Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), nedirba, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2016-01-30 apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,30 promilių neblaivumas), kartu su juo gyvenančiai T. N. du kartus spyrė koja į pilvą, ranka stipriai suėmė jai už dešinės rankos žąsto, po to ranka paėmė jai už kaklo ir stipriai suspaudė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai T. N. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. S. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad su sugyventine T. N. kartu pradėjo gyventi Anglijoje 2015 metais. Vilniuje apsigyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Datos tiksliai neprisimena, gali būti, kad 2016-01-30, kaip nurodyta kaltinamajame akte, su T. N. grįžo iš draugų ir susipyko dėl jos banko kortelės, kurią T. N. davė A. S. brolio draugui. Konfliktavo buto koridoriuje, buvo daug išgėręs, gal ne viską prisimena. Jis griebė už rankos sugyventinei T. N., suspaudė jos abi rankas už žąstų stovėdamas iš priekio, kad nukentėjusioji neapdraskytų veido, į pilvą nespyrė, tiksliai to neprisimena, ar griebė už kaklo taip pat neprisimena, gal T. N. iš streso prikūrė. Ji šaukė, priešinosi, stūmė A. S.. Prieš tai pas T. N. ant kaklo ir rankos buvo mėlynės, po šio konflikto atsirado dar, iš kur atsirado ankstesnės mėlynės, nežino. Nukentėjusioji T. N. buvo nėščia. Toks smurtas buvo pirmą kartą, anksčiau pasitaikydavo pasistūmimų. Durų stiklas buvo išmuštas anksčiau. Po to nukentėjusioji T. N. užsirakino tualete ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai A. S. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Po to jis susitaikė su nukentėjusiąja. Tokia jo būsena būna nedažnai, tuo metu abu buvo neblaivūs. Byloje pareikštą 20 Eur dydžio civilinį ieškinį pripažįsta, sumokės.

Nukentėjusioji T. N. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju A. S. yra sugyventiniai nuo 2015-04-05 d.. 2016-01-30 apie 12 val. ryto grįžo iš draugų. Juos parvežė A. S. brolis. Tuo metu nukentėjusioji buvo nėščia 15 savaičių. Jie bute buvo dviese. Konfliktas prasidėjo buto koridoriuje, A. S. buvo neblaivus, ji buvo šiek tiek išgėrusi sidro. Konfliktas prasidėjpo dėl pavydo. Banko kortelę davė A. S. broliui, kad nusiimtų pinigų už benziną, kad parvežė namo. A. S. spyrė T. N. į pilvą. Vienas smūgis buvo stiprus, jai skaudėjo, antras smūgis buvo silpnesnis. T. N. griuvo, atsitrenkė į duris ir skilo durų stiklas. Po to koridoriuje A. S. griebė nukentėjusiajai T. N. už abiejų rankų žąstų, jai skaudėjo. Nuo patirtų sužeidimų ant dešinės rankos žąsto liko mėlynė, ant pilvo buvo tik paraudimas. Po to nuėjo į virtuvę, kur abu apsižodžiavo ir A. S. suėmė T. N. už gerklės dešine ranka iš šono, dėl ko ji patyrė skausmą. T. N. išvežė į Santariškes, kur apžiūrėjo pilvą dėl grėsmės kūdikiui, grėsė persileidimas. Prieš tai, iki įvykio ant kairės rankos žąsto buvo mėlynė, bet tai nesusiję su šiuo konfliktu. Toks konfliktas ne pirmas, bet anksčiau T. N. niekur nesikreipdavo. Į medikus dėl šio konflikto metu padarytų sužalojimų nesikreipė, A. S. prašė nesikreipti. T. N. negali palikti kaltinamojo, kadangi neturi kur eiti gyventi, neturi tėvų. A. S. nori bendrauti su vaiku. Kai gimė vaikas, kaltinamasis geria rečiau, bet naudoja psichologinį smurtą, kadangi žino, kad T. N. neturi kur išeiti.

Liudytojas Ruslanas Rybakovas apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-01-30 apie 13.30 val. patruliavo kartu su Sergejumi Rybakovu, kai gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykę į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) nustatė, kad policiją kvietė T. N., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis A. S. prieš ją smurtavo, spardė ją kojomis ir mušė rankomis į įvairias kūno vietas, smaugė. Ant nukentėjusiosios dešinės rankos žąsto, kairės rankos alkūnės, kaklo matėsi raudonos spalvos kraujosruvos, kurias jis užfiksavo nufotografuodamas, o nuotraukas pridėjo prie tarnybinio pranešimo. Nukentėjusioji įvykio dieną buvo nėščia. Ji parašė pareiškimą. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir ją išvežė į Santariškes. A. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, tik atvykus buvo agresyvus, po to nurimo. A. S. buvo pristatytas į Vilniaus m. 6 policijos komisariatą.

Liudytojas Sergejus Rybakovas teismo posėdžio metu davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytoju apklaustas Ruslanas Rybakovas. Jis parodė, kad 2016-01-30 apie 13.30 val. atvyko pagal pranešimą adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė, kad policiją kvietė T. N., kuri paaiškino, kad neblaivus sugyventinis A. S. ją sumušė, sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip pat smaugė. Tuo metu T. N. buvo susijaudinusi, verkė, sakė, kad yra penktą mėnesį nėščia. Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksavo ant nukentėjusiosios kūno pastebėtus sužalojimus, juos nufotografavo ir fotonuotraukas pridėjo prie tarnybinio pranešimo. A. S. pristatytas į policiją, o nukentėjusiąją greitoji medicinos pagalba išvežė į Santariškes.

Be kaltinamojo A. S., nukentėjusiosios T. N. parodymų, liudytojų R.Rybakovo, S.Rybakovo parodymų A. S. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindžiama ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje LR BPK 290 straipsnio tvarka ištirtais rašytiniais bylos įrodymais:

Policijos registruojamų įvykių registro duomenyse užfiksuota, kad 2016-01-30 13.28 val. gautas pranešimas vyktiadresu (duomenys neskelbtini), kur nėščia pranešėja kvietė policiją dėl neblaivaus sugyventinio naudojamo smurto (b. l. 3).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus apžiūros protokole atlikta Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriuje 2016-01-30 informacinėje sistemoje užregistruoto pranešimo apie įvykį (duomenys neskelbtini), skaitmeninės garso įrašo kopijos, apžiūra, kurioje užfiksuota, kad T. N. kviečia policiją, nurodo, kad ji nčščia, jos atžvilgiu neblaivus sugyventinis smurtauja. (b. l. 16-19). Kompaktinis diskas su skaitmenine garso įrašo kopija prie 2016-06-21 apžiūros protokolo, laikomas baudžiamojoje byloje (b.l. 19).

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio S. Rybakov tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2016-01-30 gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), sugyventinis A. S. neblaivus puola mušti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas sugyventinę T. N., kuri nėščia. Ant nukentėjusiosios rankų buvo matyti susidariusios kraujosruvos, taip pat smaugimo žymės ant kaklo. Minėti asmenys kartu gyvena, nuomojasi butą (b. l. 4-5).

Apžiūros protokole 2016-07-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas Romas Raudys apžiūrėjo VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų T. N. ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje (Akušerijos skyriaus priėmimas) apskaitos kortelę ir sumušimo žymių ant T. N. kūno nuotraukas, sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nenustatė (b.l. 34-35)

Buto apžiūros protokolas su fotolentelėje esančiomis fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad bute adresu (duomenys neskelbtini) esančio kambario durų stiklas sudaužytas. (b.l. 10-13 )

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Įrodymais baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. T. N. ir A. S. yra sugyventiniai, t.y. šeimos nariai. Nors kaltinamasis A. S. apklausiamas teisme parodė, jog nespyrė nukentėjusiajai T. N. į pilvą, dėl kitų jam inkriminuotų veiksmų, kuriais nukentėjusiajai T. N. buvo sukeltas fizinis skausmas, kaltę pripažino. Be kaltinamojo A. S. parodymų, kuriais jis iš dalies pripažino savo kaltę, A. S. kaltę patvirtina nuoseklūs, neprieštaringi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti nukentėjusiosios T. N. parodymai, kuriuos teismas vertina kaip patikimus, tačiau nelemiančius kaltinamojo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo A. S. kaltę įrodo teisme apklaustų liudytojų R. Rybakovo, S.Rybakovo parodymai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo, policijos registruojamų įvykių registro pranešimo, policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje duomenys, fotonuotraukos prie tarnybinio pranešimo, buto apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, teismo medicinos eksperto R.Raudžio medicinos dokumentų apžiūra, patvirtinanti, kad atvykę į įvykio vietą medikai nusprendė T. N. pristatyti į ligoninę, kur ji buvo apžiūrėta dėl patirto smurto. Teismas sprendžia, kad dėl kaltinamojo A. S. atliktų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai T. N. buvo sukeltas fizinis skausmas. A. S. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Teismas, įvertinęs išdėstytus faktinius duomenis bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos duomenis sprendžia, kad jie iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais ir jų pagrindu konstatuoja kaip įrodytas šias faktines aplinkybes, o būtent, kad: A. S. 2016-01-30 apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,30 promilių neblaivumas), kartu su juo gyvenančiai nėščiai sugyventinei T. N. du kartus spyrė koja į pilvą, ranka stipriai suėmė jai už dešinės rankos žąsto, po to ranka paėmė jai už kaklo ir stipriai suspaudė, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad A. S. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: A. S. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas (b.l.62-64). Jis Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.l. 68, 70), Į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per penkis metus dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b.l. 69), nedirba (b. l. 65), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 66). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad LR BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - laisvės apribojimo bausmę kartu su baudžiamojo poveikio priemone - dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose.

2016-01-30 d. 13.30 val. A. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka (b. l. 78), 2016-01-31 d. 14.25 val. iš laikinojo sulaikymo paleistas (b. l. 83).

2016-01-31 nutarimu A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76-77).

Kompaktinis diskas su skaitmenine garso įrašo kopija prie 2016-06-21 apžiūros protokolo, laikomi baudžiamojoje byloje (b.l. 19).

Teismui yra pateiktas 2016-07-21 Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriame prašoma iš kaltinamojo A. S. priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 21,66 Eur dydžio žalą dėl nukentėjusiosios gydymo. A. S. teismo posėdžio metu dėl pareikšto civilinio ieškinio ir jo dydžio sutiko, nurodė, kad žalą atlygins. Iš pateikto Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio matyti, kad T. N. dėl patirtų sužalojimų dėl A. S. neteisėtų veiksmų, buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 21,66 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinio ieškinio dydis nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo A. S. priteistina 21,66 Eur žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 – 305 str., 307 str.,

nusprendžia:

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams įpareigojant:

-be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

-laisvės apribojimo laikotarpiu uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 str. 7 d.).

Kartu su bausme A. S. paskirti BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per devynių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-01-30 d. 13.30 val. iki 2016-01-31 d. 14.25 val., t.y. dvi dienas.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinį diską su skaitmenine garso įrašo kopija prie 2016-06-21 apžiūros protokolo, laikomą baudžiamojoje byloje, palikti saugoti prie bylos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. S. dėl nukentėjusiosios T. N. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje patirtas išlaidas 21,66 Eur sumai.

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinimas apie laisvės apribojimo bausmę: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos: 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje-Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g.135 tel. 276 01 45); daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.