Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. V. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 56-52 „Dėl A. V. prašymo“, priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir atsakovė), 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. rudenį, baudžiamajame procese jam esant pritaikytai kardomajai priemonei – suėmimui, ir ją atliekant Marijampolės kalėjime, ieškovas 2022 m. rugsėjo 26 d. dėl jam numatytos planinės (duomenys neskelbtini) operacijos buvo konvojuotas iš Marijampolės kalėjimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – Ligoninė) planinei chirurgo konsultacijai. 2022 m. rugsėjo 29 d. ieškovas Ligoninėje buvo konsultuotas chirurgo, urologo, ieškovui atliktas bendras kraujo tyrimas. 2022 m. rugsėjo 29 d. ieškovui buvo atliktas greitasis COVID–19 viruso testas ir diagnozuota COVID–19 liga. Dėl šios priežasties ieškovui buvo paskirti medikamentai – (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, jam esant Ligoninėje žymiai blogėjo sveikata, t. y. iš esmės negalėjo vaikščioti, sutriko koordinacija ir atmintis, pasidarė sunku kalbėti, tačiau Ligoninės gydytojai neatliko jokių tyrimų, nenustatė diagnozės ir nusprendė sunkios sveikatos būklės ieškovą grąžinti į Marijampolės kalėjimą.

3. Ieškovas pažymėjo, kad, 2022 m. spalio 3 d. jį grąžinus į Marijampolės kalėjimą, prižiūrėtojams kilo įtarimas, jog jis gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kadangi kalbėjo nerišliai, buvo nekoordinuotas ir beveik negalėjo paeiti. Skubiai atlikus narkotinių medžiagų tyrimą paaiškėjo, kad ieškovo organizme nėra narkotinių medžiagų. Ieškovo sveikatos istorijoje nurodyta, kad 2022 m. spalio 3 d. 15.35 val. jis buvo atlydėtas į procedūrinį kabinetą kito nuteistojo, ieškovo bendra būklė – sutrikusi orientacija, vangus, judesiai lėti, negali paaiškinti, kas jam nutiko, kalba nerišli, akių baltymai gelsvi, blogas kvapas iš burnos ir nuo kūno, o 18.00 val. pažymėta, jog ieškovas yra paliktas stebėti, 21.00 val. būklei pagerėjus išleistas į būrį. 2022 m. spalio 4 d. 11.15 val. ieškovas kreipėsi į Marijampolės kalėjimo gydytojus dėl blogos savijautos, sutrikusios koordinacijos, orientacijos, kalbos. Ieškovas buvo konvojuotas į viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Marijampolės ligoninės Skubios pagalbos skyrių, jam buvo atlikti tyrimai – elektrokardiograma, bendras kraujo tyrimas, biocheminis kraujo tyrimas, galvos kompiuterinė tomografija, taip pat paskirta neurologo konsultacija. Atlikus tyrimus, ieškovas grąžintas į Marijampolės kalėjimą. Ligoninė 2022 m. spalio 11 d. pateikė medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, kuriame nurodyta, kad ieškovui nustatytos kelios diagnozės, t. y. (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigė, kad jo sveikatos būklė pablogėjo esant Ligoninėje, o Ligoninės gydytojai nesiėmė veiksmų tirti ieškovo sveikatos būklę bei, nustačius diagnozę, jį gydyti, todėl dėl Ligoninės veiksmų patyrė neturtinę žalą.

4. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas sirgo COVID–19 liga, kuri yra polimorfiška, kliniškai labai įvairiai pasireiškianti liga, galinti sukelti bet kokios lėtinės ligos paūmėjimą ar naujos ligos atsiradimą. Atsakovė pažymėjo, kad specifinių vaistų nuo šios ligos nėra, dažniausiai taikomas simptominis gydymas. Atsakovės teigimu, bendras silpnumas yra dažnas šios ligos simptomas, todėl vien silpnumas ir negalėjimas paeiti negali būti vertinami, kad pacientas yra sunkios būklės ir turi būti stacionarizuotas, todėl VšĮ Marijampolės ligoninės gydytojai 2022 m. spalio 4 d. po ištyrimo grąžino ieškovą į Marijampolės kalėjimą.

5. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovui nustatytos dvi diagnozės – (duomenys neskelbtini). Infekcijos gydymui ieškovui skirti vaistai (antibiotikai). Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių Ligoninės veiksmų neteisėtumą. Atsakovės teigimu, sergantys COVID–19 liga patiria daug skirtingų simptomų, todėl ieškovo negerėjanti būklė buvo ne Ligoninės nekokybiškai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, o COVID–19 ligos pasekmė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas, įrodinėdamas, jog laisvės atėmimo vietoje veikianti sveikatos priežiūros įstaiga netinkamai suteikė gydymo paslaugas, iš esmės apsiribojo teiginiu, kad Ligoninės gydytojai nesiėmė jokių veiksmų tirti ieškovo sveikatos būklę ir, nustačius diagnozę, jį gydyti.

8. Teismas nustatė, kad Komisija, išnagrinėjusi ieškovo (paciento) pareiškimą, nustatė, jog teikiant ieškovui gydymo paslaugas žala padaryta nebuvo, kadangi ieškovo sveikatos būklės pablogėjimą sukėlė COVID–19 liga, kuri yra polimorfiška, kliniškai labai įvairiai pasireiškianti liga, galinti sukelti bet kokios lėtinės ligos paūmėjimą ar naujos ligos atsiradimą. Be to, teismas pažymėjo, kad Komisija, įvertinusi medicininių dokumentų išrašus, ieškovo stacionaraus gydymo būtinumo neįžvelgė.

9. Teismo sprendime pažymėta, kad Komisija vadovavosi medicinos srities specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog paciento būklės pablogėjimą galėjo sukelti keletas priežasčių, t. y. COVID–19 infekcija, (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) dėl COVID–19 ligos.

10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad suteikiant ieškovui gydymo paslaugas buvo laiku reaguota į ieškovo nusiskundimus, ieškovas konsultuotas psichiatro, paskirti medikamentai, ieškovui, nurodžius sveikatos būklės pokyčius, atlikti tyrimai ir, diagnozavus COVID–19 ligą, paskirtas gydymas.

11. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo spręsti, jog sveikatos priežiūros paslaugos ieškovui buvo suteiktos nesivadovaujant teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą, ar kad gydymo įstaigos gydytojai teikė medicinos pagalbą ieškovui nedėdami maksimalių pastangų.

12. Teismo sprendime akcentuota, kad Komisija pateikė išvadas, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusioje gydymo įstaigoje žala ieškovo sveikatai nebuvo padaryta, nenustatyta gydytojų, teikusių ieškovui paslaugas, klaidų, susijusių su ieškovo sveikata, o vien aplinkybė, jog nepatenkinamos būklės jis buvo grąžintas į kardomosios priemonės vykdymo vietą, teismo vertinimu, savaime nepatvirtina gydymo paslaugas ieškovui teikusių gydytojų neteisėtų veiksmų, pakenkusių ieškovo sveikatai, galėjusių nulemti žalos jo sveikatai atsiradimą.

13. Teismas nurodė, kad ieškovo sveikatos būklės pablogėjimą sukėlė COVID–19 infekcija, o šią išvadą patvirtina aplinkybės, jog ieškovą pervežus į Marijampolės kalėjimą, po apžiūros procedūriniame kabinete, ieškovas, konstatavus būklės pagerėjimą, buvo išleistas į būrį, be to, kitą dieną atlikus tyrimus VšĮ Marijampolės ligoninėje ir nepaskyrus stacionarinio gydymo, ieškovas buvo grąžintas į kardomosios priemonės vykdymo vietą.

14. Teismo sprendime konstatuota, kad Ligoninėje gydymas ieškovui buvo skirtas tikslingai ir tinkamai, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovą gydžiusių gydytojų veiksmai neatitiko maksimalių gydytojo pastangų kriterijaus gydymo procese.

15. Teismo vertinimu, ieškovui gydymo paslaugos Ligoninėje buvo suteiktos tinkamai, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovui buvo padaryta žala. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepaneigė Komisijos pateiktos išvados, jog ieškovo sveikatai žala nebuvo padaryta, gydytojai nepadarė klaidų, teikdami jam sveikatos priežiūros paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovas A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Ieškovui esant Ligoninėje nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. spalio 3 d. buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, t. y. nebuvo atlikti tyrimai, nesudarytas gydymo planas, todėl ieškovo sveikatos būklė pablogėjo. Ligoninė neužtikrino kvalifikuoto medicinos paslaugų teikimo, todėl atliko neteisėtus veiksmus. Šią aplinkybę patvirtina 2023 m. kovo 15 d. ekspertės išvada, kurioje nurodyta, kad Ligoninėje ieškovui 2022 n. rugsėjo 29 d. atliktas bendras kraujo tyrimas, stebima (duomenys neskelbtini), tačiau įrašo apie tyrimo įvertinimą nėra. Ligoninė nepagrįstai nehospitalizavo ieškovo.

16.2. Ligoninė neatliko ieškovui tyrimų, tik skyrė vartoti vaistą (duomenys neskelbtini). Tik VšĮ Marijampolės ligoninėje ieškovui buvo atlikti išsamūs tyrimai bei paskirtas gydymas, t. y. Ligoninė nesuteikė tinkamos gydymo paslaugos.

16.3. 2023 m. kovo 15 d. ekspertės išvadoje nurodytos trys galimos ieškovo sveikatos pablogėjimo priežastys, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad būtent COVID–19 lėmė blogą ieškovo savijautą.

16.4. Tarp Ligoninės neteisėtų veiksmų ir ieškovo pablogėjusios sveikatos būklės yra priežastinis ryšys, todėl ieškovui atlygintina neturtinė žala dėl patirtų neigiamų išgyvenimų.

17. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo būklė nebuvo sunki ir nereikalavo hospitalizavimo.

17.2. 2022 m. rugsėjo 29 d. ieškovas buvo apžiūrėtas šeimos gydytojo, jam paskirti tyrimai, gautas teigiamas COVID-19 testo atsakymas, todėl paskirtas simptominis gydymas paracetamoliu ir vitaminu C. Vien tik papildomų tyrimų atlikimas niekaip nepaveiktų COVID-19 simptominio gydymo, be to, specifinio vaisto nuo šios ligos nėra. Sergantys COVID-19 gydomi ambulatoriškai.

17.3. VšĮ Marijampolės ligoninėje 2022 m. spalio 4 d., atlikus tyrimus ieškovui nustatyta (duomenys neskelbtini), jos gydymui skirti vaistai (antibiotikai).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. ieškovas atvežtas į Ligoninės Konsultacijų ir diagnostikos skyrių. Atvykimo dieną ieškovui, pasiskundus nerimu, nemiga, stresu, buvo paskirta psichiatro konsultacija bei paskirti medikamentai.

20. 2022 m. rugsėjo 29 d. Ligoninėje ieškovas, pasiskundus šaltkrėčiu, galvos ir kaulų skausmu, buvo apžiūrėtas šeimos gydytojo, jam atlikti tyrimai bei, nustačius COVID–19 ligą, paskirtas simptominis gydymas. Paskyrus ambulatorinį gydymą, ieškovas buvo grąžintas į kardomosios priemonės atlikimo vietą.

21. 2022 m. spalio 4 d. ieškovas dėl negerėjančios būklės iš kardomosios priemonės atlikimo vietos buvo pervežtas į VšĮ Marijampolės ligoninę, kurioje atlikus tyrimus diagnozuota (duomenys neskelbtini) bei paskirtas antibakterinis gydymas. Tą pačią dieną ieškovas pervežtas į Marijampolės kalėjimą.

22. Komisija 2023 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 56-52, išnagrinėjusi ieškovo skundą, nustatė, kad teikiant gydymo paslaugas ieškovui žala padaryta nebuvo. Komisijos vertinimu, ieškovo (paciento) būklės pablogėjimą sukėlė COVID–19 infekcija, kuri yra polimorfiška, kliniškai labai įvairiai pasireiškianti liga, galinti sukelti bet kokios lėtinės ligos paūmėjimą ar naujos ligos atsiradimą. Komisija, įvertinusi medicininių dokumentų išrašus, ieškovo (paciento) būklės pablogėjimo ar stacionarinio gydymo būtinumo neįžvelgė.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

23. Paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau – PTŽSAĮ). Ginčui aktualios redakcijos PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis numato, kad žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir tai nėra neišvengiama žala. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.

24. Taigi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą yra įtvirtintas žalos pacientams atlyginimo be kaltės modelis. Tačiau žalos atlyginimo be kaltės modelio įtvirtinimas Lietuvos teisės sistemoje savaime nereiškia, kad žala turi būti atlyginama visais atvejais, kilus neigiamoms pasekmėms paciento sveikatai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjo tikslai įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį suponuoja, jog pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: paciento sveikatai yra padaryta žala; žala nėra (nebuvo) neišvengiama; žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 39 punktą). Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, būtina nustatyti, ar žala atsirado teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir ar ji vertintina kaip neišvengiama, ar vis dėlto jos buvo galima išvengti, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Taigi, įstatyme (t. y. PTŽSAĮ) nereikalaujama nustatyti neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), atliktų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, ir su jais nesiejama teisė į žalos atlyginimą. Dėl to negali būti daroma išvada, kad atsakomybė už paciento sveikatai padarytą žalą kyla tik nustačius sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtus veiksmus, ir nereikia reikalauti, jog ieškovas įrodytų neteisėtus gydymo įstaigos veiksmus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 40, 41 punktus).

25. Apelianto teigimu, jam Ligoninėje nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. spalio 3 d. buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, t. y. nebuvo atlikti tyrimai, nesudarytas gydymo planas, todėl ieškovo sveikatos būklė pablogėjo, ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Ligoninės gydytojai neužtikrino kvalifikuoto medicinos paslaugų teikimo, o šią aplinkybę patvirtina 2023 m. kovo 15 d. ekspertės išvada, kurioje nurodyta, kad Ligoninėje ieškovui 2022 n. rugsėjo 29 d. atliktas bendras kraujo tyrimas, stebima (duomenys neskelbtini). Ligoninė nesiėmė jokių veiksmų, nehospitalizavo dėl bendro kraujo tyrimo rezultatuose nustatytų pakitimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 32, 33 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Vertindama paciento (ieškovo) atvejį, Komisija išvadą, kad ieškovo prašoma atlyginti žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, motyvavo tuo, jog ieškovo sveikatai, teikiant jam reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigoje, žala padaryta nebuvo, kadangi paciento būklės pablogėjimą sukėlė COVID–19 infekcija, kuri yra polimorfiška, kliniškai labai įvairiai pasireiškianti liga, galinti sukelti bet kokios lėtinės ligos paūmėjimą ar naujos ligos atsiradimą. Komisijos surinkta faktinė dokumentinė medžiaga įrodo, kad sveikatos priežiūros įstaiga suteikė ieškovui prieinamas, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atliko tyrimus, nustatė COVID–19 ligą, paskyrė simptominį gydymą, ieškovo sveikatos būklė neblogėjo, stacionarinis gydymas nebuvo būtinas.

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sutiko su Komisijos sprendimu, kad ieškovui sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos tinkamai. Ieškovas, nors ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Komisijos sprendimo ir pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Pažymėtina, kad į Ligoninę ieškovas buvo konvojuotas planinei chirurgo konsultacijai, ir, priešingai nei teigia apeliantas, bylos medžiaga patvirtina, kad Ligoninėje nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. spalio 3 d. ieškovui buvo atlikti išsamūs sveikatos būklės tyrimai, t. y. 2022 m. rugsėjo 29 d., pacientui išsakius nusiskundimus dėl šaltkrėčio, galvos ir kaulų skausmo, jam atlikti bendras kraujo tyrimas, C reaktyvinio baltymo tyrimas, greitasis COVID–19 tyrimas. Ieškovui 2022 m. rugsėjo 29 d. gavus teigiamą tyrimo rezultatą diagnozuota COVID–19 liga, paskirtas simptominis gydymas, t. y. medikamentas (duomenys neskelbtini). Kaip pagrįstai akcentuota apskųstame sprendime, tiek Komisijos sprendime, tiek 2023 m. kovo 15 d. ekspertės išvadoje nurodyta, kad COVID–19 infekcija yra polimorfoniška, kliniškai labai įvairiai pasireiškianti liga, galinti sukelti bet kokios lėtinės ligos paūmėjimą ar naujos ligos atsiradimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2022 m. spalio 4 d. ieškovas iš kardomosios priemonės atlikimo vietos buvo pervežtas į VšĮ Marijampolės ligoninę, kurioje atlikus tyrimus, diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl paskirtas antibakterinis gydymas. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad tiek 2023 m. kovo 15 d. ekspertės išvadoje, tiek Komisijos sprendime nurodyta, jog COVID–19 infekcija, kuri yra kliniškai labai įvairiai pasireiškianti liga, sukėlė ieškovui VšĮ Marijampolės ligoninėje diagnozuotus sveikatos būklės pakitimus, t. y. (duomenys neskelbtini), nusprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovo sveikatos būklė pablogėjo dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų Ligoninėje, o ne dėl diagnozuotos COVID–19 infekcijos ir šios ligos eigos. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad 2022 m. spalio 4 d. VšĮ Marijampolės ligoninės medicinos dokumentų išrašas patvirtina, jog antibakterinis gydymas ieškovui paskirtas dėl nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini), bet ne COVID–19 ligos gydymui, todėl nesutiktina su apeliantu, kad Ligoninė, nustačiusi COVID–19 infekciją ir paskyrusi simptominį gydymą, ieškovui netinkamai suteikė sveikatos priežiūros paslaugas.

29. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo sveikatos būklė negerėjo, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi byloje esantys Marijampolės kalėjimo medicininiai duomenys liudija, jog ieškovo sveikatos būklė, diagnozavus COVID–19 infekciją, paskyrus simptominį bei antibakterinį gydymą ir grąžinus ieškovą į kardomosios priemonės vykdymo vietą, nuo 2022 m. spalio 5 d. gerėjo, ieškovas nebejautė ligos simptomų, be to, nėra fiksuotos ieškovo sveikatos komplikacijos ar neigiami liekamieji reiškiniai. Apelianto abejones, kad jis nepagrįstai buvo nehospitalizuotas Ligoninėje, paneigia VšĮ Marijampolės ligoninės 2022 m. spalio 4 d. medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad paciento būklei negerėjant rekomenduojamas stacionarus gydymas, t. y. gydymo įstaiga, net ir pasikeitus ieškovo sveikatos būklei ((duomenys neskelbtini)) po medicinos paslaugų suteikimo Ligoninėje, vertino, jog ieškovo sveikatos būklė nelemia stacionaraus gydymo būtinumo. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos, įvertinusi medicininių dokumentų išrašus, laikėsi ir Komisija.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepaneigė Komisijos išvados, kad ieškovo sveikatos būklės pablogėjimą sukėlė COVID–19 infekcija, juolab jog, kaip minėta, ši liga gali sukelti tiek lėtinės ligos paūmėjimą, tiek naujos ligos atsiradimą. Ieškovo ligos istorijos medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovui tiek diagnozavus COVID–19 Ligoninėje, tiek dėl COVID–19 infekcijos (duomenys neskelbtini), taip pat prasidėjus (duomenys neskelbtini), buvo laiku ir tinkamai paskirtas reikalingas gydymas medikamentais, kuris buvo paveikus ir ieškovo sveikatos būklė gerėjo. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos ieškovui buvo suteiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Priešingoms išvadoms padaryti įrodymų byloje nėra.

31. Apelianto teigimu, 2023 m. kovo 15 d. ekspertės išvadoje nurodytos trys galimos ieškovo sveikatos būklės pablogėjimo priežastys, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad būtent COVID–19 lėmė blogą ieškovo savijautą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti šio argumento pagrįstu.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad Komisija, priimdama 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą, vadovavosi tiek ieškovo medicininiais dokumentais, tiek medicinos srities specialistės išvadomis. 2023 m. kovo 15 d. ekspertės išvadoje nurodyta, kad paciento (ieškovo) būklės pablogėjimą galėjo sukelti COVID–19 infekcija, (duomenys neskelbtini) dėl COVID–19 ligos. Taip pat minėtoje išvadoje nurodyta, kad COVID–19 infekcija yra polimorfoniška, kliniškai labai įvairiai pasireiškianti liga, galinti sukelti bet kokios lėtinės ligos paūmėjimą ar naujos ligos atsiradimą (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2023 m. kovo 15 d. ekspertės išvadą, konstatuoja, kad ekspertė patvirtino, jog paciento sveikatos būklės pablogėjimas sukeltas COVID–19 infekcijos, t. y. dėl minėtos infekcijos ieškovui sutriko (duomenys neskelbtini), prasidėjo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ekspertės išvadoje nurodyta, jog medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovui nebuvo padidėjęs kraujospūdis, taip pat nebuvo arterinės hipertenzijos, todėl mažai tikėtina, jog ieškovui, esant (duomenys neskelbtini), kilo didesnė rizika kraujavimo į smegenis. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2023 m. kovo 15 d. ekspertės išvada patvirtina, jog ieškovo sveikatos būklės pablogėjimas nulemtas būtent COVID–19 infekcijos (CPK 178 straipsnis).

33. Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, o ieškovo sveikatos būklės pablogėjimas nulemtas jam diagnozuotos COVID–19 ligos simptomų ir eigos specifiškumo, bet ne netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmens bloga sveikatos savijauta ir atitinkamos ligos nustatymas savaime gali sukelti asmeniui neigiamus išgyvenimus, tačiau tai, kokį gydymą taikyti pagal nustatytą ar patikslintą diagnozę, kartu ar ambulatorinį ar stacionare, sprendžia medicinos specialistas. Nagrinėjamu atveju, ieškovo teigimu, jam neigiamus išgyvenimus sukėlė tai, kad jis nebuvo paliktas gydyti (ir atlikti kitus tyrimus) Ligoninės stacionare, o grąžintas į Marijampolės kalėjimą, vėliau gydymo paslaugos teiktos Marijampolės ligoninėje. Įvertinus medicininius duomenis, kad ieškovas 2022 m. spalio 3 d. buvo grąžintas iš Ligoninės į Marijampolės kalėjimą, 2022 m. spalio 4 d. tirtas Marijampolės ligoninėje ir vėl grąžintas į kalėjimą, o 2022 m. spalio 5 d. jau fiksuotas ieškovo sveikatos pagerėjimas, pripažintina, jog neįrodyta, kad Ligoninė turėjo teikti ieškovui gydymo paslaugą stacionare. Taigi, ieškovas neįrodė, kad jam Ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos netinkamai ir jog jo sveikatai buvo padaryta žala, t. y. neįrodyta būtinoji sąlyga pripažinti teisę į žalos atlyginimą, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

34. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisingai išsprendė ginčą, tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybę už žalą paciento sveikatai. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

35. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.