- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- e2-11813-1032/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07966-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios A. Gelubickio individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gudara“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 8380,53 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą A. Gelubickio individualiai įmonei (toliau – A. Gelubickio IĮ). Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gudara“, kuri 2016 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo paskirta A. Gelubickio IĮ bankroto administratore, nustatė, jog atsakovas A. G., kuris buvo įmonės savininku ir įmonės valdymo organu – vadovu, nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytų pareigų, t. y. nesielgė rūpestingai , atidžiai bei apdairiai ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Iškėlus A. G. IĮ bankroto bylą jokie įmonės apskaitos dokumentai bei turtas bankroto administratorei nebuvo perduoti. Be to, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami per visą įmonės veiklos laikotarpį, įmonė veikla vykdė būdama nemoki. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Įmonės bankroto byloje kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą padarytą tuo, kad įmonei esant nemokiai nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir nevykdant kitų kaip vadovo pareigų yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala 8380,53 Eur sumai. Ieškovė nurodė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir ieškovės patirtos žalos, nes, jei atsakovas jo vadovavimo laikotarpiu būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų vykdęs kitus imperatyvias įstatymo nuostatas, ieškovės turimas turtas nebūtų sumažėjęs ir kreditoriai nebūtų patyrę žalos. Prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė prašo taikyti atsakovui atsakomybę dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei, taip pat, nevykdant imperatyvių įstatymo normų organizuojant įmonės kasdieninę veiklą. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta imperatyvi bendrovės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad vadovas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, pažeidus minėtą imperatyvią pareigą, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti reikalinga nustatyti, kada atsirado vadovui pareiga inicijuoti bankroto bylą, t. y. nuo kada bendrovė tapo nemokia pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi A. Gelubickio IĮ iškėlė bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-1534-730/2016). Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. d. nutartimi patvirtintas A. Gelubickio IĮ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. Bendra kreditorinių įsipareigojimų suma 8380,53 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Ieškinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas aplinkybe, kad bankroto administratorei nebuvo perduoti dokumentai, dėl ko negalima nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties bei identifikuoti su juo susijusių operacijų. Pareigą perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Ši pareiga kildintina iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad vieninteliu atsakingu asmeniu buvo atsakovas A. G.. Jis, kaip individualios įmonės vadovas, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja. Tačiau tai žinodamas, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo A. Gelubickio IĮ, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kas vertintina kaip neteisėti atsakovo veiksmai. Be to, nemokėjimas mokesčių valstybei, skolų kitiems kreditoriams suvokiant pareigą juos mokėti, ką atsakovas, kaip įmonės vadovas, suvokti privalėjo, taip pat vertintina ir kaip veiksmai, pažeidžiantys įmonės vadovo pareigą elgtis taip, kad dėl jo veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims, kuri atitinka bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad ieškovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra 8380,53 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Žalos dydis šiuo atveju nustatytinas remiantis visa kreditorių patvirtintų reikalavimų suma, kadangi administratorei neperdavus jokio turto ir dokumentų, nėra jokių galimybių juos patenkinti.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovas yra atsakingas už iki bankroto bylos iškėlimo A. Gelubickio IĮ susiformavusius įsiskolinimus kreditoriams. Šių įsiskolinimų suma yra 8380,53 Eur. Finansinių reikalavimų suma šiuo konkrečiu atveju laikytina žala įmonės kreditoriams, kurią pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį privalo padengti individualios įmonės vadovas – atsakovas A. G.. Atsakovo kaltė preziumuojama ir ši prezumpcija byloje paneigta nebuvo.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl to ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas yra tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio pirmąja dalimi, iš atsakovo valstybei priteistinas 189 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 93, 268, 270, 279, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį visiškai tenkinti, priteisti iš atsakovo A. G. 8380,53 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt eurų 53 centus) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 8380,53 Eur (aštuonių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt eurų 53 centus) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai A. Gelubickio individualiai įmonei, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gudara“.
Priteisti iš atsakovo A. G. 189 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.