Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorui N. B., gynėjai advokatei R. A., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymo tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

J. K., asmens kodas - (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, išlaikytinių neturintis, pagrindinio išsilavinimo, darbingas visiškai, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje ieškančiu nuolatinio darbo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis J. K. 2020 m. rugsėjo 20 d. apie 18.00 val. Vilkaviškio r. sav. Kybartų m. Kudirkos Naumiesčio gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam pačiam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – kai jo iškvėptame ore buvo 2,45 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Šie kaltinamojo J. K. veiksmai atitinka sudėtį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis J. K. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, išsakė nuoširdų gailėjimąsi dėl neteisėto savo poelgio. Toliau dėl bylos esmės kaltinamasis paaiškino, kad nusikaltimo įvykio dieną savo namuose su kaimynu liudytoju A. V. vartojo alkoholį, pats išgėręs apie 0,5 l degtinės ir jautęs stiprų apsvaigimą. Po to nusprendęs važiuoti į miestą savo automobiliu „VW Passat“, jį pats vairavo, kartu priekinėje keleivio sėdynėje važiavo sugėrovas A. V., kur ir ko jie važiavę teigia dėl girtumo neprisimenantis. Važiuodamas Kybartų m. K. Naumiesčio gatve ir sankirtoje su J. Basanavičiaus gatve ketindamas pasukti kairėn, dėl girtumo nesuvaldė vairuoto automobilio, pervažiavęs J. Basanavičiaus gatvės važiuojamąją dalį, nulaužė kelio ženklą, nuvažiavo nuo kelio sankasos į pievą ir sustojo. Labai greitai prie jo automobilio atvyko netoli dirbę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, kurie iškvietė policiją, jis pareigūnams iškart prisipažino vairavęs savo automobilį ir būdamas neblaivus, dukart pūtė alkotesterį, kuris abu kartus parodė nepilnai 2,5 prom. girtumą, su jo parodymais visiškai sutikęs ir papildomai tikrintis į sveikatos priežiūros įstaigą nevykęs. Specialiąją teisę vairuoti lengvąjį automobilį jis turintis apie 40 m., kelių eismo taisyklių draudimą vairuoti neblaiviam žinantis, tačiau nesitikėjęs, jog bus sulaikytas policijos.

3. Tokias pačias nusikaltimo įvykio, jo paaiškėjimo ir fiksavimo aplinkybes byloje yra patvirtinę ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, atitinkamai R. M. bei Š. M. ir J. K. savo 2020 m. rugsėjo 20 d. rašytiniais paaiškinimais tarnybiniuose pranešimuose tarnybų vadovams (b. l. 6, 30, 31).

4. 2020 m. rugsėjo 20 d. įvykio vietos ir daikto – automobilio, apžiūromis nustatyta, jog Vilkaviškio r. sav. Kybartų m. J. Basanavičiaus gatvės kelio sankasos, žiūrint pasienio kontrolės posto (toliau ir – PKP) link, kairėje pusėje pievoje, priekiu į jos gilumą, rastas nuvažiavęs iš K. Naumiesčio ir J. Basanavičiaus gatvių sankirtos žalios spalvos automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini), automobilis po techninio autoįvykio – apgadinta kairiosios priekinės durelės, kairysis priekinis sparnas, priekinis bamperis, žibintas, variklio dangtis, radiatorius. Automobilio salonas ir bagažinės skyrius tvarkingi. Automobilio nuvažiavimo iš gatvių sankirtos kryptimi J. Basanavičiaus gatvės kairėje, žiūrint link PKP, pusėje šalikelėje rastas nulaužtas kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“ (b. l. 9-25).

5. Kelių transporto priemonių registre kaltinamojo nusikaltimo įvykio metu vairuoto automobilio savininku ir valdytoju yra įregistruotas būtent kaltinamasis J. K., kuris turi vairuotojo pažymėjimą, jam leidžiantį vairuoti lengvuosius automobilis (b. l. 39, 32-35).

6. 2020 m. rugsėjo 20 d., 18.55 val. laiku atliktos alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0045 patikros testu Nr. 799 kaltinamajam J. K. jo iškvepiamame ore nustatytas 2,45 prom. girtumas bei pakartotinai 19.10 val. laiku (testo Nr. 800) – 2,48 prom. girtumas, taip pat nustatyti ir kiti apsvaigimo nuo alkoholio požymiai – iš burnos sklindantis aštrus alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nebegebėjimas eiti tiesia linija pėda už pėdos ir (ar) pataikyti pirštu į nosies galą. Policijos pareigūno sprendimu jis nušalintas nuo tolimesnio kelių transporto priemonių vairavimo (b. l. 40, 41, 42-43).

7. Vertindamas aukščiau aptartus bylos faktinius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje, sulyginant su kitais, teismas pripažįsta juos teisėtai (baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka) gautais įrodymais, sprendžia, jog šie duomenys nei patys savaime, nei gretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui patikimai konstatuoti, jog kaltinamasis, vairavo jam pačiam nuosavybės teise priklausančią motorinę kelių transporto priemonę (lengvąjį automobilį) ir tai darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki vidutinio girtumo – 2,45 promilės. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių, ar galinčių teikti pagrindą jį nuo tokios atsakomybės atleisti, aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

8. Kaltinamojo J. K. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai. Pirma, specialiu tinkamai sertifikuotu prietaisu - alkotesteriu, o taip pat esant akivaizdiems ir kitiems apsvaigimo nuo alkoholio požymiams (punktas 6) nustatyta, jog kaltinamojo iškvėptame ore nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo mažiausiai 2,45 prom. (daugiau nei 1,5 prom.) etilo alkoholio, kokių tai abejonių dėl patikrai naudoto prietaiso patikimumo ir (ar) jo rodmenų gavimo teisėtumo nekyla. Antra, kaltinamasis ir pats visiškai pripažįsta, ir tai yra patikimai įrodyta kitais aukščiau įvertintais faktiniais bylos duomenimis (punktai Nr. 2, 3, 6), jog jam priklausantį automobilį nusikaltimo įvykio metu vairavo būtent jis ir niekas kitas. Trečia, kaltinamasis jautė vidutinį ir jau artimą sunkiam apsvaigimą, žinojo ir suvokė, jog kelyje vairuodamas automobilį tokioje būsenoje pažeidžia imperatyvų Kelių eismo taisyklių draudimą ir norėjo taip elgtis, todėl teismo sprendžiama, jog nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis įvykdė tiesiogine tyčia. Ketvirta, bylos duomenimis kaltinamasis turi teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs specialiąją teisę vairuoti „B“ kategorijos motorines kelių transporto priemones, taigi ir lengvuosius automobilius.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

9. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja dar kiek mažesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) dispozicijos lygmeniu – aplinkybes, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio buvo jau artimesnis sunkiam (punktas 6) ir siekė tokį mąstą, kad jis nebesugebėjo išlaikyti vairuojamą transporto priemonę ant kelio, teismo vertinimu, savo visumos tam svoriu ir reikšme persveria aplinkybės, jog kaltinamasis vairavo tinkamai (teisės aktų nustatyta tvarka) įregistruotą, su galiojančia technine apžiūra ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu kelių transporto priemonę, neblaivus vairavo santykinai trumpą laiką ir nedidelį atstumą, kitokios, apart nulaužto kelio ženklo, realiosios žalos eismo saugumui, jo dalyvių sveikatai ir turtui nepadarė (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai).

10. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamų veiksmų atlikimo pradžios momento (formalioji nusikaltimo sudėtis), kaltinamasis suvokė, todėl žinojo, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, kad vairavimas tokioje būklėje pažeidžia imperatyvaus pobūdžio kelių eismo taisyklių reikalavimą (draudimą), kelia grėsmę eismo saugumui bei yra uždraustas baudžiamuoju įstatymu, ir norėjo taip elgtis – veikė tiesiogiai tyčia (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę nėra faktinio pagrindo.

11. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina iš esmės teigiamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) : kaltinamasis J. K. nusikalto ir yra teisiamas pirmąjį kartą (b. l. 57), iki nagrinėjamo įvykio per paskutiniuosius 1 metus laiko nepadarė ir jokių administracinių nusižengimų (b. l. 58), iki nusikalstamos veikos įvykdymo beveik nuolat dirbo, šiuo metu yra registruotas ieškančiu nuolatinio darbo bedarbiu ir su Užimtumo tarnybos pagalba pradėjęs naujo įsidarbinimo procedūras (b. l. 89), gyvena vienas, išlaikytinių neturi (b. l. 90).

12. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką ir nuoseklų prisipažinimą kaltu, padėjimą atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagal bylos duomenis nenustatyta (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

13. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu ir kartu dar teigiama įvertinus kaltinamojo asmenybę, konstatavus vieną esminę atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius sunkinančių, atsižvelgiant ir į kaltinamojo amžių, darbingumą bei darbinį potencialą ateičiai, yra teisinga kaltinamajam paskirti baudos rūšies bausmę, o jos dydį nustatyti nuo vidurkio arčiau minimalios ribos, t. y. 60 MGL/BBND (BK 281¹ straipsnio 1 d., 47 straipsnio 3 dalis 2 punktas, 61 straipsnio 3 ir 4 dalys). Teismo vertinimu, aukščiau analizuoti bylos duomenys nesudaro pagrindo nukrypti nuo BK 55 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės skiriant bausmę pirmą kartą nusikaltusiam ir teisiamam už nesunkų nusikaltimą asmeniui, nagrinėjamoje situacijoje griežtesnių, susijusių su realiu laisvės kaltinamajam atėmimu bausmių paskyrimas nebūtų teisingas, neatitiktų proporcingumo nustatytoms aplinkybėms kriterijaus, bausmės paskirties (BK 41 straipsnis).

14. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra pakankamo faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Į individualias šios bylos aplinkybes, susijusias su kaltinamojo amžiumi, sveikatos būkle, darbine veikla, turtine padėtimi, nagrinėjamos veikos aplinkybėmis ir jo paties pavojingumu, teismas, jas įvertinęs, atsižvelgė individualizuodamas kaltinamajam bausmę švelniausia jos rūšimi ir dar artimu minimaliam jos dydžiu (punktas 13). Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis teisme visiškai prisipažino kaltu bei davė išsamius, nuoseklius parodymus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 40 MGL/BBND (2000 Eur) baudos.

15. Kaltinamajam J. K. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 1 dalis), kadangi nusikalstamą veiką jis įvykdė piktnaudžiaudamas tokia teise, specialios teisės atėmimo terminas nustatytinas 2 metams 6 mėn., atsižvelgiant tiek į BK 68 straipsnio 2 dalies, tiek į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 9 dalies, nustatančios tokios teisės atėmimo terminus asmenims, vairavusiems apsvaigus iki lengvo girtumo, nuostatas (kriterijų). Kaltinamajam J. K. taip pat turi būti paskirta dar ir baudžiamojo poveikio priemonė – jam pačiam nuosavybės teise priklausančios motorinės kelių transporto priemonės, kurią valdydamas ir naudodamas kaltinamasis įvykdė nagrinėjamą nusikaltimą – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nusikaltimo padarymo priemonės), konfiskavimas natūra (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys), kadangi nusikaltimo, įskaitant ir numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonės, kai ji priklauso pačiam ją tiesiogiai įvykdžiusiam kaltinamajam, konfiskavimas įstatymo leidėjo valia ir pagal šalies kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką yra privalomas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir kt.), baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio 5 dalis) numatytų išimčių tam teismas šios bylos aplinkybėmis nenustatė.

16. Kaltinamajam J. K. ikiteisminio tyrimo stadijoje byloje buvo tinkamai paskirtos kardomosios priemonės dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, kurios priimant nuosprendį paliktinos galioti, o jam įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, abi panaikintinos, dokumentas (kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas) perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialiąja teise vykdysiančiai institucijai. Kitokios procesinės prievartos priemonės byloje nėra taikomos. Daiktiniu įrodymu byloje pripažintas automobilis, laikinai saugomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato žinioje (b. l. 27, 28), kartu su byloje saugomais jo dokumentais (registracijos liudijimu ir techninės apžiūros kortele) perduotinas baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo priverstinio vykdymo organizavimui ikiteisminį tyrimą byloje atlikusiai policijos įstaigai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 357 straipsnio 6 dalis). Civilinių ieškinių byloje nepareikšta. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius bylon pateikė 2020 m. spalio 8 d. pažymą Nr. (12.33) PT-4531 dėl kaltinamajam byloje suteiktos antrinės teisinės pagalbos, kai būtinas gynėjo dalyvavimas, išlaidų – 105,91 Eur, ir prašo šias išlaidas išieškoti iš kaltinamojo J. K. (b. l. 72). BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos teismo sprendimą išieškoti ar ne iš kaltinamojo tokias išlaidas sieja su jo turtine padėtimi. Pastarojoje byloje teismas nustatė, jog kaltinamasis šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje bedarbis, pajamų jokių negauna, nekilnojamo turto taip pat neturi (gyvena socialiniame būste), todėl kaltinamojo turtinę padėtį pripažįsta sunkia, kaltinamasis atlyginti valstybei aptariamas išlaidas neišgalėtų, dėl to jos nepriteistinos, nes tai prieštarautų tiek BPK 106 straipsnio 2 dalies taisyklei, tiek teisingumo bei teisės į teisingą teismo procesą principams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimties) MGL/BBND bauda.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skiriamą bausmę J. K. sumažinti 1/3 dalimi ir nustatyti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) MGL/BBND (2000 Eur) baudą, kuriai laisvanoriškai sumokėti nustatyti 2 (dvejų) metų terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 m. 6 mėn. (dvejiems metams ir šešiems mėnesiams) uždrausti vairuoti motorines kelių transporto priemones (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalys), priemonės terminą skaičiuoti nuo 2020 m. rugsėjo 20 d.

Skirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą ir konfiskuoti natūra jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalys). Daiktiniu įrodymu byloje pripažintą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su byloje saugomais jo dokumentais (registracijos liudijimu ir techninės apžiūros kortele) perduoti baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo priverstinio vykdymo organizavimui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 357 straipsnio 6 dalis).

Kardomąsias priemones dokumento (J. K. vairuotojo pažymėjimo) paėmimą bei specialiosios teisės vairuoti motorines kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, abi šias priemones panaikinti, byloje saugomą J. K. vairuotojo pažymėjimą perduoti baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialiąja teise vykdysiančiai institucijai.

Nuteistajam J. K. bylos procese suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo neišieškoti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.