- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- I-7536-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01420-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Kategorijos
- 1.6.6.1Bylos dėl valstybinių pensijų
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, valstybinės pensijos perskaičiavimo ir neišmokėtos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. D. skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2015-02-09 sprendimą Nr. 1D-1667(11); 2) įpareigoti VRM perskaičiuoti tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, įtraukiant faktinį tarnybos laiką Lietuvoje veikusioje SSRS pasienio tarnyboje nuo 1990-03-11 iki 1992-03-01, perskaičiuoti priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį; 3) priteisti susidariusį skirtumą.
Pareiškėjas nurodo, kad jam VRM sprendimu nuo 2006-09-23 buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Skaičiuojant ištarnautą laiką, nebuvo įskaičiuotas 1990-03-11–1992-03-01 karo tarnybos SSRS ginkluotose pajėgose laikas. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013-02-22 nutarimu, pagal kurį Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007-01-18, 2012-10-02 redakcijos) 1 punktas tiek, kiek jame nustačius, kad šioje dalyje nurodytiems asmenims faktinis prievartinės karo tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikotarpis iki 1990-03-11 įskaitomas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nenustatyta, kad tokios tarnybos laikotarpis po 1990-03-11 įskaitomas į tarnybos laiką šiai pensijai skirti, prieštaravo Konstitucijos nuostatoms. Pareiškėjas mano, kad dėl 1990-03-11–1992-03-01 karo tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose laikotarpio pailgėja jo VRM sistemoje ištarnautas laikas, todėl jam paskirta valstybinė pareigūnų ir karių pensija turi būti perskaičiuota. Pareiškėjas 2014-11-20 kreipėsi į VRM dėl valstybinės pensijos perskaičiavimo, tačiau VRM 2015-02-09 sprendimu Nr. 1D-1667(11) jo prašymo netenkino, nurodydama, kad pareiškėjo minimas laikotarpis nėra būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose laikas po 1990-03-11. Su tokiu sprendimu pareiškėjas nesutinka, teigia, kad atsakovas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas sovietinėje armijoje privalėjo ištarnauti iki 1992-02-27 ir negalėjo 1990-03-11 savavališkai nutraukti karo tarnybos, kadangi priešingu atveju būtų teisiamas pagal tuo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą. Pareiškėjas nurodo, kad dėl Konstitucijai prieštaraujančio reguliavimo buvo neteisingai paskaičiuotas tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, todėl pareiškėjas negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų valstybinės pensijos ir prašo ją priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovas VRM, tuo pačiu atstovaudamas ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašo jį atmesti (b. l. 26). Nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2013-02-22 nutarimu praplėtė socialines garantijas tik tiems asmenims, kurie objektyviai neturėjo galimybės pasitraukti iš tarnybos, dėl to grėsė teisinės sankcijos. Šiuo atveju, pareiškėjas atlikdamas karo tarnybą sovietinėje armijoje liktiniu, turėjo galimybę nutraukti teisinius santykius su kariniu daliniu. Atsakovo nuomone, pareiškėjo nurodomas prievartinės būtinosios SSRS ginkluotose pajėgose karinės tarnybos interpretavimas neteisėtai praplėstų Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ribas, būtų aiškinamas bei taikomas per plačiai. Atsiliepime į skundą teigiama, kad pareiškėjas karinę tarnybą SSRS pajėgose atliko savanoriškai, todėl prilyginti ir įskaityti pareiškėjo nurodytą karinės tarnybos laiko dalį atsakovas neturi teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl VRM 2015-02-09 sprendimo Nr. 1D-1667(11), kuriuo atsisakyta pareiškėjo tarnybos sovietinėje armijoje 1990-03-11–1992-03-01 laikotarpį įskaičiuoti į tarnybos VRM sistemoje laiką pensijai skirti.
VRM 2006-10-03 tarnybos apskaitos duomenimis, apskaičiuojant pareiškėjui aktualų pensijos skyrimui tarnybos VRM sistemoje laiką, nebuvo įskaičiuotas laikotarpis nuo 1990-03-11 iki 1992-06-01 (b. l. 23-25).
Pareiškėjui VRM 2006-10-24 sprendimu Nr. 11SP-2802 nuo 2006-09-23 neterminuotai buvo paskirta valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 12).
Ginčo, kad apskaičiuojant pareiškėjo tarnybos VRM sistemoje laikotarpį, į jį nebuvo įtrauktas pareiškėjo ginčijamas laikotarpis (nuo 1990-03-11 iki 1992-03-01), byloje nėra.
VRM sprendimo skirti pareiškėjui valstybinę pensiją priėmimo metu galiojo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktas, kuriame buvo nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui pensijai skirti, be kita ko, prilyginamas faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikotarpis iki 1990-03-11. Pagal Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 6.1 punktą, galiojusį pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareiškėjui skyrimo metu, į tarnybos laiką, nurodytą Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnyje, iki 1995-01-01 taip pat įskaitomas faktinis tarnybos laikas visų valstybių įvairių rūšių ginkluotosiose pajėgose, TSRS valstybės saugumo sistemoje iki 1990-03-11, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje ir kitose tarnybose, kuriose tarnyba organizuota statutiniais pagrindais.
Po 1990-03-11 besitęsusios tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose laikotarpio įskaitymo į tarnybos VRM sistemoje stažą klausimas buvo svarstomas Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme (toliau – Konstitucinis Teismas). Konstitucinis Teismas 2013-02-22 nutarime pažymėjo, kad prievartinės karo tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose atžvilgiu Lietuvos Respublikos piliečių, paimtų į tokią tarnybą Lietuvos Respublikos teritorijos okupacijos laikotarpiu (iki 1990-03-11), ir Lietuvos Respublikos piliečių, priverstų tęsti tokią tarnybą ar paimtų į ją po 1990-03-11, teisinė padėtis laikytina vienoda, t. y. abiejų kategorijų Lietuvos Respublikos piliečiai buvo neteisėtai paimti į prievartinę karo tarnybą SSRS ginkluotosiose pajėgose; abiejų kategorijų Lietuvos Respublikos piliečiai buvo priversti atlikti šią karo tarnybą ir tokiomis aplinkybėmis objektyviai negalėjo atlikti tarnybos Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007-01-18 redakcija) 1 punktas tiek, kiek jame nenustatyta, kad prievartinės karo tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikotarpis po 1990-03-11 nėra įskaitomas į tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, prieštaravo Konstitucijos 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2013-02-22 nutarimą, 2013-12-03 Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymu buvo pakeistos 16 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos ir nustatyta, kad tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas iki 1990-03-11 ir faktinis Lietuvoje veikusių SSRS karinių komisariatų pašauktų asmenų prievartinės būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas po 1990-03-11.
Pareiškėjas 2014-11-20 prašymu kreipėsi į VRM, prašydamas perskaičiuoti jo ištarnautą VRM sistemoje laiką, į jį įskaičiuojant karo tarnybos SSRS ginkluotose pajėgose laikotarpį nuo 1990-03-11 iki 1992-03-01 (b. l. 17-18).
VRM 2014-12-15 sprendimu Nr. 11DP(P)-6359 pareiškėjui nurodė, kad atsakovas neturi duomenų apie pareiškėjo priverstinės tarnybos laiką po 1990-03-11, paprašė pateikti tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 16).
Pareiškėjas 2015-01-12 pakartotinai kreipėsi į VRM, prašydamas perskaičiuoti paskirtos valstybinės pensijos dydį, į stažą įtraukiant laikotarpį nuo 1990-03-11 iki 1992-03-01, pateikė karinį bilietą HY Nr. 027760 bei nurodė, kad jis privalėjo atitarnauti iki 1992-02-27, kadangi priešingu atveju būtų teisiamas dėl savavališko pasišalinimo iš tarnybos (b. l. 14-15).
VRM 2015-02-09 sprendimu Nr. 1D-1667(11) atsisakė įskaityti 1990-03-11–1992-03-01 laikotarpį į pareiškėjo tarnybos VRM sistemoje stažą, kadangi nelaikė šio laikotarpio prievartinės būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose laiku po 1990-03-11.
Iš Konstitucinio Teismo 2013-02-22 nutarime pateiktų išaiškinimų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatų matyti, kad po 1990-03-11 besitęsusi asmenų tarnyba kitų valstybių ginkluotose pajėgose gali būti įskaitoma į tarnybos VRM sistemoje stažą tik tuo atveju, kai ji buvo prievartinė.
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde rėmėsi aplinkybe, kad jis po 1990-03-11 negalėjo savavališkai nutraukti karinės tarnybos SSRS karinėse pajėgose ir privalėjo ištarnauti iki 1992-02-27, tačiau jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, rėmėsi deklaratyviais teiginiais. Tuo tarpu, įvertinus administracinėje byloje pateikto pareiškėjo asmens tapatybės pažymėjimo duomenis, matyti, kad pareiškėjas nuo 1984 m. tarnavo SSRS Ginkluotųjų pajėgų tikrojoje karinėje tarnyboje, 1989 m. jam buvo suteiktas Liktinės tarnybos seržanto laipsnis, iš karinės tarnybos pareiškėjas buvo atleistas 1992-02-27 dėl etatų mažinimo (b. l. 19-21, 32-34). Nurodyti duomenys neleidžia daryti išvados, kad per visą laikotarpį nuo 1988-10-09 iki 1992-02-27 pareiškėjo tarnyba SSRS ginkluotose pajėgose buvo prievartinė ir jos nutraukimas po 1990-03-11 pareiškėjui būtų sukėlęs neigiamas pasekmes.
Remiantis išdėstytais argumentais, spręstina, kad po 1990-03-11 pareiškėjas tarnybą SSRS ginkluotosiose pajėgose tęsė savo noru, todėl šis laikotarpis neatitinka Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio nuostatų, pagal kurias tarnybos kitų valstybių ginkluotose pajėgose laikotarpis būtų įskaitomas į tarnybos VRM sistemoje laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu VRM 2015-02-09 sprendimu Nr. 1D-1667(11) pagrįstai buvo atsisakyta 1990-03-11–1992-03-01 pareiškėjo tarnybos laikotarpį įskaityti į tarnybos VRM sistemoje laiką pensijai skirti. VRM 2015-02-09 sprendimas Nr. 1D-1667(11) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti bei įpareigoti VRM perskaičiuoti tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, įtraukiant pareiškėjo 1990-03-11–1992-03-01 tarnybos laiką Lietuvoje veikusioje SSRS pasienio tarnyboje, perskaičiuoti priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį bei priteisti susidariusį skirtumą, nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo V. D. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.