Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-01-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-10-519/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-15
Bylos Nr.
II-10-519/2009
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Pažeidėjas
G. P.
Nukentėjusysis
D. L., S. P.
Advokatai
Ričardas Ralys, Zenonas Alysas
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. II-10-519/2009
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7.; 73.
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 15 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Gražvydas Poškus,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. P. (G. P. ),jo atstovui advokatui Zenonui Alysui,

nedalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui,

dalyvaujant nukentėjusiesiems D. L. , S. P. ,dalyvaujant nukentėjusiojo D. L. atstovui advokatui Ričardui Raliui,ekspertui Kęstučiui Griciui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. P. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto vyresniojo inspektoriaus nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2008 m. spalio 9 d. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro vyr. specialisto vyr. inspektoriaus nutarimu buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 str. 4 d., 31 str. 1 d. 10 p. 100 litų administracine bauda už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 30 d. apie 17²¹ val. Šiauliuose ties Dubijos g. 56 namu, vairuodamas dviratį ir norėdamas pervažiuoti į kitą kelio pusę, įvažiavo į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje prieš atvažiuojantį automobilį ir susidūrė su automobiliu, kuris vengdamas susidūrimo, bet susidūręs, apvirto. Įvykio metu apgadintas automobilis ir dviratis, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - K.E.T.) 66. p.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas teismui pateiktame skunde bei paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodė, kad nepripažįsta padaręs pažeidimą, nes įvykio vietoje jis važiavo atsilikęs apie 10 metrų paskui savo draugą V. K. . Privažiavęs prie gatvės krašto, jis sustabdė dviratį ir nuo jo nulipo. Toje vietoje yra pėsčiųjų perėja ir norėdamas pereiti į kitą gatvės pusę, jis pasižiūrėjo, ar nėra atvažiuojančių automobilių, tuo metu dviratis puse priekinio rato galėjo būti įvažiavęs į perėją. Automobilių jis nepastebėjo ir jau buvo pasiruošęs pereiti gatvę, kai pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, kuris stabdė ir suko link jo. Automobilis atsitrenkė į jo dviratį ir nuo smūgio atsidūrė pėsčiųjų perėjoje. Kuria vieta automobilis atsitrenkė į jo dviratį, jis negali paaiškinti. Mano, kad dėl autoavarijos kaltas automobilio vairuotojas, kuris važiavo dideliu greičiu ir trenkėsi į jo dviratį, kurį jis varėsi per pėsčiųjų perėją. Taip pat jam abejonių kelia apklausto liudytojo V. S. parodymai, nes jo prašymu apklausti liudytojai šio liudytojo automobilio įvykio vietoje nematė, jis atvažiavo tik vėliau. Taip pat su jam surašytu protokolu jis buvo supažindintas tik 2008-09-18, nors įvykis buvo 2008-08-30. Protokolą surašęs pareigūnas jį apkaltino net neapklausęs liudytojų.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas taip pat nurodė, kad neteisingai kvalifikuotas padarytas teisės pažeidimas, nurodant, jog pažeistas K.E.T. 66.p., nes tokia kvalifikacija yra pagal naują K.E.T. redakciją, kai tuo tarpu įvykis buvo 2008-08-30, kai dar galiojo sena K.E.T. redakcija, todėl nustačius pažeidimą, buvo pagrindas G. P. veiksmus kvalifikuoti pagal seną K.E.T. redakciją.

Atsiliepimas

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau atsiųstame raštiškame atsiliepime nurodė, jog su pateiktu skundu nesutinka ir prašo paskirtą administracinę nuobaudą palikti nepakeistą (b.l.13). Institucijai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai – teismo pranešimu (b.l.62-63).

Šalies argumentai

Nukentėjęs D. L. ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, nes jis, važiuodamas kartu su savo seserimi, kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, išsuko iš Ežero gatvės ir važiavo Dubijos gatve link Serbentų gatvės pirma eismo juosta. Jam artėjant prie pėsčiųjų perėjos, matė, kad likus apie 30 m iki jos, per perėją pervažiavo vienas dviratininkas, o likus maždaug 5 metrams iki perėjos, staigiai į perėją įvažiavo dar vienas dviratininkas. Dviratininkas į perėją buvo įvažiavęs maždaug puse dviračio, todėl jis, vengdamas susidūrimo, pasuko vairą į kairę pusę, tačiau, bijodamas išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, tuoj suko vairą į dešinę. Dėl to automobilį sumėtė, jis vertėsi ir atsitrenkė į betoninę sieną. Nors jis ir manevravo, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, dviratis priekiniu ratu atsitrenkė į jo vairuoto automobilio užpakalines dešinės pusės dureles. Įvykio vietoje jis važiavo ten leistinu 70 km/h greičiu.

Nukentėjęs S. P. posėdžio metu nurodė, kad D. L. yra jo sūnėnas, įvykio metu vairavo jam priklausantį automobilį. Šiuo automobiliu jis važinėja seniai, yra puikiai jį įvaldęs. Apie įvykį jis nieko negali pasakyti, nes nebuvo įvykio vietoje.

Skundas atmestinas, paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, nes administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu padarytas teisės pažeidimas buvo teisingai kvalifikuotas bei parinkta straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, atitinkanti padarytą pažeidimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę.

Administracinė nuobauda G. P. yra skirta pagal ATPK 131 str. 4 d., numatančią atsakomybę šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems asmenims už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 131 str. 1 d. nurodanti asmenis, traukiamus atsakomybėn pagal šį straipsnį, numato, kad atsakomybė taikoma pėstiesiems, taip pat asmenims, vairuojantiems mopedus ir dviračius, važnyčiotojams ir kitiems asmenims, kurie naudojasi keliais.

Kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo išsakyti argumentai, dėl kurių, G. P. nuomone, jis yra nepagrįstai nubaustas už padarytą teisės pažeidimą, tai teismas atskirai įvertins jo išsakytus argumentus.

Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų pateiktų parodymų vertinimas jų objektyvumo ir patikimumo prasme.

Teismo posėdžio metu tiek teismo iniciatyva, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva buvo apklausti liudytojai, kurie pateikė savo parodymus dėl įvykio aplinkybių.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymu, dalyvaujant tėvams ir pedagogui, buvo apklaustos nepilnametės liudytojos M. L. (b.l.58-59) ir M. D. (b.l.59), kurios paaiškino, kad įvykio metu jos sėdėjo prie ant kalniuko esančio geležinkelininkų namelio, valgė uogas ir žiūrėjo į Dubijos gatve pravažiuojančius automobilius. M. L. nurodė, jog ji matė, kaip vienas dviratininkas pravažiavo pėsčiųjų perėja į kitą gatvės pusę, o paskui jį važiavęs dviratininkas, likus maždaug 2 metrams iki perėjos, nulipo nuo dviračio ir pradėjo varytis dviratį per pėsčiųjų perėją į kitą gatvės pusę. Tuo metu, kaip jai atrodo, dideliu greičiu atvažiavo automobilis, kuris trenkėsi į priekinį dviračio ratą, dėl to dviratininkas pargriuvo, o automobilis apsivertė. Susidūrimo metu dviratininkas galėjo būti įėjęs į perėją apie 0,5 metro. M. D. paaiškino analogiškai, tik ji nurodė, jog matė, kad dviratininkas eina, stumdamas dviratį, per pėsčiųjų perėją, tačiau dėmesį į tai atkreipė tik po to, kai išgirdo automobilio stabdymo garsą, tada pamatė, kad automobilis atsitrenkė į priekinį dviračio ratą ir, jos nuomone, dviratininkas nuo kelkraščio tuo metu buvo nuėjęs apie 3 žingsnius. Abi jos nurodė, kad jas susirado administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir paprašė ateiti į teismą paliudyti, tačiau kokius parodymus joms duoti teisme, jis nesakė, todėl jos sako tiesą. Teismo nuomone, šių liudytojų parodymai jų patikimumo prasme iš dalies vertintini kritiškai, nes abi liudytojos yra nepilnametės, jų sugebėjimas vertinti kelyje susidariusią situaciją yra ribotas, tuo labiau, kad abi jos nurodė, jog sėdėjo prie geležinkelininkų namelio, bendravo, valgydamos uogas, todėl jų sugebėjimas tuo pat metu stebėti ir vertinti kelyje esančią situaciją, kai apie 17²¹val. eismas Dubijos gatvėje yra itin intensyvus, vertintinas kritiškai. Tai, teismo nuomone, patvirtina liudytojos M. D. paaiškinimas, jog ji nematė, kad prieš įvykstant avarijai kas nors būtų važiavęs ar ėjęs pėsčiųjų perėja. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios liudytojos į teismo posėdį buvo pakviestos po to, kai jas surado pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ir parodymus davė jo paprašytos, o tai taip pat verčia abejoti jų parodymų visišku objektyvumu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog visiškai priimti šiuos liudytojų parodymus, kaip objektyvius, pagrindo nėra.

Liudytojas V. K. (b.l.59-60) teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis yra G. P. draugas, taip pat nurodė, kad jis dviračiais važiavo kartu su G. P. . Jis važiavo priekyje, o paskui jį važiavo G. P. , tačiau kokiu atstumu atsilikęs jis važiavo, tiksliai pasakyti negali. Privažiavęs prie perėjos, jis sustojo ir nenulipdamas nuo dviračio, pasižiūrėjo, ar nėra atvažiuojančių automobilių. Kadangi iš dešinės pusės mašinų nebuvo, o iš kairės pusės automobiliai buvo maždaug per 70 – 80 metrų, tai jis užsėdo ant dviračio ir važiavo pėsčiųjų perėja į kitą gatvės pusę. Kai jis baiginėjo pervažiuoti gatvę, už nugaros išgirdo automobilio stabdžių cypimą ir trenksmą. Privažiavęs prie priešingos pusės gatvės šaligatvio, jis sustojo ir atsisukęs pamatė automobilį, besiverčiantį ant šono ir stogu čiuožiantį gatve. G. P. gulėjo ant dviračio, o dviratis po juo ant kelkraščio. Priėjęs pamatė, kad G. P. nesužalotas, rūbai nesuplėšyti, buvo sugadintas dviračio priekinis ratas ir vairas. Susidūrimo momento jis nematė. Įvertinęs šio liudytojo parodymus, teismas konstatuoja, jog jie yra neinformatyvūs, nes liudytojas paties susidūrimo momento nematė, taip pat nematė, kokiu būdu – eidamas ar važiuodamas dviračiu – G. P. kirto gatvę.

Liudytojas R. R. M. (b.l.61) teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra pažįstamas su G. P. . Įvykio dieną jis važiavo iš sodo dviračių taku Dubijos gatve nuo Serbentų gatvės pusės. Važiuodamas jis išgirdo triukšmą ir pasisukęs į kairę, pamatė, kaip automobilis „lipa“ į betoninę sieną priešingoje gatvės pusėje. Kas vyko iki to momento, jis nematė. Kai automobilis apsivertė, jis paskambino pagalbos telefonu ir informavo apie autoavariją. Matė, kad iš apsivertusio automobilio išlipo vyriškis ir nuėjo prie perėjos, kur jis pamatė savo pažįstamą G. P. . Kadangi jis neturėjo laiko, nuvažiavo savais reikalais. Įvertinęs šio liudytojo parodymus, teismas konstatuoja, jog jie yra neinformatyvūs, nes liudytojas paties susidūrimo momento nematė, taip pat nematė, kokiu būdu – eidamas ar važiuodamas dviračiu – G. P. kirto gatvę bei kaip ir kur važiavo automobiliai įvykio metu.

Liudytojas V. V. (b.l.61) teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. P. yra jo pažįstamas ir paties įvykio jis nematė, tačiau po autoavarijos važiavo Dubijos gatve ir pamatęs įvykį, sustojo pasižiūrėti. Prie pėsčiųjų perėjos buvo matyti stabdymo žymės, apie kurias jis pasakė autoįvykyje dalyvavusiam G. P. . Matė, kad prie gatvės bortelio guli dviratis, kurio priekinis ratas buvo sulenktas. Taip pat jis matė, kaip policijos pareigūnas nurodė G. P. pastatyti dviratį ir jį fotografo. Įvertinęs šio liudytojo parodymus, teismas konstatuoja, jog jie yra neinformatyvūs, nes liudytojas paties susidūrimo momento nematė, taip pat nematė, kokiu būdu – eidamas ar važiuodamas dviračiu – G. P. kirto gatvę bei kaip ir kur važiavo automobiliai įvykio metu, o jo parodymai dėl neužfiksuoto stabdymo kelio akivaizdžiai neatitinka byloje esančių įvykio vietos fotografijų ir teismo bus aptarti vėliau.

Liudytoja K. L. (b.l.59) teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra nukentėjusiojo sesuo ir važiavo karu su juo įvykio metu, sėdėdama priekinėje keleivio sėdynėje. Ji matė, kaip artėjant prie pėsčiųjų perėjos, per gatvę perėja pervažiavo dviratininkas. Kai jie privažiavo dar arčiau perėjos, į ją staigiai dviračiu įvažiavo antras dviratininkas. Kai ji pastebėjo antrą dviratininką, šis į gatvę jau buvo įvažiavęs apie 2 metrus. Ar brolis stabdė automobilį, ji nurodyti negali, tačiau matė, kad jis pasuko vairą į kairę pusę, norėdamas išvengti susidūrimo su dviratininku, tačiau dviratininkas vis tiek atsitrenkė į automobilio galines dešinės pusės duris. Po vairo pasukimo, brolis nesuvaldė automobilio ir šis vertėsi. Įvertinęs šiuos parodymus, teismas konstatuoja, jog jie iš esmės atitinka nukentėjusiojo D. L. parodymus bei liudytojo V. S. (b.l.60-61) parodymus, kuriuose jis nurodė, jog nei su vienu iš autoavarijos dalyvių nėra pažįstamas. Jis paaiškino, kad įvykio dieną važiavo automobiliu Dubijos gatve nuo Serbentų gatvės pusės ir artėjant prie pėsčiųjų perėjos, esančios Dubijos gatvėje, jis pamatė nuo geležinkelio link perėjos važiuojančius du ar tris dviratininkus. Kai pirmasis dviratininkas įvažiavo į perėją, jis pamatė iš Ežero gatvės į Dubijos gatvę įsukantį automobilį. Kadangi prie šios pėsčiųjų perėjos stovi namas, tai pagalvojo, jog įsukusio automobilio vairuotojas gali nepastebėti antro dviratininko. Jis matė, kad antrasis dviratininkas per perėją važiavo dviračiu, o ne varėsi jį. Tuo metu, kai jis pravažinėjo pėsčiųjų perėją, pirmasis dviratininkas jau buvo pervažiavęs į kitą gatvės pusę, todėl jam pristabdyti nereikėjo ir priešpriešiais atvažiuojantis automobilis, vengdamas susidūrimo su antruoju dviratininku, vertėsi maždaug tuo metu, kai jo paties automobilis važiavo per perėją. Jo nuomone, tuo metu antrasis dviratininkas galėjo būti į gatvę įvažiavęs apie 2 metrus. Tuojau po įvykio jis nesustojo, nes turėjo svarbių reikalų, tačiau po kelių minučių sugrįžo, prisistatė policijos pareigūnams kaip asmuo, matęs įvykį. Įvertinęs šio liudytojo parodymus jo patikimumo ir objektyvumo prasme, teismas konstatuoja, jog netikėti šiais parodymais pagrindo nėra, nes liudytojas nurodė nei vieno iš autoavarijos dalyvių nepažįstantis, jis iš karto buvo įvykio vietoje ir davė pirminius parodymus, jis vairavo automobilį ir važiavo priešpriešiais, todėl akivaizdu, jog galėjo stebėti situaciją gatvėje. Be to, šio liudytojo parodymai iš esmės atitinka ir kitus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus – fotografijas, įvykio schemą, nukentėjusiojo D. L. ir liudytojos K. L. parodymus.

Teismo vertinimas ir analizė byloje esančio eismo įvykio vietos plano ir įvykio vietos fotografijų.

Administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l.10) yra eismo įvykio vietos planas, kuriame yra užfiksuota automobilio ir dviračio vieta po įvykio, atžymint, kad dviratis po įvykio buvo patrauktas. Teismas sutinka su G. P. ir jo atstovo išsakyta pastaba, jog šis planas yra pasirašytas vien tik vieno autoavarijos dalyvio – D. L. , o G. P. tokia galimybė nebuvo sudaryta ir su šiuo planu jis nebuvo supažindintas, tačiau ši aplinkybė, teismo nuomone, nėra esminė sprendžiant šio įrodymo objektyvumo klausimą, nes minėtas planas iš esmės atitinka įvykio vietoje darytas fotografijas (b.l.71), todėl teismas planą priima kaip tinkamą įrodymą. Kadangi fotografijos yra pateiktos kompiuterinėje laikmenoje ir atitinkamai sunumeruotos, tai teismas vertindamas nuotraukas nurodys jų numerius. Fotografijose Nr. 049, 050, 051 yra užfiksuotas automobilio slydimo stabdymo kelias, kuris iš esmės sutampa su plane pažymėta situacija ir matyti, kad dešiniojo rato slydimas prasideda per 3,6 metro nuo dešiniojo kelkraščio ir prasideda per 7,9 metro nuo perėją žyminčio horizontalaus ženklinimo krašto. Tokia situacija, teismo nuomone, visiškai paneigė G. P. parodymus, jog įvykio metu jis stovėjo ant šaligatvio, o jo laikomo dviračio ratas per pusę, t.y. apie 0,5 metro, buvo išsikišęs į kelią. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog susidūrimas turėjo įvykti, kaip nurodo ir nukentėjęs D. L. bei liudytojai K. L. bei V. S. , ne mažiau nei 2 metrai nuo dešiniojo kelkraščio, t.y. G. P. esant gatvėje pėsčiųjų perėjoje. Teismo nuomone, apie D. L. automobilio manevravimą bei apie tai, kad ant pėsčiųjų perėjos esančios automobilio stabdymo žymės yra paliktos ne jo automobilio, o su įvykiu nesusijusios transporto priemonės, patvirtina fotografijos Nr. 052, 061, 062, 064, iš kurių matyti, kad ant pėsčiųjų perėjos esančios stabdymo žymės yra nukreiptos link dešiniojo kelkraščio, tai ypač akivaizdžiai matyti fotografijoje Nr. 064 ir akivaizdu, jog esant tokiam stabdymui D. L. vairuojamas automobilis būtų nuvažiavęs nuo kelio tik kirtęs pėsčiųjų perėją. Susipažinus su fotografijomis Nr. 059, 084, 085 akivaizdžiai matyti, jog automobilis pirmiausia kontaktavo su dviračio priekiniu ratu ir dviračio vairo kaire puse po pirminio kontakto su ratu. Susipažinus su fotografija Nr. 048, teismo nuomone, galima daryti išvadą, jog G. P. dviratis kontaktavo su automobilio dešinės pusės galinėmis durelėmis, nes būtent šioje fotografijoje matyti įlenkimas apatinėje durelių dalyje, kuris niekaip negalėjo atsirasti automobiliui verčiantis, nes, kaip matyti iš likusiosiose fotografijose užfiksuotų automobilio sugadinimų, automobilis vertėsi ir slydo per kairįjį šoną. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog G. P. dviračio ir automobilio kontaktas įvyko dviračiui judant į priekį ir atsitrenkiant į automobilio dešiniąją pusę.

Teismo motyvai dėl padaryto teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal naujos redakcijos K.E.T.

G. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, jog jis pažeidė K.E.T. 66 p. reikalavimus, konstatuojant, jog jis vairuodamas dviratį ir norėdamas pervažiuoti į kitą kelio pusę, įvažiavo į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje prieš atvažiuojantį automobilį ir susidūrė su automobiliu, kuris vengdamas susidūrimo, bet susidūręs, apvirto. Šis apibrėžimas atitiktų K.E.T., įsigaliojusių nuo 2008- 09-01, 66. p. Tuo tarpu savo pasisakymuose teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodė, jog, jo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad tariamas teisės pažeidimas buvo padarytas 2008-08-30, t.y. iki įsigaliojant naujai K.E.T. redakcijai, G. P. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal senąją K.E.T. redakciją. Teismo nuomone, išsakyta nuomonė nėra pagrįsta, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas G. P. buvo surašytas 2008-09-16, t.y. kai jau galiojo naujoji K.E.T. redakcija, K.E.T. buvo paskelbtos ir G. P. turėjo galimybę su jomis susipažinti, todėl jo teisės nebuvo pažeistos. Be to, iš esmės naujos redakcijos K.E.T. 66. p. atitinka senosios redakcijos K.E.T. 105. p., todėl padarytą pažeidimą kvalifikuodamas pagal protokolo surašymo dieną galiojančias K.E.T. pareigūnas neapsunkino jo padėties ir nepadarė pažeidimo.

ATPK 20 str. nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs nubaustajam administracine nuobauda asmeniui padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Be to, nuobaudos negalėtų įspėjamai (prevenciškai) veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus. Teismo nuomone, atsižvelgiant į įstatymo formuluotę, taip pat siekiant prevencinių tikslų, pažeidėjui paskirta administracinė bauda paliktina nepakeista.

Susipažinus su byloje surinktais įrodymais bei atsižvelgdamas į aukščiau atliktą surinktų įrodymų analizę bei vertinimą, teismas konstatuoja, jog administracinė nuobauda G. P. pagal ATPK 131 str. 4 d. yra paskirta pagrįstai ir teisėtai, nes teisės pažeidimą padarė. Kadangi G. P. paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė bauda, tai ją keisti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. 1 d. 1 p., ATPK 30² str.,

nutarė:

Skundo nepatenkinti ir G. P. (G. P. ) 2008 m. spalio 9 d. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro specialisto vyr. inspektoriaus nutarimu pagal ATPK 131 str. 4 d., 31 str. 1 d. 10 p. paskirtą nuobaudą – 100 litų administracinę baudą – palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per šį teismą.

Teisėjas Gražvydas PoškusNuorašas tikras