Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės E. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 31 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal kreditoriaus AB SEB bankas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l. 1-2) Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. vasario 12 d. nutartimi pradėjo priverstinį 146 343,10 Lt ir 131 Lt skolos išieškojimą bei areštavo įkeisto daikto savininkei E. A. priklausantį įkeistą hipotekos lakštu nekilnojamąjį turtą. Taip pat įspėjo skolininkę ir įkeisto daikto savininkę E. A., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas nekilnojamasis turtas bus parduotas iš varžytynių skolos padengimui.

Pagal kreditoriaus AB SEB bankas pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l. 62-63) Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius, tęsdamas priverstinį skolos išieškojimą, priėmė 2010 m. kovo 31 d. nutartį parduoti iš varžytinių E. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą – 410/1590 dalis žemės sklypo, turinčio 14,4500 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) ir 210/850 dalis žemės sklypo, turinčio 9,9500 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini).

Nutartyje nurodoma, jog prašymas tenkintinas ir įkeistas turtas parduotinas iš varžytynių (LR CPK 558 str. 2 d.), kadangi skolininkė ir įkeisto turto savininkė E. A. per vieną mėnesį nuo įspėjimo įteikimo dienos skolos bankui negrąžino.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinio proceso kodekso normos nustato, jog apeliacine tvarka gali būti panaikinami ar pakeičiami pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai, kurie yra priimti pažeidus ar netinkamai pritaikius procesinės ar materialinės teisės normas (LR CPK 329, 330 str.).

LR CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (LR CK 4.174 str. 1 d.). Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina kreditoriaus pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodytas aplinkybes, jog skolininkė E. A. 2007-04-26 kreditavimo sutartyje Nr. 0650701210084-40 (b.l. 3-40) numatytų įsipareigojimų nevykdė ir kreditoriaus kreipimosi į hipotekos skyrių dieną bankui buvo skolinga 146 343,10 Lt (b.l. 1-2). Priešingų įrodymų, kad įsipareigojimą bankui būtų įvykdžiusi, apeliantė nepateikė. Savo ruožtu atskirajame skunde apeliantė tvirtina, jog pareiškėjas AB SEB bankas netenkino E. A. prašymo pakeisti kredito apmokėjimo sąlygas, nes sumažėjus pieno supirkimo kainoms, ji nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas AB SEB bankas, kreditavimo sutartis keitė tris kartus, pakeisdamas banko pavadinimą, paskolos grąžinimo grafiką, papildomai įkeičiant galvijus (b.l. 31-40). Nors ir pakeitus paskolos grąžinimo grąfiką, esant dabartinės ekonominės krizės sąlygomis, E. A. nepajėgi vykdyti kreditavimo sutartį. Pažymėtina, kad LR CK 6.204 straipsnis numato sutartinių įsipareigojimų vykdymo tvarką, pasikeitus aplinkybėms. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti, o jeigu šalys per protingą terminą nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Ginčai dėl sutarties sąlygų pakeitimo nagrinėjami ieškinine ginčo teisena, o ne ypatingąja teisena, kaip ši byla. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjas nesutinka pakeisti kreditavimo sutarties sąlygų, laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su antruoju atskirojo skundo argumentu, kad sutartinių įsipareigojimų užtikrinimui kreditorius pirmiausia turėjo kreiptis į garantą, t.y. UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondą“, o tik paaiškėjus kokią prievolės dalį apmokėjo garantas, kreditorius galėjo kreiptis į teismą, prašydamas nukreipti išieškojimą į apeliantei priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad tik bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) yra nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad antrasis atskirojo skundo argumentas yra susijęs su pagrindine prievole, kuris ypatingąja teisena negali būti nagrinėjamas.

Pažymėtina, kad nors apeliantė E. A. atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, kad kreditorius galėjo kreiptis į teismą tik tada, kai garantas UAB “Žemės ūkio paskolų garantijų fondas” sumokės kurią tai paskolos dalį, tačiau ji pati pagrįstai nurodo, kad UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas" įsipareigojo grąžinti bankui kredito dalį tuo atveju, jei ūkininkė E. A. negrąžins arba nepilnai grąžins 180 000 litų ilgalaikį kreditą. Todėl tik realizavus įkeistą turtą, nepilnai įvykdytą prievolę vykdys garantas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog kreditorius AB SEB bankas, kreipdamasis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, Civilinio kodekso 4.192 str. 1 d., 4.196 str. 1 d. 3 p., Civilinio proceso kodekso 558 str. 1, 2 d. nuostatų pagrindu tinkamai įgyvendino hipotekos kreditoriaus teises. Savo ruožtu, Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje teisėtai pareikštų kreditoriaus AB SEB bankas pareiškimo ir pakartotinio pareiškimo pagrindu įstatymu nustatyta tvarka buvo pradėtos vykdyti priverstinio skolos išieškojimo procedūros. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 31 d. nutartis neatitinka imperatyvių Civilinio proceso kodekso 558 bei Civilinio kodekso 4.192 straipsnių, reglamentuojančių išieškojimo procesą iš hipoteka įkeisto daikto, reikalavimų. Tuo tarpu atskirajame skunde nurodytas skolininkės ginčas dėl prievolės kreditoriui neįvykdymo nesudaro bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo dalyko ir šioje byloje nespręstinas.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 31 d. nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ar materialinės teisės normų, yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti šią nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.