavojinga visuomenei, kad būtų atskirtas nuo jos. Nusikaltimai (ankstesnis ir dabartinis, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu) padaryti būnant neblaiviam, todėl pripažįsta turintis problemų dėl alkoholio vartojimo, o tai – socialinė problema, kuri neturėtų būti sprendžiama laisvės atėmimo bausme.

2.2. Teigia, jog pagal kasacinio teismo praktiką, bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaiko išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.), taip pat į tai, ar bylos duomenys nesudaro prielaidos išvadai, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių, svarbių parenkant bausmės rūšį, nevertino.

2.3. Pažymi, kad dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės įvyktų atskyrimas, nors ir santykinai neilgam terminui, nuo šeimos ir visuomenės, o tai gali neigiamai paveikti jo (nuteistojo) socialinius ryšius. Nurodo, jog pagal baudžiamosios politikos šiuolaikines tendencijas prioritetas teikiamas bausmėms, nesusijusioms su laisvės atėmimu. Apelianto nuomone, laisvės apribojimas – alternatyva laisvės atėmimui; ši bausmės rūšis savo turiniu gali labiau jį (nuteistąjį) paveikti, nes privalėtų laikytis tam tikrų pareigų, o tai būtų didelis postūmis gyvenime, siekiant teigiamų tikslų, pvz., gydytis nuo alkoholizmo ar tęsti darbą, be to, neprarastų ryšio nei su šeima, nei su visuomene. Dėl šių priežasčių, nuteistojo nuomone, tikslinga pakeisti pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę į laisvės apribojimą arba baudą.

3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

4. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo L. Ž. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo L. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas nesutinka su paskirta laisvės atėmimo bausme, prašo skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą arba laisvės apribojimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į šias, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, teismas paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekdamas įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

7. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

8. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas L. Ž. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą laisvės atėmimą 6 mėnesiams, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad L. Ž. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis anksčiau teistas, nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, per trumpą laiką (nepraėjus mėnesiui) po bausmės atlikimo už ankstesnę nusikalstamą veiką, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs šias nuteistąjį apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad už ankstesnes nusikalstamas veikas apeliantui buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės ir arešto bausmė, tačiau šios švelnesnės bausmės jokios teigiamos įtakos jam nepadarė, nes jis ir toliau elgiasi nusikalstamai, apylinkės teismas padarė išvadą, kad L. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką turi būti paskirta griežčiausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos terminą nustatant mažesnį, nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis (BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 7 mėnesiai ir 15 dienų). Nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu.

9. Apelianto teigimu, teismas, skirdamas bausmę, tinkamai neįvertino aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės individualizavimui, visumos, todėl jam paskyrė savo rūšimi ir dydžiu per griežtą bausmę. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas anksčiau teistas 4 kartus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskutinį kartą – 2020 m. liepos 9 d. (b. l. 94-106); 2021 m. spalio 6 d., būdamas neblaivus (nustatytas 1,88 promilių neblaivumas), vairavo motorinę transporto priemonę, padarydamas naują nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Šį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šios aplinkybės reiškia, kad nusikalstama veika, dėl kurios padarymo L. Ž. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta ne neatsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas, kas rodo didesnį apelianto asmenybės pavojingumą. L. Ž. ankstesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais už nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, areštas) teigiamo poveikio nepadarė, jo nepataisė, nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nepaveikė, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo nuteistojo nesulaikė ir skunde deklaruojami socialiniai ryšiai, kuriuos, pasak apelianto, neigiamai paveiks jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė ir skunde akcentuojamas dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės įvyksiantis atskyrimas nuo šeimos bei visuomenės, galimybės gydytis nuo priklausomybės alkoholiui praradimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas dėl anksčiau jam teismo paskirtų švelnesnių bausmių rūšių turėjo galimybę koreguoti savo elgesį, pakeisti savo gyvenimo būdą, gydytis nuo alkoholizmo, tačiau to nepadarė, nesistengė pasitaisyti, vėl nusikalto per trumpą laiką po Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo už padarytą nusikalstamą veiką apeliantui paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams – nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl konstatuoti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti paskyrus L. Ž. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą šio įstatymo sankcijoje numatytą švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę (areštą arba baudą), nėra jokio pagrindo.

10. Apeliaciniu skundu prašoma apsvarstyti ir laisvės apribojimo bausmės skyrimo nuteistajam galimybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje laisvės apribojimo bausmė nenumatyta. Minėta, kad pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

11. Tam, kad būtų taikomas BK 62 straipsnis, t. y. paskirta švelnesnė, nei įstatymo numatyta, bausmė, turi būti konstatuotos tam tikros BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos. BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir ar visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytų aplinkybių.

12. Šioje byloje nėra pagrindo nuteistojo L. Ž. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatų. Nuteistasis nors ir prisipažino bei gailėjosi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pripažino L. Ž. atsakomybę lengvinančia, bet to nepakanka skirti švelnesnei, negu nustato įstatymas, bausmei, nes nuteistasis pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, be to, iš jo veiksmų spręstina, kad to jis ir neketino padaryti – iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis, dėl neblaivumo nesuvaldęs automobilio ir juo įvažiavęs į griovį, siekdamas išvengti atsakomybės, mėgino iš griovio išvažiuoti savarankiškai, prašė į įvykio vietą atvykusio liudytojo R. Ž., kad šis ištrauktų iš griovio apelianto automobilį, apie įvykdytą nusikaltimą policijos pareigūnams pranešė liudytojas R. Ž.. Taigi, nuteistasis pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikaltimą, todėl jau vien dėl šios priežasties jam negali būti taikomos BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos. BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės byloje taip pat nenustatytos, todėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė negali būti švelninama ir BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu. Be to, net ir nustatęs BK 62 straipsnio 1, 2 dalims taikyti būtinas sąlygas, teismas gali šių įstatymo nuostatų netaikyti, jei, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, padaro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus baudžiamojo įstatymo, pagal kurį asmuo nuteistas, sankcijoje nustatytą bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321/2008).

13. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje nustatyta, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų bausmės švelninimo sąlygų, o BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-281-942/2018, 2K-62-628/2019, 2K-75-222/2020 ir kt.).

14. Nei bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su L. Ž. padaryta nusikalstama veika ar nuteistojo asmenybe, dėl kurių nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu turėtų būti švelninama pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, skiriant jam sankcijoje nenumatytą laisvės apribojimo bausmę, kaip prašo nuteistasis; tokių išimtinių aplinkybių skunde nenurodo ir apeliantas. L. Ž. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2016 m. kovo 17 d., 2017 m. kovo 20 d., 2020 m. liepos 9 d. baudžiamaisiais įsakymais už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą jau buvo skiriamos laisvės apribojimo bausmės, kurios, minėta, BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų nepasiekė, jo (nuteistojo) nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, nes apeliantas nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė per trumpą laiką po Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. Ž. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat BK 41 straipsnyje įtvirtintomis bausmės paskirties nuostatomis, BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. L. Ž. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas teisingumo principas, reiškiantis teisingos bausmės paskyrimą, nebuvo pažeistas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.