Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau –AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Serpantinas Plius“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad šalys 2017 m. rugsėjo 15 d. sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – Draudimo sutartis), kuria buvo apdrausta transproto priemonės „Renault Mascott“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2017 m. spalio 13 d. kelyje Vilnius – Varėna – Gardinas įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl transporto priemonės „Renault Mascott“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo kaltės buvo apgadinta transporto priemonė „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie eismo įvykį ieškovas gavo informaciją iš užsienio žalų reguliavimo partnerio nukentėjusio automobilio vairuotojui kreipusis dėl žalos atlyginimo. Gavęs informaciją apie eismo įvykį, ieškovas išsiuntė atsakovui 2017 m. spalio 31 d. paklausimą dėl informacijos apie eismo įvykį suteikimo, tačiau atsakovas į ieškovo paklausimą neatsakė ir jokios informacijos apie įvykusį eismo įvykį nepateikė. Ieškovas atlygino 5 199,58 Eur nuostolius, susijusius su eismo įvykio metu padaryta žala. Pagal Draudimo sutarties 2.2.4 punktą draudėjas įsipareigojo pranešti draudikui sutarties vykdymui svarbią ir teisingą informaciją. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalis). Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė Draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas, turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Taigi, nustačius, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal Draudimo sutartį – per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu nepranešė draudikui apie eismo įvykį, nepateikė draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, nepadėjo nustatyti įvykio aplinkybių ir žalos dydžio, draudikas įgyja teisę reikalauti iš draudėjo atlyginti žalą (grąžinti dalį draudimo išmokos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012). Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudumo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Vyriausybės nutarimas) 60.3 punktą draudikas, apdraustos transporto priemonės valdytojui nevykdant TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdant – nepateikiant atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadedant aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikiant turimos informacijos apie eismo įvykį, turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Tuo pagrindu, ieškovas, atlyginęs 5 199,58 Eur nuostolius, susijusius su eismo įvykio metu padaryta žala, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą (draudėją) dėl 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos – 1 039,92 Eur grąžinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovui žalą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsakovas netinkamai vykdė Draudimo sutartyje nustatytas pareigas, per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu nepranešė draudikui apie eismo įvykį, draudikui prašant nepadėjo nustatyti įvykio aplinkybių, nepateikė informacijos apie eismo įvykį, ieškovas atlygino padarytą žalą, atsakovas gera valia ieškovui išmokėtos draudimo išmokos dalies nesumokėjo, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 1 039,92 Eur žalos atlyginimas (Draudimo sutarties 2.2.4 punktas, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis, Vyriausybės nutarimo 60.3 punktas, CK 6.263, 6.270, 6.280, 6.1012 straipsniai). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovo taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 23,00 Eur žyminis mokestis ir 28,73 Eur išlaidos, susijusios su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą, iš viso 51,73 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Serpantinas Plius“, įmonės kodas 302443588, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai 1 039,92 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt devynių eurų 92 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 039,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 51,73 Eur (penkiasdešimt vieno euro 73 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per šį sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.