- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-22
- Bylos Nr.
- 1A-615-350-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00374-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pran.), Artūras Ridikas, Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- E. L., E. K., R. M., D. Ž., R, M.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
- 1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
- 2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt. str.)
Teisėja Gražina Kazilionienė Baudžiamoji byla 1 A – 615 – 350 / 2013
2013 m. lapkričio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Algirdo Gapučio, teisėjų Artūro Ridiko ir Ričardo Gilio,
nuteistojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovui ir nuteistųjų E. K., R, M. ir D. Ž. gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,
nukentėjusiosios A. K. atstovei advokatei D. G.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. L., E. K., R. M., D. Ž., nuteistojo E. L. gynėjo advokato D. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
- D. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d., ir nubaustas laisvės atėmimu ketveriems metams.
- E. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d., ir nubaustas laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams.
– R. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d., ir nubaustas laisvės atėmimu ketveriems metams.
– E. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d., ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.
– juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d., nubaudžiant juridinio asmens likvidavimu, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nutraukti visą ūkinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius.
A. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš D. Ž., E. K., R. M., E. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 43 206 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei po 320 Lt turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), D. Ž., E. K., R. M., E. L. nuteisti už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus D. Ž., bei E. K., D. Ž., būdamas juridinio asmens UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdami vieninga tyčia bendrininkų grupėje su juridinio asmens UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkais R. M. ir E. L., žinodami, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos–stacionarinės pagyvenusiųjų ir neįgaliųjų asmenų globos ir slaugos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Kurklių sen., Anykščių r., realiai nevykdo, kartu pasinaudodami nukentėjusiosios A. K. pasitikėjimu, nuslėpdami objektyvią tiesą apie UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklą, ir taip ją suklaidinę, apgaule, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai, įgijo didelės vertės svetimą, A. K. priklausantį turtą–pinigus 43035 Lt, t.y.:
D. Ž., būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, kartu su bendrininkais E. K., R. M., E. L., žinodami, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos–stacionarinės pagyvenusiųjų ir neįgaliųjų asmenų globos ir slaugos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Kurklių sen., Anykščių r., realiai nevykdo, o nukentėjusioji A. K. atsiliepė į E. L. 2011-07-23 spaudos leidinyje ,,Vakaro žinios“ patalpintą skelbimą, kuriame buvo pranešama apie naujai atidaromus senelių namus Anykščių r., ir nurodoma, kad šie namai priima senelius gyventi ir globoti, 2011 m. rugsėjo 6 d., kartu su E. K. ir R. M., nukentėjusiosios A. K. namuose, esančiuose R. k., Ramygalos sen., Panevėžio r., pažadėjo nukentėjusiajai, kad ji kartu su jos globojamu neįgaliu sūnumi D. K. galės apsigyventi pagyvenusiųjų ir neįgaliųjų asmenų globos ir slaugos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Kurklių sen., Anykščių r., bei gauti visas globos ir slaugos paslaugas. D. Ž. pateikė A. K. pasirašyti 2011 m. rugsėjo 6 d. sutartis dėl jos ir D. K. apgyvendinimo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ globos įstaigoje, E. K. paskelbė A. K. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ senelių globos namų ,,Gyventojų elgesio ir vidaus tvarkos taisykles. Gyventojų teises“ ir davė jas pasirašyti A. K.. Po to, tą pačią dieną, D. Ž. kartu su E. K. ir R. M. nuvežė A. K. į AB ,,Snoras“ Panevėžio filialą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įtikino A. K., kad už apgyvendinimo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ paslaugas reikia susimokėti iš anksto. A. K. iš savo banko sąskaitos į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Snoras“, pervedus 43035 Lt, tą pačią dieną, R k., Ramygalos sen., Panevėžio r., D. Ž. pateikė jai pasirašyti 2011 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutartį, kuria suklaidinta A. K. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kaip paskolos gavėjui, perdavė nuosavybėn 43.035 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. L. apeliaciniu skundu prašo jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti jį išteisinantį nuosprendį. Nurodo, kad nusikalstamos veikos nepadarė, jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties, todėl byloje yra pakankamas pagrindas apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo panaikinti, jį išteisinti ir atmesti pareikštus civilinius ieškininius reikalavimus.
Nuteistojo E. L. gynėjas advokatas D. S. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl E. L. nuteisimo panaikinti, E. L. išteisinti, jam pareikštus civilinius ieškinius atmesti.
Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis nuteistojo E. L. dalyje yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Jo ginamasis neigė įvykdęs jam inkriminuotą veika, pateikė savo versiją dėl jam pareikšto kaltinimo. Jo parodymai byloje nepaneigti. Visi nuosprendyje išdėstyti įrodymų šaltiniai, nei juos vertinant atskirai, nei visumoje, nepatvirtina E. L. kaltės šioje byloje net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas laikyti nustatytu patį nusikalstamos veikos įvykį nukentėjusiosios A. K. atžvilgiu. Be to, apelianto manymu, nuteistųjų santykiai su nukentėjusiąja nuo pat pradžių buvo civiliniai ir jie neperaugo į kriminalinius teisinius santykius. Byloje nustatyta, kad ne kuris iš nuteistųjų, o pati nukentėjusioji atsiliepė į skelbimą ir pradėjo derybas ne dėl įsteigtų ir veikiančių, o dėl tik kuriamų senelių namų. Jai buvo aprodytos realiai egzistuojančios, įmonės valdyme buvusios patalpos, dėl kurių buvo susitarta ir dėl kurių buvo sudaryta nuomos sutartis. Buvo matyti ir tai, jog tie namai kol kas nebuvo galutinai įrengti. Tai buvo įmonės veiklos pradinė stadija, kuomet reikalinga sukaupti elementarų kapitalą ir pastarojo pagalba galutinai įrengti pastatą. Viskas buvo planuojama, nukentėjusioji nebuvo įpareigota tuojau pat persikelti į nebaigtas tvarkyti patalpas. Kaip pagrindinis investitorius ji tikėjosi tam tikrų privilegijų kitų būsimų neįgaliųjų globos namų gyventojų atžvilgiu ir nebuvo apgauta dėl jos pervestų pinigų, kuriuos ji pati sutiko paskolinti bendrovei pinigų. Nukentėjusioji būdama veiksni suprato sandorių aplinkybes ir siekė jų teigiamų pasekmių. Apelianto manymu šiuo atveju problema kilo dėl perteklinių AB "Snoras" banko darbuotojų veiksmų, kurie pradėjo šios situacijos eskalavimą. Jie papildomai nepagrįstai reikalavo pateikti iš „(duomenys neskelbtini)" dokumentacijos apie akcininkus, vadovus ir panašiai ir patys pradėję tyrimą prevenciškai savavališkai blokavo sąskaitą iki prašomų dokumentų pateikimo ir tuo užkirto bet kokias galimybes realizuoti UAB "(duomenys neskelbtini)" norą sugrąžinti pinigus nukentėjusiajai. Būtent A. K. išsiuntė UAB "(duomenys neskelbtini)" laišką, kad ji nutraukianti sutartį ir reikalavo grąžinti pinigus - 43 035 Lt, bei palūkanų. Pažymėtina, jog UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovas D. Ž. dėl sutarties nutraukimo taip pat pareikalavo kompensacijos - 5000 Lt. Vėliau bankas bankrutavo ir iš esmės buvo paralyžuota UAB "(duomenys neskelbtini)" veikla. Dėl banko veiksmų nukentėjusioji nebegalėjo atgauti pinigų. Taigi, darytina išvada, jog visi tie santykiai tarp nukentėjusiosios ir UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo akivaizdūs civiliniai teisiniai tarpusavio santykiai. Viena šalis nebenorėjo tęsti paskolos sutarties, o kita pareikalavo už tai kompensacijos. Tokiu būdu byloje net nenustatytas nusikalstamos veikos įvykis.
Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis E. L. su nukentėjusiąja sudarant jai sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ net nebendravo, įmonės interesus atstovavo jos direktorius D. Ž.. Į įmonės veiklą E. L. 2011-07-15 50 procentų akcijų perleidęs kitam asmeniui net nesikišo. Nei vienas iš kaltinamųjų neparodė nieko, kas leistų teigti E. L. kuo nors prisidėjus prie minėtų sandorių sudarymo. Šiuo atveju apylinkės teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus padarė esminius LR BPK normų, nustatytų šio kodekso 20 str. 5 d., pažeidimus. Apkaltinamasis nuosprendis E. L. atžvilgiu pagrįstas ne ištirtų įrodymų visuma, o prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, E. L. turi būti išteisintas.
Šalies argumentai
E. K. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-17 nuosprendį panaikinti ir priimti jį išteisinantį nuosprendį.
Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, neteisingo nuosprendžio surašymo, todėl nuosprendis dalyje dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 182 str. 2 d. yra naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis. Nurodo, kad nuosprendyje nenurodyta, kokiais bylos įrodymais yra paneigti jo duoti parodymai ir remiantis kokiais įrodymais jis pripažintas kaltu. Savo veiksmais prie UAB „(duomenys neskelbtini)" įkūrimo jis neprisidėjo, nėra akcininkas, nei steigėjas, oficialiai pareigų įmonėje neužėmė, jokių dokumentų pasirašyti neturėjo teisės ir jų nepasirašė, tik tikėjosi ateityje dirbti kuriamuose globos namuose. Su nukentėjusiąja nieko nesitarė, tik dalyvavo direktoriaus D. Ž. pokalbyje su nukentėjusia. Su ja kalbėjosi ne apie įmonę, o apie jos sūnų. Tik po kurio laiko supratęs, kad nukentėjusioji sutiko paskolinti bendrovei 50 000 Lt. Teigia neatlikęs jokių veiksmų, kuriais būtų galėjęs suklaidinti A. K. dėl jos apsisprendimo apsigyventi steigiamuose globos namuose ir paskolinti UAB „(duomenys neskelbtini)" 50 000 Lt, skirtų busimų globos namų patalpų remontui. Teismas nuosprendyje nenurodė kokie jo atlikti veiksmai turėjo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jo veikoje nebuvo tyčios, todėl kaltu jis pripažintas nepagrįstai.
Nurodo, kad nukentėjusiai atsisakius sutarties, UAB „(duomenys neskelbtini)" sutiko ją nutraukti ir grąžinti pinigus, tačiau pinigų nebuvo galima pervesti į A. K. sąskaitą dėl neteisėtų banko „Snoras" darbuotojų veiksmų, kurie savavališkai įtardami neteisėtus veiksmus blokavo sąskaitą. Vėliau, bankui bankrutavus, pinigai liko „įšaldyti“ šiame banke, tokiu būdu pinigų negrąžinimo klausimas yra ne bendrovės kaltė.
Mano, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" jos vardu veikusių asmenų ir A. K. šiuo atveju susiklostę civiliniai teisiniais santykiai turėjo būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiajai persigalvojus dėl apsigyvenimo steigiamuose globos namuose ir siekiant atgauti UAB "(duomenys neskelbtini)" paskolintus pinigus, savo teisėtus interesus visiškai galėjo apginti civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka, ir tokia galimybė jai nebuvo apsunkinta, tokia galimybė yra ir iki šiol, nes jos pervesti pinigai iki šiol yra UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitoje.
Šiuo atveju vertinant atsakomybės (civilinės ar baudžiamosios) klausimą, turėjo būti vertinama kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis, nes sukčiavimo atveju asmuo sudarydamas sutartį su nukentėjusiuoju net neketina vykdyti iš sutarties kylančių pareigų. Šiuo atveju akivaizdu, kad sutartis su nukentėjusiąja ir pinigai iš jos buvo paimti ne siekiant apgaule juos užvaldyti, o siekiant gauti lėšų įrengti globos namams, į kuriuos ji norėjo įsikelti. Todėl teismo išvada, jog nukentėjusioji buvo suklaidinta dėl esminių aplinkybių yra nelogiška, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, paremta spėjimais ir prielaidomis apie galimai ateityje nevykdomus įsipareigojimus bei prieštaringais ir nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kurie prieštarauja kitiems bylos duomenims, o teismas į jos prieštaringus ir nenuoseklius parodymus neatsižvelgė ir jų neanalizavo, nuosprendyje apie tai nepasisakė. Mano, kad A. K. prieštaringi parodymai, nurodant esmines įvykio aplinkybes, negali būti laikomi patikimais ir nėra jokio pagrindo jais remtis.
Visi aukščiau nurodyti duomenys leidžia neginčijamai teigti, jog teismo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini) buvo įkurta kaip priedanga, planuojamai įvykdyti nusikalstamai veikai, nepagrįsta, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismas išvadas padarė šališkai ir vienpusiškai vertindamas byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė ir vertino tik kaltinančius įrodymus, o į kitus, kaltinimui prieštaraujančius įrodymus visiškai neatsižvelgė ir jų nevertino, ir dėl to toks įrodymų vertinimas negali būti laikomas tinkamu LR BPK 20 str. 5 d. normų prasme, o toks surašytas nuosprendis laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl jis naikintinas.
Šalies argumentai
R. M. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-17 nuosprendį panaikinti ir priimti jį išteisinantį nuosprendį.
Nurodo, kad teismas netyrė ir neįvertino visų faktinių įvykio aplinkybių, nepagrįstai atmetė jo ir kitų kaltinamųjų parodymus, taip pat nevertino dalies byloje esančių įrodymų, nepagrįstai vertino tik juos kaltinančius ir nevertino juos teisinančių įrodymų, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai kriminalizavo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir A. K. susiklosčiusius civilinės teisės normomis reguliuojamus santykius, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje teismas nenurodė remiantis kokiais įrodymais jis pripažintas kaltu, nes jis savo kaltės dėl jam inkriminuotos veikos nepripažino. Pažymėtina ir tai, kad viso proceso metu nukentėjusios parodymai skirtingai nuo nuteitųjų nebuvo nuoseklūs, tačiau teismas rėmėsi būtent jos, o ne apeliantų parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad LAT ne kartą yra pabrėžęs, kad liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymų patikimumas yra būtina sąlyga tam, kad būtų išvengta neteisingo ar nepagrįsto asmens nuteisimo.
Teismas nesiaiškino, kokiu tikslu buvo sudaryta sutartis su nukentėjusiąja, nes ši aplinkybė esminė sprendžiant atsakomybės (civilinė ar baudžiamoji ) klausimą. Nesiaiškinta, kokie tikrovės neatitinkantys duomenys buvo nurodyti nukentėjusiajai, kurių suklaidinta ji pasirašė paskolos sutartį. Teismas nurodė, kad nukentėjusioji buvo suklaidinta melagingai jai nurodžius, jog ji su sūnumi bus apgyvendinta globos namuose, nes teismo nuomone UAB „(duomenys neskelbtini)" ūkinės komercinės veiklos-stacionarinės pagyvenusiųjų ir neįgaliųjų asmenų globos ir slaugos realiai nevykdė. Tačiau šios išvados neatitinka tikrovės, nes nuo nukentėjusios niekas neslėpė, kad globos namai kol kas neveikia, jai buvo aprodyta, kad jie kuriami, reikalingas remontas, o tam reikia lėšų, kurias ji ir sutiko paskolinti, buvo pasirašyta paskolos sutartis, bylos duomenys patvirtina, kad ji išreiškė pageidavimus dėl atitinkamų remonto detalių.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad nukentėjusiai nusprendus nutraukti sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)" tam neprieštaravo, sutiko grąžinti pinigus, tačiau pinigų nebuvo galima pervesti į A. K. sąskaitą dėl neteisėtų banko „Snoras" darbuotojų veiksmų, jiems savavališkai blokavus sąskaitą tariamai įtariant pinigų plovimą. Kaip žinant bankui bankrutavus, pinigai liko banko „įšaldytoje“ sąskaitoje ir negrąžinti nukentėjusiai visai ne dėl nuteistųjų kaltės.
Apelianto ir kitų nuteistųjų nuomone tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir A. K. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir, nukentėjusioji savo teisėtus interesus galėjo apginti civilio proceso tvarka, o ne kreipdamasi į ikiteisminio tyrimo institucijas, tačiau teismas šių parodymų nevertino, jokių argumentų apie tai nuosprendyje nėra. Tokiu būdu buvo pažeistas proporcingumo reikalavimas taikyti konkrečioje situacijoje adekvačias priemones ir nevaržyti asmens teisių daugiau nei tai yra būtina numatytiems tikslams pasiekti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad jis su kitais nuteistaisiais bendrovę įkūrė kaip priedangą nusikalstamai veikai vykdyti, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Priešingai, byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad jie steigė bendrovę, rinko reikalingus tam dokumentus, leidimus ir kt., bei turėjo banke „Snoras“ sąskaitą. Tokiu būdu teismo išvada, kad bendrovė buvo įkurta kaip priedanga nusikaltimui vykdyti, nepagrįsta, neatitinka faktinių aplinkybių, šališka. Toks įrodymų vertinimais negali būti laikomas tinkamu BPK 20 str. 5 d. normų prasme. Dėl nurodytų baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo naikintinas ir priimtinas naujas, išteisinamasis nuosprendis.
Nuteistasis D. Ž. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Žygimantas Rutkauskas analogiškais apeliaciniais skundais prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-17 nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinantį nuosprendį.
Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms.
Teismo išvada, kad nuteistieji kaip priedangą savo planuojamai įvykdyti nusikalstamai veikai įkūrė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)", o šios įmonės direktoriumi paskyrė kaltinamąjį D. Ž., nepagrįsta. Teismas nenurodo, remiantis kokiais bylos duomenimis padarė tokias išvadas, nes bylos duomenys - įmonės balansas, raštai ir pažymos, sąskaitos banke turėjimas, būtent rodo, kad įmonės veikla buvo vykdoma ir sustabdyta būtent po ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir paneigia tokią teismo išvadą.
Pažymi, kad jo kaltė iš esmės grindžiama tik nukentėjusios A. K. parodymai, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad jos parodymai nėra nuoseklūs, todėl negali būti laikomi patikimais.
Mano, kad teismas jo ir kitų nuteistųjų veiksmus sudarant sandorį su nukentėjusia, nepagrįstai vertino kaip nusikalstamus, nes nebuvo nustatyta, kad nukentėjusios atžvilgiu neketinta vykdyti iš sutarties kylančių pareigų ir buvo naudojama apgaulė. Nukentėjusiajai buvo paaiškinta, kad globos namai dar nėra įrengti, reikalingas remontas. Nukentėjusiai atsisakius sutarties, UAB „(duomenys neskelbtini)" sutiko ją nutraukti, grąžinti pinigus ir atliko aktyvius veiksmus, apeliantas bandė padaryti pavedimą į A. K. sąskaitą (tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, bet teismas jų taip pat nevertino), tačiau to padaryti nepavyko dėl neteisėtų banko darbuotojų veiksmų, UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaita buvo užblokuota įtarus pinigų plovimą ir dėl vėlesnio banko bankroto likę sąskaitoje. Šiuose veiksmuose nei jo, nei įmonės kaltės nėra. Teigia, kad jo veiksmais jokia žala A. K. teisėtiems interesams nebuvo padaryta.
Tokios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nusikalstamos veikos - sukčiavimo sudėties buvimo jo veiksmuose ir akivaizdu, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir A. K. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie galėjo būti efektyviai išspręsti civilinio proceso teisės normomis.
Visi šie duomenys patvirtina, kad teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį vertino tik kaltinančius įrodymus, tokiu būdu įrodymų vertinimas BPK 20 str. 5 d. prasme negali būti tinkamas.
Teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjai, taip pat nuteisto juridinio asmens atstovas prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiosios atstovė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. Ž., E. K., R. M. ir E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., nėra pagrįstos bylos įrodymų visuma ir todėl yra neteisingos. Tirdamas ir vertindamas bylos įrodymus teismas pažeidė ne tik BPK 20 str. nuostatas, bet ir nekaltumo prezumpciją, vertino tik įrodymus, pagrindžiančius nuteistųjų kaltę, tačiau visiškai ignoravo apeliantų nekaltumą įrodančius duomenis.
Skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas iš esmės nukentėjusiąja pripažintos A. K. parodymais, jog ji mano, kad apeliantai ją apgavo, bei teismo padaryta išvada, kad „byloje nesurinkta jokių neginčijamų, faktinių duomenų, patvirtinančių kaltinamųjų iškeltą versiją, jog jie, nukentėjusiosios neketino apgauti, nes iš tikrųjų ruošėsi atidaryti naujus globos namus, kuriuose būtų apgyvendinę nukentėjusiąją A. K. kartu su jos neįgaliu sūnumi, tačiau pareigūnai užblokavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą banke „Snoras“, ir nukentėjusiajai persigalvojus dėl apsigyvenimo globos namuose, įmonė dėl <...> objektyvių priežasčių nebegalėjo nuo sąskaitos nuimti tų pinigų ir jų grąžinti A. K.“.
Pirmiausia kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, o ne atvirkščiai, todėl vien šiuo požiūriu skundžiamo nuosprendžio sprendimo pripažinti apeliantus kaltais grindimas tuo, jog teismo nuomone, nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jų versiją, kad jie nusikaltimo nepadarė, yra visiškai ydingas, padarytas paminant elementariausius baudžiamosios teisės principus.
Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad A. K. pinigai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pateko sekančiomis aplinkybėmis: A. K., iš spaudoje E. L. patalpinto skelbimo sužinojusi apie Anykščių rajone atidaromus senelių namus, turėdama tikslą tokiose namuose apsigyventi, pradėjo bendrauti su nuteistaisiais. Po kurio laiko D. Ž., R. M. ir E. K. atvažiavo pas A. K., atvežė ir jai parodė bei davė pasirašyti jų paruoštus apgyvendinimo sutartį ir gyventojų elgesio taisykles, bei, motyvuodami tuo, kad senelių namus reikia baigti įrengti, paprašė jos paskolinti 50 000 litų. A. K. sutikus tai padaryti, visi nuvažiavo į „Snoro“ banko Panevėžio filialą, kur A. K. turėjo sąskaitas ir iš savo sąskaitos pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 43035,16 Lt. Po to visi nuvyko į Anykščių rajono Kurklių kaimą, kur A. K. aprodė pastatą, kuriame nuteistieji ketino įrengti senelių namus ir apgyvendinti A. K.. Iš ten visi nuvyko į A. K. namus, kur paskolos sutartimi buvo įformintas įvykęs pinigų perdavimo faktas.
Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę.
Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininką. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, kuris, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą kaltininkui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui pagal nukentėjusiajam nenaudingą turtinį sandorį. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini). Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos visumoje buvo viena iš priemonių apgaule įgyti svetimą turtą. Turto savininkas ar valdytojas gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą, o sutarties pasirašymas, nesant duomenų apie kurios nors iš susitariančių šalių suklaidinimą, negali būti vertinamas kaip apgaulė. Be to, apgaulei reikalingas kaltininko neabejotinos išankstinės tyčios nevykdyti įsipareigojimą nustatymas.
Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistųjų apgaulė nukentėjusiosios atžvilgiu pasireiškė tuo, jog jie kaip priedangą savo planuojamai įvykdyti nusikalstamai veikai įkūrė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, į laikraštį įdėjo skelbimą apie planuojamus steigti senelių globos namus, nors iš anksto žinojo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos–stacionarinės pagyvenusiųjų ir neįgaliųjų asmenų globos ir slaugos realiai nevykdo ir neketina vykdyti, nuo į skelbimą atsiliepusios A. K. nuslėpė objektyvią tiesą apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklą, supažindino ją su gyventojų elgesio ir vidaus tvarkos taisyklėmis, davė pasirašyti apgyvendinimo sutartį, važiavo kartu su ja į banką, o po to apžiūrėti tariamai steigiamų globos namų, demonstravo juos kaip būsimus jos ir jos sūnaus namus, bei vežė ją pas Kurklių seniūną ir padaryta išvada, kad tokiais veiksmais suklaidino nukentėjusiąją. Taip pat iš nuosprendžio galima suprasti, kad teismas nustatė, jog A. K. nesuprato, jog ji pinigus paskolino, o manė, kad juos sumoka už savo ir sūnaus apgyvendinimą.
Tačiau tokios išvados visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
- E. L. 2010-12-14 iš Anykščių rajono savivaldybės penkeriems metams, išsinuomojo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kurklių miestelyje, Anykščių rajone. Sutartyje nurodyta, kad patalpos nuomojamos tikslinei paskirčiai – stacionarinei pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų asmenų globos veiklai vykdyti (T.2 b.l. 12-14);
- 2011-02-25 įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio juridinio fakto naudotoju nuo 2011-03-03 yra E. L., nuo 2011-07-18 vadovas – D. Ž. (T.3 b.l. 22-24);
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose bendrovės veikla nurodyta stacionarinė pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų asmenų globa (T.3 b.l. 31-32);
- pagal 2011-03-31 Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimu E. L. leista subnuomoti statinius (duomenys neskelbtini), Kurklių miestelyje, uždarajai akcinei bendrovei , (duomenys neskelbtini)“ ir atlikti pastatų rekonstrukciją (pagerintų turtą) (T.2 b.l. 6,9);
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra parengusi verslo planą teikti socialines paslaugas Kurklių gyvenvietėje steigiant senelių namus bei tuo tikslu pateikė 86000 litų paraišką kredito unijai verslumo skatinimo paskolai, kuri bus naudojama patalpų apšildymui, vidaus darbams, baldų, buitinės technikos, saulės elementų blokų, vakuuminio saulės kolektoriaus bloko įsigijimui, giluminio gręžinio įrengimui, gauti, o D. Ž. paskolos gavimo bei įrangos įsigijimo klausimais elektroniniais laiškais su atitinkamais asmenimis bendravo jau nuo 2011-03-23 (T.1 b.l. 49-79, T.8 b.l.1).
Tai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ stacionarinė pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų asmenų globa ketino užsiimti realiai ir šį sumanymą pradėjo realizuoti žymiai anksčiau nei nuteistieji pradėjo bendrauti su A. K., visas šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas, Kurklių seniūnas A. J., todėl apylinkės teismo išvada, kad bendrovė buvo įsteigta kaip priedanga vykdyti sukčiavimui, yra visiškai nepagrįsta.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog nuteistųjų kaltę įrodo ir plačiai aptarti įrodymai apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol nepradėjusi vykdyti jokios realios veiklos, tame tarpe ir socialinių paslaugų srityje, yra visiškai nepagrįsta, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistieji, jei nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje byloje, nebūtų įgyvendinę savo sumanymo pradėti teikti socialines paslaugas senelių namuose, kurių pageidavo ir A. K. ir kad nebūtų įgyvendinę pastarosios lūkesčių. Dėl to negalima daryti ir išvados, kad A. K. kaip nors buvo suklaidinta dėl savo apsisprendimo sudaryti paskolos sutartį ir pervesti pinigus į bendrovės sąskaitą tuo, kad ji buvo supažindinta su gyventojų elgesio ir vidaus tvarkos taisyklėmis, bei pasirašė apgyvendinimo sutartį, ar kad buvo išklausyti A. K. pageidavimai dėl apgyvendinimo sąlygų.
Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusiosios A. K. parodymai yra nuoseklūs ir jais netikėti nėra jokio pagrindo, tačiau, nors teisme A. K. parodė, kad ji pervesdama pinigus nesuprato, kad juos skolina, o manė, kad pinigus moka už apgyvendinimą senelių namuose, tačiau tokie jos parodymai yra akivaizdžiai neteisingi, nes iš pirminių jos parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji puikiai suprato, jog pinigus skolina senelių namų įrengimui, o pačią paskolos sutartį pasirašė jau po to, kai matė patalpas, kuriose buvo ketinama įrengti senelių namus.
Taip pat kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip jau minėta, sukčiavimo atveju kaltininkas siekia, kad būtų apsunkintas asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymas arba apsunkintas pažeistos teisės atkūrimas. Šiuo gi atveju nuteistieji jokių netikrų duomenų nei apie save, nei apie atstovaujamą įmonę, nei apie steigiamų senelių namų būklę nukentėjusiajai nepateikė, paskolos sutartį įmonės vardu pasirašė jos direktorius D. Ž., t.y. asmuo, įgaliotas atstovauti įmonei, sutartyje nurodyti visi rekvizitai yra teisingi. Tai, kad kartu su D. Ž. sutarties pasirašymo ir pinigų pervedimo metu buvo ir kiti nuteistieji, kurie formaliai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo ar kitais santykiais susiję nebuvo, jokios reikšmės sutarties teisėtumui, o tuo pačiu ir aptariamos veikos kriminalizavimui, neturi. Be to ir pati sutartis nukentėjusiajai buvo akivaizdžiai naudinga – joje buvo numatyta nukentėjusiajai mokėti palūkanas, ženkliai didesnes nei mokama bankuose už indėlius ir, kaip matyti iš 2011-09-14 nukentėjusiosios prašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame prašoma grąžinti pinigus pagal paskolos sutartį ir raginama nepamiršti sumokėti ir palūkanų (T.7 b.l. 16), tą (teisę į palūkanas pagal sutartį) nukentėjusioji puikiai suprato. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, jei sutartis būtų buvusi vykdoma, nebūtų vykdžiusi savo įsipareigojimų pagal sutartį, t.y. nebūtų mokamos palūkanos, o pasibaigus sutarčiai sumokėti pinigai nebūtų grąžinti, ar kad šie pinigai nebūtų įskaityti kaip A. K. gyvenimo senelių namuose mokestis.
Sprendžiant dėl nuteistųjų įvykdytos veikos atitikimo BK 181 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėčiai svarbu ir tai, kad sukčiavimo atveju kaltininko tikslas yra svetimą turtą įgyti neatlygintinai. Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, A. K. apsigalvojus ir nusprendus atsisakyti vykdyti sutartį, D. Ž. pinigus, kurie visi, beje, buvo toje pačioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, be ginčų sutiko grąžinti A. K., nors ir vienašališkai nuspręsdamas, kad dėl tokio nepagrįsto sutarties nutraukimo įmonė patyrė 5000 litų žalą ir tokios sumos iš paskolos negrąžinti. Tai nurodė ir teisme apklausta A. K., nurodydama, kad ji sutiko, kad jai 5000 litų nebūtų grąžinta, šį faktą patvirtina ir duomenys apie tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo daromas 38035 litų pavedimas į A. K. sąskaitą (T.7 b.l. 15) (beje, tai buvo vienintelė įgalioto tai daryti asmens inicijuota operacija su A. K. paskolintais pinigais), tačiau dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita buvo banko „Snoras“ darbuotojų iniciatyva užblokuota, pavedimas padarytas nebuvo, t.y. pinigai A. K. nebuvo grąžinti tik dėl priežasties, visiškai nepriklausančios nuo nuteistųjų valios.
Taigi, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju A. K. atžvilgiu buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika, tame tarpe ir sukčiavimas, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. K. yra susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, kurie ir turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Dėl šių priežasčių nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis.
Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, jog aplamai nepadaryta nusikalstama veika, apeliaciniuose skunduose keliamais kiekvieno iš nuteistųjų vaidmens ir kaltės klausimais nebepasisako.
Dėl to apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p. ), A. K. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu ( BPK 115 str. 3 d. 2 p. ).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d.
NUSPRENDĖ:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d.. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį : D. Ž., E. K., R. M., E. L. ir juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 182 str. 2 d. išteisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
D. Ž. ir E. K. paskirtas kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti, R. M. ir E. L. paskirtas kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti ir dokumentų paėmimą panaikinti, pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti R. M., pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti E. L..
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-09-29 nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigus –43035 Lt, esančius AB bankas „Snoras“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti.
Kratos metu iš E. L. paimtus dokumentus –2011-02-28 sprendimą Nr. 1, kasos perdavimo aktą, 2011-02-28 sąrašą, materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktą, 2011-07-15 subnuomos sutartį, 2011-07-15 sutartį, akcijų perdavimo-priėmimo aktą, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2011-02-28 akcijų perdavimo-priėmimo aktą, 2011-02-28 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, PVM sąskaitą–faktūrą (duomenys neskelbtini) grąžinti E. L..
2011-09-29 pranešimą dėl sutarties nutraukimo, 2011-09-23 pranešimą A. K. palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
A. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.