Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasės mokinys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. rugsėjo 10 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, areštu 30 parų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė – areštas 20 parų; bausmę atlikęs, 2018 m. lapkričio 16 d. paleistas iš areštinės,

2) 2019 m. sausio 14 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje;

A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) montuotoju, neturintis galiojančio teistumo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje;

T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. sausio 25 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3;

2) 2018 m. kovo 20 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 3 dalį viešaisiais darbais 9 mėnesiams, remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3; remiantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2018 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – viešieji darbai 7 mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį išdirbti po 30 valandų; 2018 m. rugsėjo 27 d. teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista areštu 26 paroms, bausmę atlikęs, 2018 m. lapkričio 16 d. paleistas iš areštinės, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jie yra pakankami padaryti išvadą, jog kaltinimas A. K., R. J. ir T. Š. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį yra pagrįstas ir įrodytas.

Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui, atsako pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Savavaldžiavimas yra savavališkas ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos Tikra teisė – tai realiai egzistuojanti teisė, pagrįsta sandoriu ar kitu įstatymo numatytu juridiniu faktu. Tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Ginčijamos teisės vykdymas yra tuomet, kai, kaltininko nuomone, adekvačią jo teisei prievolę turintis asmuo šios prievolės nepripažįsta arba pripažįsta tik iš dalies. Teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fizine prievarta laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pvz., smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), bejėgiškos būsenos sukėlimas, laisvės suvaržymas ir pan. Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-177/2014, 2K-145-788/2016 ir kt.).

Kaltinamųjų paaiškinimais teisme, nukentėjusiojo L. L. ir liudytojų A. G., D. Ž. parodymais nustatyta, kad kaltinamieji A. K., R. J. ir T. Š. neteisėtai, be nukentėjusiojo L. L. leidimo, pro neužrakintas buto duris įsibrovė į jo gyvenamąją patalpą, nes kaltinamasis R. J. norėjo savavališkai įvykdyti savo tariamą teisę atgauti skolą iš L. L.. Kaltinamieji T. Š. ir A. K. žinojo, kad R. J. ieško L. L. dėl skolos, kurią nori išsireikalauti savavališkai, nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos. Kaltinamasis A. K. nuvedė R. J. ir T. Š. iki L. L. buto, į kurį jie visi trys pateko be L. L. leidimo. Tuo būdu kaltinamieji, veikdami tiesiogine tyčia, suvokdami, kad jie atvirai, matant aplinkiniams, neturėdami teisėto pagrindo ir be nukentėjusiojo L. L. sutikimo įsibrauna į svetimą butą, tyčia pažeidė asmens būsto neliečiamumą. Tokie kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Nusikaltimas baigtas nuo neteisėto patekimo į svetimą būstą momento. Byloje surinkti duomenys patvirtina ir tai, kad kaltinamieji, neteisėtai įsibrovę į nukentėjusiojo L. L. butą, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė kaltinamojo R. J. tariamą teisę atgauti skolą iš nukentėjusiojo L. L.. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamieji savavališkai vykdė būtent R. J. tariamą teisę reikalauti skolos iš L. L., todėl iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad buvo vykdoma ir T. Š. tariama teisė atgauti piniginę skolą iš L. L.. Kaltinamieji A. K. ir R. J. pripažino, kad jie pirmieji pradėjo naudoti fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį, tyčia suduodami jam smūgius rankomis. Naudodami fizinį smurtą, abu reikalavo grąžinti skolą. A. K. pripažino ir tą aplinkybę, kad jis grasino L. L. su juo susidoroti, išmesti pro langą, taigi, jis vartojo ir psichinę prievartą. Kaltinamasis T. Š., matydamas ir suvokdamas A. K. ir R. J. veiksmus, prie jų prisijungė ir, veikdamas tyčia, du kartus spyrė L. L.. Iš nukentėjusiojo L. L. parodymų seka, kad jis, būdamas kaltinamųjų įbaugintas, suvokdamas jų veiksmus kaip realų pavojų savo sveikatai, buvo priverstas atiduoti kaltinamiesiems savo banko kortelę ir pasakyti jos PIN kodą, važiavo su kaltinamaisiais A. K. ir R. J. iki bankomato. Tai, kad reikalaudami skolos kaltinamieji naudojo fizinę prievartą prieš L. L., patvirtino liudytojai A. G., D. Ž.. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam L. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jam nustatytų sužalojimų lokalizacija atitinka tiek nukentėjusiojo, tiek ir kaltinamųjų paaiškinimus apie suduotus smūgius. Taigi, teismas konstatuoja, kad kaltinamieji A. K., R. J. ir T. Š., veikdami bendrai (bendrininkų susitarimas šiuo atveju pasireiškė konkliudentiniais veiksmais), savavaldžiavo nukentėjusiojo L. L. atžvilgiu, visi kartu naudodami fizinę ir psichinę prievartą. Kaltinamieji savo neteisėtais veiksmais padarė didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams, nes atvirai ir įžūliai įsibrovę į L. L. butą, visi trys suduodami jam smūgius ir grasindami susidoroti, taip priversdami jį atiduoti banko kortelę, pasakyti PIN kodą ir važiuoti nuimti pinigų, kaltinamieji sąmoningai sukūrė bauginančią situaciją, nukentėjusysis patyrė didelį išgąstį, stresą, pažeminimą, prarado saugumo jausmą, be to, jam buvo padaryta fizinė žala. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. jie žinojo ir suprato savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos nukentėjusiojo teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo. Tuo tarpu aplinkybės, kad kaltinamieji savavaldžiaudami pagrobė nukentėjusiojo L. L. turtą ir tuo padarė jam 180 Eur turtinę žalą, iš kaltinimo šalintinos, nes teismo vertinimu jos yra neįrodytos. Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme vienodai aiškino, kad jie iš L. L. buto jokių daiktų nepaėmė. Pažymėtina, kad L. L. butas kurį laiką buvo paliktas neužrakintas, jame buvo likęs nenustatytas asmuo. Daiktai, kurių pasigedo nukentėjusysis, nesurasti. Tai, kad nukentėjusysis iki kaltinamųjų neteisėto įsibrovimo į jo gyvenamąją patalpą turėjo ir bute laikė telefoną, kolonėles, dulkių siurblį, jokiais faktiniais duomenimis neparemti. Bylos ikiteisminio tyrimo metu liudytojai M. S., A. P. teigė matę kolonėlę pas išeinantį iš L. L. buto tamsaus gymio vaikiną. Tačiau teisme M. S. tokių parodymų nepatvirtino, paaiškino, kad jis suklydo, kad vėliau jis išsiaiškino, jog kolonėlė, kurią rankoje laikė T. Š., buvo iš jo paties (M. S.) automobilio. Liudytojos A. P. nurodytas tamsaus gymio vaikinas tyrimo metu taip ir liko neidentifikuotas, todėl teigti, kad tai T. Š., nėra pakankamo pagrindo. Liudytojas D. Ž. tyrimo metu nurodė, kad T. Š. turėjo rankoje mobilųjį telefoną. Kaltinamasis T. Š. paaiškino, kad jis turėjo nuosavą mobilųjį telefoną ir laikė jį rankoje, tokie jo paaiškinimai bylos duomenimis nepaneigti. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais. Kai sprendžiamas asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas, teismas privalo vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Dėl išdėstytų motyvų teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog kaltinamieji neteisėtai užvaldė L. L. turtą 180 Eur vertės, todėl šios aplinkybės iš kaltinimo pašalinamos. Vienok tai nekeičia kaltinamųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nes, kaip jau minėta, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji, veikdami bendrai, savavaldžiavo, panaudodami prieš nukentėjusįjį L. L. fizinę ir psichinę prievartą, ir tuo padarė didelę žalą jo teisėms ir teisėtiems interesams, todėl teismas daro išvadą, kad visų trijų kaltinamųjų veiksmuose yra BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Kaltinamasis A. K. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas yra apysunkis (BK 294 straipsnio 2 dalis), kitas – nesunkus (BK 165 straipsnio 1 dalis). Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad kaltinamasis veikė bendrininkų grupėje. A. K. anksčiau buvo teistas, bet teistumas išnykęs, todėl jis laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, jis stengėsi sušvelninti padarinius, savo noru atlygino nukentėjusiajam 50 Eur už padarytą žalą, šios aplinkybės pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis. Skirtina BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė ir BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė, jos nustatytinos mažesnės už sankcijos vidurkį. Abu nusikaltimai padaryti tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, nusikalstami veiksmai buvo apjungti vieninga kaltinamojo tyčia savavališkai vykdyti kito asmens (kaltinamojo R. J.) tariamą skolos reikalavimo teisę. Tokia situacija vertintina kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, sutaptis. Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Įvertinus tai, kad byloje nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kaltinamasis A. K. dirba, charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 59), neįrašytas į psichikos-priklausomybių ligų pacientų įskaitą, po nusikaltimo padarymo yra praėjęs netrumpas laiko tarpas ir kaltinamasis per šį laiką nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus.

Kaltinamasis R. J. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, abu nusikaltimai tyčiniai, baigti. Pažymėtina, kad R. J. buvo nusikalstamų veikų iniciatorius ir aktyviais veiksmais realizavo savavaldžiavimo objektyvinę pusę. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis padarė veikas bendrininkų grupėje. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teisme kaltinamasis kaltę iš esmės pripažino, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis kaltę atkakliai neigė, aiškino, kad apskritai nebuvo L. L. bute ir jo nemušė, nes nebuvo tam pagrindo, L. L. nebuvo jam skolingas ir jis neva nesuprato, kodėl nukentėjusysis, atvykus policijai, parodė į jį, sakydamas „šitas“, po ko jis buvo pristatytas į policijos komisariatą (2 t., b. l. 66–67, 71–72). Taigi, įvertinus R. J. poziciją ikiteisminio tyrimo metu, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus, tai, kad R. J. nebendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, teismas sprendžia, jog kaltinamasis prisipažino tik dėl to, kad buvo surinkta pakankamų jo kaltės įrodymų. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad R. J. nusikalto būdamas nepilnametis (17 metų amžiaus) ir neteistas, jis šiuo metu dirba, mokosi vakarinėje mokykloje. Gyvena su tėvais, šeimai teikiamos socialinės paslaugos (2 t., b. l. 84). Skirtina BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė ir BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnės už sankcijos vidurkį, bausmės subendrintinos jas apimant, nes nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Nusikaltimai padaryti iki 2019 m. sausio 14 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžio priėmimo, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės subendrintinos, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą. Įvertinus jauną kaltinamojo R. J. amžių, tai, kad nusikaltimai padaryti nepilnamečio ir iki dviejų apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimo, taikytinas BK 92 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus.

Kaltinamasis T. Š. padarė du tyčinius nusikaltimus, vienas iš jų nesunkus, antras – apysunkis. Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. T. Š. nusikalto būdamas 16 metų amžiaus, neteistas. Šiuo metu jis nedirba ir nesimoko, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Skirtinos sankcijose numatytos bausmės – BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė ir BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnės už sankcijos vidurkį. Nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, todėl bausmės subendrintinos jas apimant (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Įvertinus kaltinamojo T. Š. asmenybę, jo socialinę brandą, požiūrį į padarytas veikas, elgesį po nusikaltimų padarymo, siekiant išsaugoti jo socialinius ryšius, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą. Nusikaltimai padaryti iki 2018 m. kovo 20 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžio priėmimo, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės turi būti subendrintos pagal BK 63 straipsnyje nustatytas bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti: pagal Baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį skirti laisvės apribojimą 5 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą, pagal Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį skirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, jas apimant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 punktais, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti: pagal Baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį skirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą ir mokytis, pagal Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį skirti laisvės atėmimą 4 mėnesiams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, jas apimant, ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, jas visiškai sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. sausio 14 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, atidėti R. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir paskirti jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, uždraudžiant keisti gyvenamąją vietą be elgesio apribojimą kontroliuojančios institucijos žinios ir įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą ir (arba) dirbti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti: pagal Baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį skirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba mokytis, pagal Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį skirti laisvės atėmimą 4 mėnesiams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, jas apimant, ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta 7 mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pakeista 26 parų arešto bausme, jas visiškai sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams 26 dienoms. Remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti 26 parų arešto bausmę, visiškai atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, atidėti T. Š. laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir paskirti jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir uždraudžiant keisti gyvenamąją vietą be elgesio apribojimą kontroliuojančios institucijos žinios.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Prie bylos pridėtus kompaktinius diskus su nepilnamečių liudytojų apklausų įrašais, vaizdo stebėjimų kamerų vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.