- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-152-383-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Romualdas Lincevičius, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- T. R.
- Advokatai
- Algirdas Girdutis Šalavka
- Kategorijos
2.4.; 1.2.14.1.; 1.2.14.5.; 1.2.14.2.2.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2. Pranešėjas V. Vitunskas
2007 m. vasario 15 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Algirdui Girdučiui Šalavkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (L. M. turto vagystė 2005-06-23) – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant T. R. nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti bei per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose; pagal LR BK 178 str. 1 d. (R. Ž. turto vagystė 2006-04-06) - laisvės apribojimu 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant T. R. nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti bei per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose; pagal LR BK 178 str. 2 d. (A. Š. turto vagystė iš automobilio 2006-04-03) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal LR BK 180 str. 1 d. (I. K. turto užvaldymas plėšimo būdu 2006-03-30) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 180 str. 1 d. (I. V. turto užvaldymas plėšimo būdu 2006-02-02) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės , vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. subendrintos dalinai jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė 2 (dveji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2006-05-15 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 63 str. ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš T. R. priteista: L. M. 800 lt. turtinei žalai atlyginti; I. K. 300 lt. turtinei žalai ir 400 lt. neturtinei žalai atlyginti; I. V. 579 lt. turtinei žalai atlyginti; R. Ž. 600 lt. turtinei žalai atlyginti; A. Š. 570 lt. turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. R. nuteistas už tai, kad jis būdamas nepilnamečiu, 2005-06-23 apie 15 val. 45 min. banko „Snoras“ bankomato patalpoje, esančioje Kaune Jotvingių g. priešais namą Nr. 15 iš L. M. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7200“ 800 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai 800 litų turtinę žalą.
Be to, jis būdamas nepilnamečiu, 2006 m. kovo 30 d. apie 14 val. 30 min. Kaune, prie V. Krėvės pr. 65 – ojo namo, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė L. K. ir, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. suduodamas kumščiu I. K. per galvą, o šiai nuo suduoto smūgio krentant, iš rankų išplėšė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung x460“ su SIM kortele, tokiu būdu užvaldydamas svetimą I. K. priklausantį turtą 300 litų vertės.
Be to, jis būdamas nepilnamečiu, 2006 m. balandžio 2 d. apie 9 val. 15 min. prie Atžalyno vidurinės mokyklos, esančios Kaune, Partizanų g. 46, vartodamas psichologinį smurtą, o būtent, liepdamas parodyti turimą telefoną. priešingu atveju grasindamas vis tiek jį atimti iš nukentėjusiojo E. V. , gim. 1991 m. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6020“, t.y. užvaldė svetimą, I. V. priklausantį turtą, padarydamas jai 579 litų turtinę žalą.
Be to, jis būdamas nepilnamečiu, 2006-04-03 apie 18 val. akmeniu išdaužydamas A. Š. priklausančio automobilio Mazda 626 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio Kaune, prie V. Krėvės pr. 115 namo keleivio durelių stiklą, iš automobilio priekinės panelės pagrobė kompaktinių diskų grotuvą „Alpine“ 300 litų vertės, t.y. užvaldė svetimą A. Š. turtą 300 litų vertės.
Be to, jis būdamas nepilnamečiu, 2006-04-06 apie 11 val. Kaune, prie Kovo 11 – osios g. 71 – ojo namo, ištraukdamas iš nukentėjusiosios R. Ž. rankų mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6020“ su SIM kortele, jį pagrobė, padarydamas R. Ž. 400 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. R. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį dalyje dėl L. M. turto vagystės, sumažinti A. Š. civilinį ieškinį, perkvalifikuoti veiką iš LR BK 180 str. 1 d. į 178 str. 1 d. (dėl I. V. turto užvaldymo plėšimo būdu) ir sumažinti jam paskirtą bausmę, ir paskirti nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę. Apeliantas skunde nurodo, jog jis neįvykdė L. M. turto vagystės 2005 m. birželio 23 d., nes buvo pas močiutę sode. Jo manymu, nukentėjusioji suklydo atpažindama jį ir apkalbėjo nusikaltimo padarymu. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmą – asmens atpažinimą, nukentėjusioji jo neatpažino, tik pareigūnams liepus atidžiau jį apžiūrėti, nukentėjusioji jį atpažino kaip asmenį, kuris iš jos pavogė telefoną. Be to, jam susipažįstant su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, jis pastebėjo, jog tik po jo atpažinimo nukentėjusioji jį apibūdino visiškai kitaip nei tai nurodė pirminių apklausų metu. Taipogi, ikiteisminio tyrimo metu visiškai neieškota asmenų, važiavusių automobiliu Opel, kurių jis net nepažįsta. Jis pats automobilio neturi. Nusikalstama veika buvo padaryta dienos metu, banko Snoras kioske, todėl pareigūnai net neieškojo vaizdo įrašų, nenustatinėjo darbuotojų dirbusių tuo metu. Pati nukentėjusioji nurodė, jog tuo metu patalpoje buvo daug žmonių, tačiau liudytojai, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti jo kaltę net neieškoti, apsiribota tik nukentėjusiosios ir tariamų liudytojų parodymais, kurie kelia abejones. Jis yra nuteistas už nusikaltimą padarytą 2006-06-23 apie 14 val., kuris padarytas Dainavos mikrorajone, o šis nusikaltimas padarytas Šilainių mikrorajone už valandos. Apeliantas skunde nurodo, jog jis taip pat nesutinka su priteistu civilinio ieškinio dydžiu dėl A. Š. turto vagystės iš automobilio 2006 m. balandžio 3 d., nes tik teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. Š. , nepateikęs jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų, padidino pareikštą ieškinį, motyvuodamas, jog jis sulaužė ir priekinę panelę. Nukentėjusysis teigė, jog sulaužytą panelę pamatė vėliau, tačiau viso ikiteisminio tyrimo metu, kada vyko apklausos, kada jis važiavo susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, nematė sulaužytos panelės. Jo nuomone, šis prietaisas galėjo būti sugadintas ir anksčiau, o jis nėra atsakingas už tuos veiksmus, kurių nepadarė. Taip pat, apeliantas skunde nurodo, jog jis nesutinka veikos kvalifikacija dėl I. V. turto užvaldymo plėšimo būdu, jis nurodo, jog nėra jokių įrodymų, jog jis būtų naudojęs fizinį ar psichinį smurtą, kuris būtų realus ir pakankamas pagrindas nukentėjusiajam jo bijoti. Nukentėjusysis ir jis yra panašaus fizinio pasirengimo, juolab, kad nukentėjusysis sportuoja, o tuo tarpu jis yra silpnesnės sveikatos dėl galvos traumų. Be to, apeliantas skunde nurodo, jog teismas jam skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad visos nusikalstamos veikos padarytos tuo pat metu, kaip ir jau anksčiau padarytos, teismas motyvavo, jog šias nusikalstamas veikas jis padarė nagrinėjant bylą teisme, tačiau jo nuomone, tai nėra teisingas motyvas. Tokiu būdu, jam teismas paskyrė per griežtą bausmę, t.y. laisvės atėmimą, nes motyvavo, jog jis vis daro naujus ir sunkesnius nusikaltimus ir, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam realų laisvės atėmimą. Jis nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis. Jo nuomone, jam galima būtų paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, tuomet, jis galėtų dirbti ir atlyginti nukentėjusiesiems civilinius ieškinius.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. R. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Apelianto skundo motyvas, jog jis neįvykdė L. M. turto vagystės yra nepagrįstas, todėl yra atmestinas.
BPK 305str. 1d. 2p. nurodo, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais. Įrodymai byloje įvertinami remiantis BPK 20str. 5d. nustatytomis taisyklėmis. Jame nurodoma, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu vadovaudamiesi įstatymu.
Kolegija daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus. Įrodymų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl T. R. nusikalstamos veikos padarymo, t.y. L. M. turto vagystės.
Nors T. R. dėl L. M. turto vagystės kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiosios L. M. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusioji Laura Mikšienė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog prie „Taubučių“ parduotuvės ji atkreipė dėmesį į baltos spalvos „Opel“ automobilį, iš kurio išlipo jaunuolis ir pradėjo eiti paskui ją. Šį jaunuolį ji įsidėmėjo. Nukentėjusioji nuėjo į „Snoro“ kioskelį, o nuteistasis nuėjo paskui ją, griebė už ant kaklo kabėjusio telefono ir nubėgo. Nukentėjusioji taip pat nurodė, jog parodymų atpažinti metu ji iš karto atpažino nuteistąjį, šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu, kad T. R. tai būtent tas pats asmuo, kuris ją apvogė. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu, buvo smulkiai aprašiusi nuteistojo išvaizdą, kas visiškai atitiko T. R. išvaizdą (t. 1, b.l. 11-12). Be to, T. R. kaltė yra įrodyta ir liudytojo D. K. parodymais, kuris asmens parodymų iš nuotraukų atpažinti metu iš keturių asmenų 4 – oje nuotraukoje atpažino esantį vaikiną, t.y. T. R. , kuris buvo su kitais trimis asmenimis, iš kurių vienas pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ (t.1, b.l. 28-29).
Nukentėjusiosios L. M. ir liudytojo D. K. parodymais yra pagrindo tikėti, nes jų parodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių atitinka kitiems byloje esantiems įrodymams. Juos teismas labai išsamiai nurodė ir analizavo nuosprendyje.
Taipogi, skundo motyvas, jog nuteistasis nusikaltimo įvykdymo dieną nebuvo Kaune, o buvo pas močiutę sode yra paneigtas pačios nukentėjusiosios parodymais, o taip pat įsiteisėjusiu 2006-05-15 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo T. R. nuteistas už nusikaltimą, padarytą 2005-06-23 14 val. Kaune, „Draugystės“ parke.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad T. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., t.y. įvykdė L. M. turto vagystę.
Apeliacinio skundo motyvas dėl netinkamos nusikalstamos veikos kvalifikacijos yra nepagrįstas, todėl yra atmetamas.
Nuteistojo T. R. kaltę, dėl I. V. iš sūnaus E. V. turto užvaldymo plėšimo būdu, patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje detaliai išdėstyti įrodymai, kurie kruopščiai ir išsamiai išanalizuoti. Skundo motyvas, kad jis prieš nukentėjusįjį nenaudojo nei fizinio nei psichinio smurto yra nepagrįstas, kadangi pats nuteistasis T. R. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino kaltę dėl įvykio aplinkybių ir nurodė, jog jis nukentėjusiajam pagrasino, kad atims telefoną, jei šis jam telefono neatiduos savo valia ir tuomet nukentėjusysis telefoną atidavė, o vėliau tą telefoną pardavė N. V. už 100 litų. Be to, T. R. kaltė įrodyta nukentėjusiojo E. V. parodymais, kuris kategoriškai patvirtino, jog būtent T. R. iš jo pagrobė telefoną. Nukentėjęs buvo prie mokyklos vienas, prie jo priėjo nuteistasis, prašė parodyti telefoną, o jam atsisakius, nuteistasis pasakė, jog vis tiek atims telefoną. Nukentėjusysis patvirtino, jog iš pradžių nuteistojo nebijojo, tačiau kai šis pasakė, jog vis tiek atims telefoną, tuomet išsigando. Jis teigė, jog nuteistasis negrasino jo mušti, tačiau jis nesipriešino, nes bijojo. Kolegija daro išvadą, jog nors T. R. ir negrasino nukentėjusiajam, tačiau akivaizdu, jog nukentėjusysis telefoną atidavė dėl to, jog jam buvo baisu. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis kategoriškai teigė, jog nuteistojo išsigando. Išvadą, jog nukentėjusysis bijojo nuteistojo ir todėl jam nesipriešino, leidžia daryti ir įvykio aplinkybės, o būtent, kad nukentėjusiajam buvo pagrindas bijoti nuteistojo, nes nukentėjusysis yra trejais metais jaunesnis už nuteistąjį (gim. 1991 m.), jis prie mokyklos buvo vienas, aplinkui žmonių nebuvo, nuteistasis elgėsi agresyviai ir užtikrintai. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais, apylinkės teismas neturėjo pagrindo, nes jie nuoseklūs, atitinka kitus rašytinius įrodymus. Tokie atlikti veiksmai, nors ir nenaudojant fizinio smurto prieš nukentėjusįjį, neabejotinai atitinka plėšimo dispoziciją, nes buvo naudojamas psichinis smurtas prieš nukentėjusįjį, todėl T. R. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 str.1d.
Apeliacinio skundo motyvas, jog teismas patenkino A. Š. civilinį ieškinį, dėl neva sulaužytos mašinos panelės, kuri galėjo būti sulaužyta ir anksčiau, nors jis jokiais dokumentais nebuvo įrodytas yra nepagrįstas, kadangi teismas padarė teisingas bei pagrįstas išvadas dėl civilinio ieškinio, o būtent, kad nukentėjusysis iš karto nenurodė apie panelės sulaužymą ir įrodo, kad ji įvykio metu buvo sveika. Teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo aiškinimu, jog tvarkydamas mašiną pastebėjo sulaužytą panelę. Aplinkybę, jog panelę sulaužė nuteistasis, įrodo tai, kad automobilyje buvo rastas didelis ir sunkus akmuo, todėl buvo akivaizdu, jog metant tokį akmenį į automobilį – skilo panelė. Be to, panelės sulaužymas yra užfiksuotas įvykio vietos apžiūros protokole. Tokiu būdu, teismas teisingai patenkino tokio dydžio ieškinį kaip pagrįstą ir nereikalaujantį daugiau papildomų įrodymų, patenkindamas teismas civilinį ieškinį remdamasis vien nukentėjusiojo parodymais, nereikalaudamas papildomų įrodymų, kolegijos nuomone, galiojančių įstatymų nepažeidė ir civilinį ieškinį priteisė pagrįstai.
Apeliacinio skundo motyvas, jog teismas nuteistajam paskyrė netinkamą bausmę, bei galėjo būti paskirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu yra pagrįstas, todėl yra tenkintinas.
Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skiriant nuteistajam T. R. bausmę buvo laikomasi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje. Bausmė skirta neperžengiant baudžiamojo įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribų.
Skiriant bausmę atsižvelgta į nuteistojo padarytų veikų pavojingumo laipsnį (jis padarė dvi nesunkias ir tris apysunkias nusikalstamas veikas, t.y. turto vagystė ir plėšimas, kaltės formą (veikos tyčinės), kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tokių aplinkybių nenustatyta.
Už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką, teismas nuteistajam paskyrė dvi laisvės apribojimo bausmes ir tris realias laisvės atėmimo bausmes, tačiau už kiekvieną įvykdytą nusikalstamą veiką, teismas paskyrė mažesnes bausmes, nei sankcijoje numatyta mediana.
Už atskiras veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 d. 4 d., 65 str. Kitą bausmės dalį sudaro 2006 05 15 teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo pridėta prie 2006 12 15 teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies. Bendrindamas bausmes BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu teismas parinko teisingą bausmių subendrinimo būdą, tačiau pažeidė BK 63 str. 4 d., 65 str.2 d. nuostatas, kadangi taikė dvigubą bausmių bendrinimo būdą ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 str. 1 p. ir 2 p.). Kai tenka bendrinti vienu nuosprendžiu už kelias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su bausmėmis, už kelias nusikalstamas veikas paskirtomis kitais nuosprendžiais, turi būti bendrinamos ne jau subendrintos bausmės, bet keliais nuosprendžiais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-10 nutartis Nr.2K-82/05).
Švelninti nuteistajam bausmę pagal apeliacinio skundo motyvus nėra, tačiau bausmės turi būti tinkamai subendrintos.
Kolegijos nuomone, atsižvelgus į įstatymo nurodytas aplinkybes, nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikos BK 92 str. pagrindu turi būti atidėtas.
Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1d. nurodo, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kolegijos nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės, o būtent, teismas atsižvelgia į tai, kad T. R. yra jauno amžiaus, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, visos jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro vieną teistumą, kadangi visos nusikalstamos veikos yra padarytos iki nuosprendžių priėmimo dienos, todėl laikytina, jog jis anksčiau nebuvo teistas. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad po 2006m. gegužės 15d. Kauno miesto apylinkės teismo paskelbto nuosprendžio, kuriuo jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, nepadarė nei vienos nusikalstamos veikos, bei nebuvo pateikta jį blogai charakterizuojančios medžiagos. Todėl darytina išvada, kad nuteistasis padarė išvadas ir tokiu būdu, bausmės tikslai bus pasiekti, teismo nuomone, toliau nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones, t.y. elgesio apribojimą. Taip pat teismas vadovaujasi Vaiko teisių Konvencija, kur nustatyta, kad vaikui(nepilnamečiui) laisvės atėmimas taikomas tik ypatingais atvejais.
Todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis pakeistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 d. 1p., 2 p.), dalyje dėl bausmių subendrinimo ir pritaikomas bausmės vykdymo atidėjimas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p.
nusprendžia:
Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo pakeisti. Bausmes, paskirtas 2006-12-15 nuosprendžiu ir bausmes paskirtas 2006- 05- 15 ir 2006-04-12 nuosprendžiais, subendrinti vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d., 9d., 65 str. 1 d. prie griežčiausios Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, dalinio sudėjimo būdu pridėti švelnesnes bausmes paskirtas Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 12 d. ir Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. nuosprendžiais ir T. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d. pagrindu bausmės vykdymą T. R. atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir taikyti auklėjamojo poveikio priemonę (elgesio apribojimą) 1 (vieneriems) metams, įpareigojant T. R. nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, bei nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.