Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Danutės Rudienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „I.“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024-10-28 apie 04.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė rankomis savo sugyventinei K. Ž. už žastų, juos spausdamas ją pastūmė, po to sugriebęs ranka K. Ž. už kaklo, suspaudė jį ir pastūmė ją į lovą. Tokiais veiksmais A. J. padarė K. Ž. odos nubrozdinimą kaklo priekinio paviršiaus dešinėje, poodines kraujosruvas dešiniame ir kairiame žastuose ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Be to, A. J. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024-10-30 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą trenkė kumščiu savo sugyventinei K. Ž. į skruostą, po to sugriebęs ranka K. Ž. už kaklo, suspaudė jį ir parvertė ją į lovą, tokiais veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024-10-28 paryčiais, būdamas neblaivus, sugalvojo išeiti iš namų, bet sugyventinė K. Ž. neleido, užstojo kelią. Supykęs sugriebė jai už kaklo ir pastūmė į lovą. Gali būti, kad prieš tai, norėdamas ją pastumti, sugriebė jai už žastų. Sutinka, kad tokiais veiksmais galėjo jai sukelti skausmą ir ją sužaloti. 2024-10-30 pykosi su sugyventine, nes sužinojo, kad ji jam neištikima. Vakare parėjęs namo reikalavo, kad sugyventinė parodytų savo telefoną, tačiau ji jo nedavė, todėl bandė telefoną iš jos atimti. Buvo suėmęs sugyventinei už kaklo, parvertė ją ant lovos. Gali būti, kad trinktelėjo jai per veidą. Parvertęs ant lovos, paleido. Pripažįsta, kad smurtaudamas galėjo sugyventinei sukelti skausmą ir sužaloti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2024-10-30 tarnybiniu pranešimu;

2024-10-30 alkoholio kiekio matavimo prietaiso rodmenimis;

2024-10-31 nukentėjusiosios K. Ž. apklausos protokolu;

2024-10-31 įvykio vietos apžiūros protokolu;

2024-10-31 asmens apžiūros protokolais;

2024-11-06 specialisto išvada Nr. G 1020/2024 (03).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, jog kaltinamasis A. J. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokios kaltinamojo nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis A. J. suprato, kad smurtauja prieš savo sugyventinę, kad tokiais veiksmais jai sukelia fizinį skausmą, ją žaloja, ir taip norėjo elgtis, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis A. J. padarė du nesunkius tyčinius smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narį – sugyventinę, jos teigimu, anksčiau kaltinamasis prieš ją nėra smurtavęs, ji jam pretenzijų neturi, atleidžia ir ketina su juo skirtis. A. J. anksčiau neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, ne visas paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nuo 2025-01-14 dirba. Įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytus nusikaltimus kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (netaikant intensyvios priežiūros), jo dydžius nustatant artimus apskaičiuotam šios bausmės vidurkiui. Kaltinamasis visu bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigotinas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir kaltinamajam skirtina subendrinta bausmė. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, jog A. J. padaryti nusikaltimai pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narį – sugyventinę, jam skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2024-10-28 nusikalstama veika) – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2024-10-30 nusikalstama veika) – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę A. J. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.