Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Teismo posėdyje R. B., iš esmės pakartojęs skunde nurodytus argumentus ir motyvus bei remdamasis jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti reikalavimą. Pareiškėjas teigė, kad nesutinka su atsakovės atstovo pateiktais kamerų ploto apskaičiavimais, kadangi neatsižvelgta į baldų užimamą plotą. Teigė, kad tenkino tik kamerose Nr. 4, Nr. 7, Nr. 23 buvusių lovų būklė, o kameroje Nr. 11 lova buvo labai maža, apie 170 cm ilgio. Tvirtino, kad iki 2017 m. buvo laikomas kamerose su rūkančiais asmenimis, nors tuo metu pareiškėjas nerūkė. Pareiškėjas pripažino, kad, atvykęs į Pravieniškių PN-AK, šios įstaigos administracijos neinformavo apie tai, jog yra nerūkantis, apie galimybę tai padaryti sužinojo tik 2016 m. rugsėjį. Pareiškėjas teigė, kad žodžiu prašė perkelti į kamerą su nerūkančiais asmenimis, tačiau į tokius žodinius prašymus nebuvo reaguojama, nors pareigūnas V. Š. jam sakė, jog užtenka žodinių prašymų. Nurodė, kad patalpose vasarą neveikė ventiliacija, patalpų per langus išvėdinti nebuvo galimybių, nes jie atsidaro apie 5 cm. Teigė, kad kamerose nė sykio nebuvo naikinamos blakės, dėl ko buvo jų sukandžiotas ir teko vieną kartą kreiptis į gydytojus, kurie niekuo negalėjo padėti. Kamerose visą parą būdavo žiurkių, dėl to 2018 m. rašė skundą, tačiau šio skundo Pravieniškių PN-AK nėra pateikę į bylą. Paaiškino, kad nuo 2018 m. lapkričio 15 d. rytais iš jo būdavo paimama patalynė, kuri būdavo išduodama tik vakare, dėl to neturėjo galimybės pagulėti, pasivaikščioti išeidavo tik vieną valandą, kamerose galimybių judėti nebūdavo, žaisti kortomis ar kitus žaidimus su kitais kameroje kalinčiais asmenimis galėdavo tik sėdėdamas ant metalinių lovų. Teigė, kad dėl kalinimo kameroje Nr. 23 pretenzijų neturi, joje buvusios sąlygos buvo tinkamos. Tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK nevykdė pareigos išduoti valymo priemones, kamerose būdavo tik šluota ir šiukšlių dėžė. Teigė, jog kamerose trūko spintelių rūbams, indams ir kitiems daiktams susidėti, nurodė, jog keturvietėse kamerose buvo dvi spintelės, dvivietėse – viena spintelė. Pareiškėjo manymu, spintelių turėtų būti daugiau. Nurodė, jog kreipėsi į psichologus dėl depresijos, psichiatras skyrė vaistų nuo nemigos.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, patirtą Pravieniškių PN-AK nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. kovo 15 d., nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose netinkamomis kalinimo sąlygomis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta teisė į minimalų patalpos, kurioje atliko bausmę, plotą.

Pravieniškių PN-AK pateikti duomenys patvirtina, kad R. B. ginčo laikotarpiu buvo kalinamas šiose kamerų tipo patalpose: nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. kovo 14 d. – kameroje Nr. 7, kurios plotas – 14,31 kv. m, joje įrengtos 3 miegamos vietos (vienam asmeniui tenkantis plotas yra 4,77 kv. m); nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. – kameroje Nr. 4, kurios plotas – 13,88 kv. m, joje įrengtos 3 miegamos vietos (vienam asmeniui tenkantis plotas yra 4,62 kv. m); nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2019 m. sausio 8 d., nuo 2018 m. spalio 13 d. iki 2018 m. spalio 14 d. – kameroje Nr. 19, kurios plotas – 14,43 kv. m, joje įrengtos 4 miegamos vietos (vienam asmeniui tenkantis plotas yra 3,60 kv. m); nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. vasario 12 d. – kameroje Nr. 23, kurios plotas – 14,11 kv. m, joje įrengtos 2 miegamos vietos (vienam asmeniui tenkantis plotas yra 7,05 kv. m); nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 13 d. – kameroje Nr. 2, kurios plotas – 15,04 kv. m, joje įrengtos 3 miegamos vietos (vienam asmeniui tenkantis plotas yra 5,01 kv. m); nuo 2018 m. spalio 14 d. iki 2018 m. spalio 15 d. – kameroje Nr. 11, kurios plotas – 5,84 kv. m, joje įrengta 1 miegama vieta (b. l. 21-24, 27-30).

Sprendžiant dėl proceso dalyvių paaiškinimų apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, plotą, atsižvelgiama į tai, kad R. B. nepateikė jokių objektyvių įrodymų savo argumentams dėl gyvenamojo ploto trūkumo patalpose pagrįsti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl darydamas išvadas jais remiasi.

Vertinant pareiškėjo R. B. pateiktą prašymą, nustatant jam tekusį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą kamerų tipo patalpose, įvertinti patalpose buvusio inventoriaus užimamą plotą, atsižvelgiama į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teikiamais išaiškinimais (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017 ir kt.), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą. Minėta, kad taikomi nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į patalpose esančių apstatymo baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą. Teisminėje praktikoje yra nurodyta, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Pagal suformuotą teisminę praktiką, baldų ir kitų įrenginių užimamas patalpos plotas yra reikšmingas vertinant patirtos neturtinės žalos dydį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų 2018 m. lapkričio 15 d. - 2019 m. vasario 13 d. laikotarpiu paimant iš jo patalynę ir išduodant ją tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą 2018 m. spalio 15 d. buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 4 mėnesiams (b. l. 21-24).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, įsigaliojusiu 2018 m. spalio 20 d., pakeitė Taisykles, įskaitant ir jų 220 punktą.

BVK, kurį priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, kaip įstatymų leidėjas, nustato, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tvirtina Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (64 straipsnis). Be to, įstatymų leidėjas BVK įtvirtino nuostatas, pagal kurias Taisyklėse turi būti įtvirtintos teisės normos, nustatančios maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą (92 straipsnio 4 dalis); sąrašą maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos leidžiama su savimi turėti nuteistiesiems, išskyrus BVK 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus (112 straipsnio 4 dalis); nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrą masę (112 straipsnio 6 dalis).

Teismas sprendžia, kad teisiniu reguliavimu, įtvirtintu įstatymo galią turinčiu norminiu teisės aktu, t. y. BVK, įstatymų leidėjas delegavo Teisingumo ministerijai tvirtinti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrą masę. Teismas sprendžia, kad Teisingumo ministras, priimdamas 2018 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 1R-213, veikė jam suteiktos kompetencijos ribose ir jos neviršijo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų, kad Taisyklės, kaip vientisas teisės aktas, ar jų 220 punktas (jo dalis) nustatyta tvarka būtų pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, konstituciniams principams. Tai reiškia, kad Taisyklės yra galiojantis teisės aktas ir privalėjo būti vykdomas.

Taisyklių 220 punkte (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, patalynė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui; pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų 1 priede nustatyta, kad patalynei priskiriama čiužinys, antklodė, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankšluostis.

Pagal BVK įtvirtintas teisės normas, viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių yra nuteistųjų dienotvarkė (113 straipsnis); nuteistųjų dienotvarkė skirta griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyto darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos renginių, taip pat psichologinei terapijai skirtą laiką (117 straipsnio 1 dalis). Pagal Taisyklių 220 punkte (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) įtvirtintą teisinį reglamentavimą, iš nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas atlikti nuobaudų, patalynė surenkama ir išduodama dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

Teismas sprendžia, kad Pravieniškių PN-AK galiojančios šios pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės reglamentuoja nuteistųjų elgesį visą parą, nustatant poilsiui (nepertraukiamam miegui), laisvalaikiui, buvimui gryname ore (pasivaikščiojimui), įvairioms socialinės reabilitacijos priemonėms, psichologinėms ir medicininėms konsultacijoms ir kitoms priemonėms skirtą laiką. Be to, teismas vertina, kad patalynės paėmimas laikytinas priemone, skirta skatinti nuteistuosius ne pasyviai leisti laiką, o aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, užsiimti savišvieta.

Pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, jog kamerose buvo įrengti tupimi tualetai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), nėra numatyta reikalavimų kamerose esančio sanitarinio mazgo (tame tarpe ir tualeto) įrengimui. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.4 punkte nurodoma, kad drausmės izoliatorių ir kamerų tipo patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti tupimas), praustuvė - 1 komplektas. Taigi, tupimo klozeto įrengimas laisvės atėmimo vietų patalpose teisės aktų reikalavimams neprieštaravo. Esant nurodytoms aplinkybės nėra pagrindo teigti, jog dėl kamerose įrengtų tupimų tualetų buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

Pareiškėjas tvirtino, jog neturtinę žalą sukėlė tai, kad dušu pasinaudoti galėdavo tik vieną kartą per savaitę ir tik 15 min., dėl ko pareiškėjas negalėjo palaikyti asmens higienos.

Taisyklių 258 punkte numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Nurodyti teisės aktai yra galiojantys, nepanaikinti ir nepakeisti, todėl pagrindo netaikyti jų nuostatų nėra.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Pravieniškių PN-AK pažeidė Taisyklių 258 punktą ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktą. Vertinant pareiškėjo galimybes palaikyti asmens higieną, atsižvelgiama, jog bylos duomenys patvirtina, kad kiekvienoje kameroje yra įrengta praustuvė į kurią tiekiamas vanduo (b. l. 29-30). Taigi, pareiškėjas ginčo laikotarpiu galėjo apsiprausti naudodamasis kameros sanitariniame mazge įrengta kriaukle.

Be to, pareiškėjas teigė, kad neturtinė žala buvo padaryta ir tuo, jog kamerose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Higienos normos HN 134:2015 7 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, jog pataisos įstaigai yra nustatyta pareiga užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietose nuteistieji būtų apgyvendinami taip, jog nerūkantys nuteistieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose.

Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ginčo laikotarpiu R. B. į Pravieniškių PN-AK administraciją raštiškais prašymais perkelti jį į nerūkančių asmenų kamerą nesikreipė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, jog rašytiniais skundais dėl jo kalinimo kartu su rūkančiais asmenimis į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė, ir teigė, kad ne kartą žodžiu reiškė prašymus perkelti į kamerą su nerūkančiais asmenimis, tačiau į šiuos žodinius prašymus nebuvo reaguojama.

Pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą sukėlė ir tai, jog kamerose trūko inventoriaus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino šią aplinkybę ir nurodė, jog kamerose trūko spintelių daiktams susidėti.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d., drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose turi būti viena sieninė lentyna tualeto reikmenims (10.6 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), irgi buvo numatyta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti viena spintelė.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog Pravieniškių PN-AK pastato ir įvairių įrenginių konstrukcijose yra asbesto, keliančio pavojų žmogaus sveikatai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pravieniškių PN-AK atsiliepime ir papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog pataisos įstaiga užtikrina tinkamą lovų būklę, jos yra tvarkingos, o sulaužytos ir sulankstytos lovos yra nedelsiant keičiamos kitomis.

Pareiškėjas tvirtino, jog neturtinę žalą sukėlė tai, kad negalėjo palaikyti švaros patalpose, kadangi Pravieniškių PN-AK kamerose nebūdavo valymo priemonių, o paprašius jų atnešti, šių priemonių reikėdavo laukti savaitę arba jos iš viso nebūdavo atnešamos.

Higienos normos HN 134:2015 37 punktas numato, jog patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės - šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai.

Atsakovės atstovo pateiktame Nuteistųjų areštu bei nuteistųjų, atliekančių nuobaudas uždarosios zonos kamerose, skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir pareigų apraše, patvirtintame Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-494 ( b. l. 35-36), numatyta, jog nuteistieji areštu bei nuteistieji, atliekantys nuobaudas uždarosios zonos kamerose, kiekvieną dieną eilės tvarka (visai parai) skiriami kameros, kurioje atlieka nuobaudą (areštantai – bausmę), budinčiuoju (1.1. punktas), šie asmenys turi pareigą tvarkyti kamerą (2.1. punktas). Taigi, švara kamerose rūpinasi patys jose kalinami asmenys, šiems asmenims skiriamos valymo priemonės.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 20 punktą, laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje turi būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 „D. P. profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka. Aprašo 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją), duomenis apie atliktus darbus įrašo kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (Aprašo 3 priedas).

Pareiškėjas tvirtino, jog neturtinę žalą sukėlė tai, kad Pravieniškių AK-PN pareigūnai stebėdavo pareiškėją, besinaudojantį tualetu, pareigūnai ateidavo į kamerą ir, atidarę sanitarinio mazgo duris tuo metu, kai pareiškėjas naudodavosi tualetu, iškviesdavo į budėtojų dalį ar atiduodavo gautus laiškus.

Pareiškėjas tvirtino, jog neturtinę žalą sukėlė netinkamas kamerų vėdinimas, kamerose neveikusi ventiliacija, nustatytos oro temperatūros nepalaikymas, mažai atsidarantys langai.