Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Dianai Višinskienei, atsakovės atstovui Giedriui Krilavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei, dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į vidaus tarnybą bei darbo užmokesčio priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde ir jo patikslinime (b. l. 2-9) paaiškino, kad 2009 m. gegužės 24 d. nuėjus į Kauno oro uosto užkardos sterilioje zonoje esantį barą, barmenė padavė krepšelį, kuriame buvo saldainių dėžė, nurodydama, jog jį palikusi moteris, kuri labai patenkinta pareigūnų atidumu bei tinkamu darbu, todėl atsidėkodama liepusi perduoti saldainių dėžutę. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, 2009 m. rugpjūčio 20 d. buvo surašyta VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės Štabo rinktinės Teisės poskyrio tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-62 „Dėl Kauno oro uosto užkardos pareigūno M. K. veiksmų“ (toliau Išvada), kurioje pasiūlyta už pareigūno vardo pažeminimą atleisti jį iš vidaus tarnybos. Išdėstytų prielaidų pagrindu, nesant konkrečių išdėstytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, buvo prieita nepagrįsta išvada, kad jis tokiais savo veiksmais, t. y. reikalaudamas iš LR piliečių dovanų (šiuo atveju brendžio), nors pačioje Išvadoje nurodoma, jog „tik tikėtina, kad maišelyje galėjo būti brendis“, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi bei tokiais savo veiksmais pažemino VSAT prie VRM vardą.

Su atlikto tarnybinio patikrinimo metu bei Išvadoje pateiktais argumentais nesutinka. Nei atliekant Išvadoje nurodytų LR piliečių asmens dokumentų patikrinimą bei atliekant jam pavestas pareigas iki to laiko jokių dovanų iš asmenų nėra reikalavęs. Išvadoje visos aplinkybės paremtos tik liudytojų parodymais, tačiau visiškai neatsižvelgiant į jo paaiškinimą bei jį dėl nesuprantamų priežasčių vertinant „kritiškai“. Išvada, kuri paremta tik tikėtinomis prielaidomis, negali patvirtinti jo kaltę pagrindžiančių faktų, t. y., jog jis minėtų dovanų (šiuo atveju brendžio) reikalavo. Minėti faktai nepatvirtina jo veiksmuose kalto veikimo ar neveikimo, todėl atleidimas iš vidaus tarnybos remiantis Vidaus tarnybos statuto (toliau Statutas) 53 str. 1 d. 7 p. pagrindu yra pažeidžiantis proporcingumo, teisingumo bei protingumo principus.

Be to, Išvadoje nurodoma, jog tarnybinio patikrinimo metu 2009 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (21/20)11-1368 kreiptasi į Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrį, kad šis pateiktų savo nuomonę dėl nusikalstamos veikos požymių, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 225 str. 4 d. Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrio vyriausiojo specialisto l. e. viršininko pareigas R. Bernacko 2009 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. (21/20)-11-1391 „Dėl nuomonės pateikimo“ buvo padaryta kategoriška išvada, jog teigti, kad pareiškėjo veiksmuose yra BK 225 str. 4 d. nusikalstamos veikos požymių, nėra jokio pagrindo, nes nėra nustatyta galimai priimto (reikalauto) kyšio vertė, be to, nėra ir pačio kyšio dalyko bei nėra gautas nukentėjusiojo prašymas.

Tarnybinio patikrinimo metu M. K. pateiktas paaiškinimas dėl minėto įvykio įvertintas kritiškai, kaip bandymas išvengti tarnybinės atsakomybės. Pareigūnas nurodė, neva, už jo nepriekaištingą pareigų atlikimą moteris jam atsidėkojo nupirkdama saldainių, nors tiek V. D.-E. laiške, tiek barmenės, perdavusios maišelį iš baro M. K., paaiškinime buvo nurodytas brendis. M. K. tokiais savo veiksmais, t. y. reikalaudamas iš LR piliečių dovanų (šiuo atveju brendžio) už savo tarnybinių pareigų atlikimą, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi bei tokiais savo veiksmais pažemino VSAT prie VRM vardą. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys, bei kaltės pripažinimas įtakos neturi.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar pareiškėjas pagrįstai buvo atleistas iš vidaus tarnybos.

Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės pavedimu 2009 m. birželio 6 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus rinktinės Kauno oro uosto užkardos pareigūno M. K. veiksmų. 2009 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (21.20)-27-62 (b. l. 48-51) konstatuota, kad M. K., reikalaudamas iš LR piliečių dovanų (šiuo atveju brendžio) už savo tarnybinių pareigų atlikimą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei tokiais savo veiksmais pažeidė VSAT prie VRM vardą. Išvadoje pažymėta, kad toks pareigūno elgesys visiškai nesuderinamas su pareigūnų statusu. Vadovaujantis Statuto 3 str. 9 d. 2 p. pareigūnas, sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui.

VSAT prie VRM Vilniaus rintinės vadas, vadovaudamasis Statuto 53 str. 1 d. 7 p. (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) ir remdamasis VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės Štabo Teisės poskyrio 2009 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-62 „Dėl Kauno oro uosto užkardos pareigūno M. K. veiksmų“, 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. TE-257 (b. l. 52) atleido iš vidaus tarnybos 2009 m. rugpjūčio 21 d. vidaus tarnybos jaunesnįjį puskarininkį M. K., VSAT Vilniaus rinktinės Kauno oro uosto užkardos Sargybų būrio pasienietį (statutinį valstybės tarnautoją), perdavus tarnybinius reikalus.

Pareiškėjo teigimu, jis nepagrįstai buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Įvertinus surinktų įrodymų visetą, spręstina, kad tokia pareiškėjo pozicija yra nepagrįsta.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis (Statuto 2 str. 7 d.). Pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą (Statuto 53 str. 1 d. 7 p.). Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys įtakos neturi.

Esminis elementas, suponuojantis nurodyto (Statuto 53 str. 1 d. 7 p. numatyto) atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema. Šiam pagrindui konstatuoti taip pat yra būtina nustatyti pareigūno kaltę dėl atitinkamo veikimo ar neveikimo. Be to, yra būtina taikyti akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Reikalavimas nustatyti, akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinos su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Taip pat pažymėtina, kad atsakomybė pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 p. atsiranda atlikus minėtus veiksmus nepriklausomai nuo to ar šie veiksmai buvo susiję, ar nebuvo susiję su tarnybinių pareigų atlikimu. Tokia paminėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra pateikta ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (pvz., Nr. A11-129/2004; Nr. A11-803/2005; Nr. A7-247/2004; Nr. A8-489/2007 Nr. A438-423/2009), nuo kurios nukrypti šioje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (Teismų įstatymo 33 str. 4 d).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, kurio profesinė pareiga yra užkirsti kelią daromiems nusikaltimams ir kitiems teisės pažeidimams (Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 25 str.), negali priimti dovanų ar paslaugų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų ėjimu, išskyrus vidaus reikalų sistemos ar kitų valstybės institucijų skirtas premijas ir dovanas, taip pat dovanas ir paslaugas pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su jo pareigomis (Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 19 str. 2 d.). Ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio ir akivaizdu, kad jos reikalavimų nesilaikymas gali būti traktuojamas kaip pareigūno vardo pažeminimas.

Išvadoje yra nurodyta, kad 2009 m. gegužės 24 d. į Birmingemą iš Kauno oro uosto išvyko S. D., K. D. ir A. N. J. Peržiūrėjus 2009 m. gegužės 24 d. vaizdo įrašus nustatyta, kad apie 20 val. 20 min. prie dokumentų tikrinimo vietos priėjimo dvi moterys, viena iš jų vyresnė, kita su vaiku pasieniečiui M. K. pateikė dokumentus. Dokumentų patikra tęsėsi nuo 20 val. 20 min. iki 20 val. 24 min. Po to šios moterys su vaiku nuėjo į parduotuvę, esančią oro uosto sterilioje zonoje, ir po kelių minučių išėjo. Viena iš moterų (vyresnė) rankose turėjo maišelį, kuriame galėjo būti brendis. Šį maišelį moteris perdavė barmenei. Apie 22 val. prie baro priėjo M. K., barmenė jam perdavė minėtą maišelį ir pareigūnas su maišeliu nuėjo į tarnybines patalpas.

Teisme apklaustos S. D. ir K. D. patvirtino, kad kartu su A. J. 2009 m. gegužės 24 d. iš Kauno oro uosto ketino skristi į Birmingemą, kad M. K. tikrinant dokumentus kilo klausimas dėl A. N. J. gimimo liudijimo, kad M. K. sutiko praleisti A. N. J. pro pasų kontrolę be gimimo liudijimo, jei už tai bus atsilyginta buteliu brendžio, paliekant jį oro uoste esančioje kavinėje (2010 m. vasario 17 d. ir balandžio 23 d. teismo posėdžio protokolai). Šios liudytojos taip pat kategoriškai patvirtino, kad Kauno oro uoste esančioje parduotuvėje nupirko 0,7 l butelį brendžio ir jį paliko M. K., prašiusiam atsilyginti už mažamečio A. N. J. praleidimą pro pasų kontrolę be gimimo liudijimo, kaip atlygį. Nors S. D. ir K. D. nurodyta brendžio palikimo vieta yra ne ta pati (atitinkamai - kavinė ir parduotuvė), tai esminės reikšmės neturi (asmenys gali skirtingai identifikuoti vietą, kurioje teikiamos atitinkamos pardavimo paslaugos; be to, nuo įvykio praėjo nemažas laiko tarpas, dėl to sudėtinga tiksliai prisiminti visas įvykio aplinkybes, detales) ir pareiškėjo kaltės nešalina, kadangi jis pats neneigė bendravęs su S. D. ir K. D.; ir nors pareiškėjas akcentavo, kad jokio atlygio iš minėtų moterų nereikalavo ir kad barmenė jam perdavė tik saldainius (2010 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio protokolas, b. l. 94), tačiau teisminio nagrinėjimo metu tokią pareiškėjo iškeltą versiją paneigė liudytoja T. V., kuri aiškiai nurodė, jog prie jos priėjo keleivė, paliko maišelį ir pasakė, kad jį paims kitas žmogus. T. V. kategoriškai nurodė, kad M. K. perdavė butelį brendžio „Old Vilnius“, kuris buvo įdėtas į permatomą maišelį iš „duty free“ parduotuvės.

Byloje nėra duomenų, kad liudytojos T. V., S. D. ir K. D. dėl asmeninių ar kitokių priežasčių siektų apkalbėti pareiškėją, apkaltinti jį tam tikrų teisiškai netoleruotinų veiksmų atlikimu (priešingai, jos patvirtino, kad iki incidento oro uoste pareiškėjo nepažinojo), todėl teismas laiko, kad šių liudytojų parodymai, kurie iš esmės yra išsamūs, nuoseklūs, atitinka tiesą. Be to, T. V. ir S. D. parodymai pilnai atitinka tas faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos ir teikiant paaiškinimus VSAT prie VRM Operatyviniam veiklos skyriui (b. l. 38-41).

Taigi, pareiškėjas, žinodamas ir suprasdamas, kad jo veiksmai yra neteisėti, nesuderinami su Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 19 str. 2 d. reikalavimais, sąmoningai darė pažeidimą - reikalavo iš LR piliečių dovanų (šiuo atveju brendžio) už savo tarnybinių pareigų atlikimą, todėl atsakovės atsakingų darbuotojų veiksmai įforminant Išvadą ir įsakymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos iš esmės yra teisiškai pateisinami.

Išvadoje aprašytas faktines aplinkybes patvirtina ir byloje esanti vaizdinė medžiaga, kurioje matyti, kad pareiškėjas kaip atlygį už savo tarnybinių pareigų atlikimą paima maišelį su brendžiu, kurį jam buvo palikusios S. D. ir K. D.

Tai, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo įžvelgta nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 str. 4 d., požymių (VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrio vyr. specialisto R. Bernacko 2009 m. rugpjūčio 18 d. tarnybinis pranešimas, b. l. 46), neeliminuoja jo kaltės sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimą. Reikalaudamas iš LR piliečių dovanų už savo tarnybinių pareigų atlikimą, M. K. akivaizdžiai žemino VSAT ir visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaudamas pasitikėjimą šios sistemos įstaigomis. Toks pareigūno elgesys pats savaime žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą VSAT prie VRM, kompromituoja tarnybos įvaizdį ne tik LR, bet ir užsienio piliečių atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, ar jis sulaukia plataus atgarsio visuomenėje ir ar jis yra aptariamas žiniasklaidos priemonėse ar pan. Todėl toks pareigūno elgesys negali būti traktuotinas kaip nei tai atliko VSAT prie VRM Vilniaus rinktinė.

Jokių procedūrinių pažeidimų atliekant tarnybinį patikrinimą ar priimant pareiškėjo ginčijamą įsakymą, kurie galėtų būti vertinami kaip esminiai, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Dėl išvardintų priežasčių spręstina, kad pareiškėjas pagrįstai buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. TE-257 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, nėra juridinio pagrindo jį naikinti bei tenkinti išvestinius pareiškėjo skundo reikalavimus - grąžinti M. K. į vidaus tarnybą pagal iki atleidimo buvusias pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, o taip pat tenkinti pareiškėjo prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. M. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėja

nusprendė:

pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.