Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1110-881/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-21
Bylos Nr.
2S-1110-881/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-13623-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Atsakovas
UAB „Muitinės agentai“
Ieškovas
BUAB „Sanmeridus“
Kategorijos
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-1110-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13623-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 116.5.3.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Muitinės agentai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-12957-466/2013 pagal ieškovo BUAB „Sanmeridus“ ieškinį atsakovui UAB „Muitinės agentai“ dėl žalos atlyginimo, kuria netenkintas atsakovo UAB ,,Muitinės agentai“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu už akių patenkino ieškovo UAB „Sanmeridus“ ieškinį atsakovui UAB „Muitinės agentai“ – priteisė ieškovui iš atsakovo 140 000 Lt žalos atlyginimo.

Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, o apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik tuomet, kai gavo antstolio raginimą įvykdyti sprendimą. Teigė, kad yra įvykdęs paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – grąžinęs ieškovui paskolą, todėl priimtas sprendimas už akių naikintinas.

Ieškovas prašė atsakovo pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, o skola buvo grąžinta ne ieškovui, bet jo buvusiai generalinei direktorei J. J., vadovaujantis 2008 m. spalio 21 d. sudaryta paskolos perkėlimo sutartimi, kurios atsakovas teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartimi atsakovo UAB „Muitinės agentai“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

Teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami jo registruotos buveinės adresu P. Lukšio g. 7, Vilniuje, tačiau jų nepavyko įteikti. Procesiniai dokumentai buvo išsiųsti UAB „Muitinės agentai“ vadovo A. J. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau laiškas taip pat grįžo neįteiktas. Kitas UAB „Muitinės agentai“ buveinės adresas teismui nėra žinomas, todėl ieškinio kopija ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo pakartotinai išsiųsti registruotu įmonės buveinės adresu. CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nepavykus įteikti procesinių dokumentų juridiniam asmeniui, jie siunčiami juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteikti praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Vadovaujantis šia nuostata pripažintina, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, laikantis įstatymo reikalavimų. CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka įteikus procesinius dokumentus UAB „Muitinės agentai“, per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nebuvo pateiktas, jokių kitų jų prašymų ar pranešimų nebuvo gauta, todėl, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, buvo priimtas sprendimas už akių. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė tą patį įmonės buveinės adresą, kuriuo siunčiami procesiniai dokumentai nėra priimami. Dėl nurodytų aplinkybių teigtina, kad atsakovas sąmoningai slepia savo tikrąjį įmonės buveinės adresą, nepriima procesinių dokumentų ir tokiais savo veiksmais elgiasi nesąžiningai bei pažeidžia pareigą laikytis kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (CPK 8 str.). Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad nėra nustatyta svarbių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių.

Teismas taip pat nurodė kad aplinkybė, jog atsakovas pats nepateikė teismui savo atsikirtimų bei įrodymų, negali būtų pagrindas teigti, jog byla išnagrinėta neišsamiai bei priimtas nepagrįstas sprendimas. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pripažino, kad UAB „Muitinės agentai“ 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutartimi pasiskolino iš BUAB „Sanmeridus“ 140 000 Lt, ir šios skolos neginčijo. Su atsakovo teiginiu, jog skola yra visiškai grąžinta ieškovui, nesutiktina, kadangi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina pinigų grąžinimą buvusiai ieškovo BUAB „Sanmeridus“ generalinei direktorei J. J.. Atsakovo teigimu, skola buvo grąžinta J. J. (o ne tiesiogiai ieškovui BUAB „Sanmeridus“) vadovaujantis 2008 m. spalio 21 d. Paskolos perkėlimo sutartimi, tačiau byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokios sutarties sudarymo faktą. Dėl nurodytos aplinkybės vien atsakovo pateikti kasos išlaidų orderiai neįrodo, kad skola buvo grąžinta ieškovui BUAB „Sanmeridus“. Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad atsakovas nepateikė teismui pakankamų įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, kad jų turinys gali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismas taip pat pažymėjo, kad visus turimus įrodymus atsakovas turėjo pateikti kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ar pareikšti teismui prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, jei jų pats negali gauti (CPK 287 str. 3 d.), tačiau atsakovas reikiamų įrodymų nepateikė. Toks šalies elgesys neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir sudaro sąlygas piktnaudžiauti procesu.

Taigi teismas padarė išvadą, kad atsakovui ieškinio kopija ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti tinkamai, aplinkybės, dėl kurių per nustatytą terminą nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, nepripažintinos svarbiomis, taip pat su prašymu nebuvo pateikti pakankami įrodymai, galintys turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Muitinės agentai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, priešingai nei sprendė teismas, atsakovas elgėsi sąžiningai, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog byla bus vedama per advokatę. Skundžiamą nutartį teismas atsiuntė nurodytai atsakovo atstovei, todėl nepagrįstas teismo argumentas, jog atsakovas sąmoningai slepia savo tikrąjį įmonės buveinės adresą, nepriima procesinių dokumentų ir tokiais savo veiksmais elgiasi nesąžiningai bei pažeidžia pareigą laikytis kooperacijos principo. Kita vertus, netenkindamas atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas negalėjo akcentuoti fakto, jog dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, tačiau privalėjo įvertinti atsakovo nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus, kurie turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui – pateikti kasos išlaidų orderiai patvirtina, kad skola jau atiduota, o 2008 m. spalio 21 d. skolos perkėlimo sutartis patvirtina, kad skola atiduota tinkamai. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, tačiau teismas, priimdamas sprendimą už akių, nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip deliktinius, nors ieškovas ieškinyje nenurodo nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio, nei kaltės. Taigi, priimdamas sprendimą už akių, teismas nevisapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, neanalizavo byloje esančių dokumentų, dėl ko priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas ir naikintinas. Be to, ieškovas kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo galimai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes bankroto administratoriaus žinioje yra visi ieškovo apskaitos dokumentai, kuriuose atsispindi paskoliniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo, taip pat atliktos finansinės operacijos. Pateikti kasos išlaidų orderiai teismui buvo rimtas pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą ir tirti aplinkybes dėl skolos grąžinimo, o jeigu teismui kilo pagrįstų abejonių dėl 2008 m. spalio 21 d. paskolos perkėlimo sutarties sudarymo, tai buvo pakankamas pagrindas teismui konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Sanmeridus“ ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinio kopija ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui įteikti tinkamai, o aplinkybių, dėl kurių per nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepripažino svarbiomis. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo diskrecijos teisę priimti sprendimą už akių. Teikdamas teismui pareiškimą, kuriame minima paskolos perkėlimo sutartis, atsakovas šio dokumento teismui nepateikė. Šis dokumentas taip pat nebuvo perduotas ieškovo bankroto administratoriui, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl grąžinamos paskolos teisėtumo, juo labiau, kad ir su atskiruoju skundu atsakovas pateikė 2008 m. spalio 21 d. sutarties dėl kreditorinio teisės perleidimo tik neoriginalaus dokumento kopiją. Atsakovas pats geranoriškai nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi sprendžiant šį ginčą. Taigi teismas pagrįstai sprendė, kad pagal bylos aplinkybes, atsakovo pateiktus įrodymus negalima daryti išvados, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti įrodymai patvirtina akivaizdų teismo sprendimo už akių neteisėtumą ar nepagrįstumą, o iškilusias abejones dėl bylos aplinkybių, įrodymų prieštaravimus teismas įvertino ir aptarė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 str.). CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių, rėmėsi būtent šiuo pagrindu. Remiantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas, jeigu konstatuojama bent viena iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei tikrindamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, privalo nustatyti, ar teismas teisingai sprendė dėl pirmiau paminėtos CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos taikymo ir ar galėjo spręsti, kad atsakovo pareiškime nurodyti argumentai bei įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atskiruoju skundu apeliantas iš esmės neginčija to, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti laikantis CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatų. Taigi apeliantui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas, esant ieškovo prašymui, turėjo teisę priimti sprendimą už akių.

Tačiau, kaip minėta, sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas, jeigu pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas 2008 m. spalio 16 d. pervedė atsakovui 140 000 Lt, nurodęs, kad mokėjimas atliekamas pagal susitarimą. Taigi, iš esmės galima sutikti su atsakovo nuomone, kad savo esme tarp šalių susiklostė prievoliniai paskolos, o ne žalos atlyginimo, teisiniai santykiai. Teisinis ginčo santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai, todėl apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo atliktą ginčo santykių kvalifikaciją iš žalos atlyginimo į paskolos teisinius santykius.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas paskolos ieškovui negrąžino. Apeliantas tvirtina, kad paskolą grąžino buvusiai ieškovo direktorei J. J., kuri 2008 m. spalio 21 d. sutartimi perėmė ieškovo reikalavimo teisę į atsakovą, t. y. tapo naujuoju kreditoriumi pagal 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutartį. Šiems teiginiams pagrįsti apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė kasos išlaidų orderius bei paskolos suteikimo ir grąžinimo suderinimo aktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai šių įrodymų nepripažino turinčiais įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Pirma, CPK 114 straipsnis nustato procesinius reikalavimus teismui pateikiamų rašytinių įrodymų formai – tai turi būti jų originalai arba originalų patvirtintos kopijos. Apeliantas originalių dokumentų teismui nepateikė, taip pat nenurodė, kad pateikti dokumentai būtų originalių dokumentų kopijos, t. y. neįvykdė CPK 114 straipsnio reikalavimų.

Antra, nors sprendimo už akių nepagrįstumą apeliantas įrodinėjo iš esmės vieninteliu faktu – ieškovo reikalavimo teisės perleidimu J. J., t. y. reikalavimo teisės neturėjimu, svarbiausio tai patvirtinančio įrodymo – 2008 m. spalio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, teismui nepateikė ir nenurodė, kodėl negalėjo jos pateikti. Šią sutartį, o tiksliau – CPK 114 straipsnio reikalavimų neatitinkančią neoriginalaus dokumento kopiją, apeliantas pateikė tik su atskiruoju skundu, kurią apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti remdamasis CPK 314 straipsniu.

Trečia, ieškovui iškėlus bankroto bylą, 2008 m. spalio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis kartu su kitais įmonės dokumentais nebuvo perduota ieškovo bankroto administratoriui.

Ketvirta, 2009 m. liepos 14 d. paskolos suteikimo ir grąžinimo suderinimo aktas buvo sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo, nors tuo metu ieškovas, pagal apelianto paaiškinimus, jau nebebuvo atsakovo kreditorius, todėl neaišku, kodėl paskolos grąžinimo suderinimo aktas turėjo būti sudarytas ne su naujuoju, bet buvusiu kreditoriumi.

Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliantas pateikė teismui įrodymus, paneigiančius Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ir kad tuo atveju, jei apeliantas būtų pateikęs atsiliepimą į ieškinį, teismas būtų priėmęs priešingą sprendimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas peržiūrėti apelianto atžvilgiu priimtą sprendimą už akių, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė